Plungė virš jūros lygio: reljefo ypatumai ir įtaka aplinkai
Žmogus ir aplinka yra neatsiejami, o gyvenamąją aplinką sudaro reljefas, jo litologinė sudėtis, klimato sąlygos, vanduo, dirvožemis, augalija, grybija ir gyvūnija. Šie gamtiniai komponentai tiesiogiai veikia žmonių veiklą. Straipsnyje aptariami Plungės krašto reljefo ypatumai, aukštis virš jūros lygio ir šių faktorių įtaka aplinkai bei žmogaus veiklai.
Reljefo formavimasis ir ypatumai Žemaitijos nacionaliniame parke
Dabartinį Žemaitijos nacionalinio parko reljefą suformavo prieš 10-12 tūkstančių metų slinkęs ledynas. Parko teritorijoje vyrauja retai kalvotas ir tankiai kalvotas reljefas bei kalvotos lygumos. Kalvų šlaitų aukštis siekia nuo 3,1 m iki 19,2 m, vidutinis šlaito aukštis - 6,3 m. Vyrauja lėkštoki ir apylėkščiai šlaitai (polinkio kampas nuo 1 iki 3 °). Kiek mažiau yra apystačių ir statokų šlaitų (polinkio kampas nuo 7 iki 11°). Mažiausiai stačių šlaitų (polinkio kampas daugiau kaip 15°). Žemiausia Parko vieta sausumoje yra apie 2 km į pietvakarius nuo Ilgio ežero - 106 m virš jūros lygio, žemiausia vandenyje - 47 m gelmė Platelių ežere.
Dirvožemiai ir krituliai
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje iškrintantys gausūs krituliai ir vyraujantys spygliuočių miškai lemia rūgščių dirvožemių susidarymą. Tokie dirvožemiai nėra derlingi ir reikalauja papildomo triūso siekiant gauti geresnį derlių. Vyrauja velėniniai-jauriniai, pelkiniai, velėjiniai-jauriniai-glėjiški dirvožemiai. Lietuvos teritorijoje per metus vidutiniškai iškrenta apie 748 mm kritulių, o parko metinė kritulių norma yra apie 1000 mm. Lietuvoje išgaruoja apie 78 procentai kritulių, o parko teritorijoje apie 56 procentus.
Vandens telkinių apsauga
Siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo trąšų ir srutų likučių patekimo su lietumi, yra reikalavimas palikti bent trijų metrų apsaugos juostas. Tačiau stebint dirbamus laukus šalia autostrados, prie melioracijos griovių, palikta tik apie vieno metro juosta. Dėl šios priežasties Lietuvos vandens telkiniai yra užteršti.
Plungės rajono reljefo ypatumai ir aukščiausios vietos
Ties Vilkaičiais yra aukščiausia Plungės rajono vieta - 199 metrai virš jūros lygio. Rajono vakarinėje dalyje reljefas leidžiasi į Pajūrio žemumą. Minijos pakrantėje, prie ribos su Kretingos rajonu, pažemėja iki 39 metrų virš jūros lygio. Rajone yra 34 ežerai.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
Plungės miesto geografinė padėtis ir istorija
Plungės miestas įsikūręs prie Babrungo ir Plungės upelio santakos. Senovėje miestas pradėjo statytis netoli gerai įtvirtintos Gandingos pilies, kuri pirmą kartą paminėta 1253 m. Gandingos piliakalnis pritaikytas žmonių lankymui. Plungės gyvenvietė pradžioje vadinta Plungėnais. Magdeburgo teisės Plungei suteiktos 1792 m. sausio 13 dieną.
Plungės dvaro istorija ir kultūrinis paveldas
Vėliau Plungės dvarą valdė vyskupas Ignotas Masalskis, po jo mirties dvarą nusipirko Rusijos imperatorės Kotrynos II dvaro didikas Platonas Zubovas. Iš Zubovų dvarą nusipirko jauniausias Rietavo dvarininko Irenijaus Oginskio sūnus - kunigaikštis Mykolas Oginskis. Jis Plungėje įkūrė puikią rezidenciją, organizavo kultūrinę veiklą, prieglaudą našlaičiams, slaptą lietuviškoms mokykloms daraktorių mokyklą, muzikos ir orkestro mokyklą, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Viena gražiausių ir įdomiausių iš senų laikų gatvių Lietuvoje yra Plungėje, Laisvės alėja. Ji suprojektuota dar 19 a. antroje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. 1932 m. Plungės pakraščiu nutiesta geležinkelio linija Kretingos, Klaipėdos link labai pagyvino miesto gyvenimą.
Dabar Plungės rūmų ansamblį sudaro dešimt 19 amžiaus pastatų, vienas didžiausių (57,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje, pradėtas formuoti prieš du šimtus metų. Parko viduje auga Laikrodinės ąžuolas, kuris yra 27,5 metrų aukščio, apimtis - 4,70. Zubovas pastatė laikrodinę su oranžerija, kurioje augo egzotiniai augalai. Dabar nuo 2009 m. ten - Plungės viešoji biblioteka ir egzotinių augalų oranžerija. Parke pastatytas paminklas M. K. Čiurlioniui.
Babrungo upė ir Plungės krioklys
Plungės krioklio istorija siekia kunigaikščio Oginskio laikus, kai Babrungas buvo užtvenktas ir pakreipta vaga į dešinę, pastatytas malūnas. Už malūno prasidėjo dvaro parkas.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Alsėdžių seniūnija
Alsėdžių seniūnija yra Plungės rajono šiaurės rytiniame pakraštyje. Alsėdžių seniūnijos plotas - 5576,92 ha, joje gyvena 1347 gyventojai (2017 m.). Seniūnijos centras - Alsėdžių miestelis. Jis įsikūręs gražioje vietoje prie Sruojos upės, 24 km į šiaurės vakarus nuo Plungės. Aukščiausi žemės paviršiaus pakilimai į pietus nuo miestelio siekia 169 m virš jūros lygio. Netoli miestelio įrengti gražūs tvenkiniai. Istoriniuose šaltiniuose Alsėdžiai pirmą kartą paminėti 1253 m. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Alsėdžiai buvo valsčiaus centras.
Alsėdžių herbe pavaizduotas vyskupo pastoralas, apipintas vynmedžio šakelėmis ir vynuogių kekėmis. Šiuo metu seniūnijoje veikia ambulatorija, biblioteka, vaistinė, vaikų darželis, paštas, gimnazija, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialas, priešgaisrinė tarnyba, du pieno surinkimo punktai, dvi maisto prekių parduotuvės.
Lankytinos vietos Alsėdžių seniūnijoje
Alsėdžių miestelio centre stovi sena bažnyčia - įdomus architektūros paminklas. Ši Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia yra viena iš gražiausių barokinio stiliaus bažnyčių Žemaitijoje. Alsėdžių miestelio senoji dalis, susiformavusi iki XIX a. vidurio, yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklas. Kitos įdomesnės seniūnijos vietos: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus kapas Alsėdžių kapinėse.
Babrungo seniūnija
Babrungo seniūnija yra priemiestinė, iš šiaurės ir rytų juosianti Plungės miestą. Nuo seniūnijos centro iki Plungės rajono centro yra 2 kilometrai. Seniūnijos teritorija užima 10048 ha plotą. Babrungo seniūnijoje yra 20 kaimų, juose gyvena 2490 gyventojų. Seniūnijos vietovaizdis yra smulkiai kalvotas, banguotas. Per seniūniją teka Babrungo upė bei jos intakai Uošna ir Čerkšnė. Didesni miškų masyvai yra šiaurinėje seniūnijos dalyje.
Verslas Babrungo seniūnijoje
Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Tačiau nemažai seniūnijos gyventojų užsiima žemės ūkio veikla, ūkininkauja. Babrungėnų kaime, sename restauruotame vandens malūne.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
Kulių seniūnija
Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje. Seniūnijos administracinės įstaigos įsikūrusios Kulių miestelyje. Atstumas nuo Kulių iki Plungės - 18 km, iki Rietavo - 23 km, iki Vėžaičių - 16 km. Per seniūniją teka upės: Alantas, Trumpė, Makepis, Žvelsa, Lukna, Vieštovė, Lenkenis, Juodupis, Karkluoja, Geldupis, Blidakė. Yra trys tvenkiniai, Reiskių aukštapelkė. Didžiausi miškai yra pietuose - Peklinės, šiaurės vakaruose - Šiemulių, Palioniškių, Reiskių bei Paalančio. Kuliai pirmą kartą paminėti 1253 m.
Kulių istorija ir paveldas
1900 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis su parapijiečiais ir kunigu Vincentu Jarulaičiu pagal švedų architekto K. Straudmano projektą pastatė dabartinę mūrinę Šv. Stanislovo kankinio bažnyčią. Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Kuliuose redagavo „Tėvynės sargą” kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose gyveno ir dirbo knygnešys Jurgis Gudas.
Herbo raudoname lauke sidabrinis kaspinas su trimis juodais akmenimis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. rugpjūčio 12 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1477.
Dabartis ir verslas Kulių seniūnijoje
Kulių seniūnijoje veikia ambulatorija, Kulių gimnazija, paštas, Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, Kulių kultūros centras, kelios maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, kirpykla. Kulių seniūnijos teritorijoje yra dvi girininkijos - Kulių ir Mostaičių. Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu.
Atvykus į Kulių miestelio centrą, akį patraukia Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksas. Miestelyje yra architektūros paminklai - kapinių koplyčia, bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas J. Tumui-Vaižgantui, prie bažnyčios vartų - Laisvės paminklas, nemažai koplytstulpių, koplytėlių. Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje saugomos skulptūros, varpas. Mažųjų Mostaičių kaime stovi etnoarchitektūrinė sodyba. Kulių gimnazijoje veikia kraštotyros muziejus.
Nausodžio seniūnija
Nausodžio seniūnija yra į pietvakarius nuo Plungės. Ji ribojasi su Šateikių, Kulių, Stalgėnų ir Babrungo seniūnijomis, Klaipėdos rajonu. Plotas - 81,5 kv. km. Nausodžio seniūnijoje gyvena 4 070 žmonės. Seniūnijos teritorijoje yra 18 kaimų. Seniūnijos centras - Varkaliai - yra šiaurės rytiniame pakraštyje, prie Plungės - Klaipėdos plento. Nuo Varkalių iki Plungės yra tik 3 km. Gandingos tvenkinys (88 ha) yra šiauriniame seniūnijos pakraštyje.
Nausodžio istorija ir dabartis
Nausodžio seniūnijoje stūkso Gandingos piliakalnis. XV a. įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. XVII-XVIII a. švedai galutinai sunaikino šį miestą. Iki XVI a. Gandinga buvo seniūnijos centras, jai priklausė ir Plungė. XVII a. Visai šalia Plungės, 3 km į pietvakarius, netoli Gondingos piliakalnio, įsikūrusi Varkalių gyvenvietė.
Seniūnijoje yra aštuonios seniūnaitijos. Yra susibūrusios penkios bendruomenės - Varkalių, Vieštovėnų „Šilupis“, Prūsalių „Liepupė“, Karklėnų „Karkluoja“ ir Stonaičių „Tuopų dvaras“. Prūsalių ir Karklėnų bendruomenės turi savo patalpas. Seniūnijos teritorijoje yra aštuonios sodų bendrijos. Prūsaliuose yra mokykla - darželis, Stonaičių kaime veikia socialinės globos namai.
Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Nemažai seniūnijos gyventojų ūkininkauja.
Platelių ežeras
Legendos ir prasimanymai apie Platelių ežero dydį, gylį ir kilmę šį nuostabų vandens telkinį daro tik patrauklesnį, paslaptingesnį. Platelių ežero plotas siekia 1200 ha, ilgis ir plotis 8,4 x 3,3 km, giliausia vieta 46 m. Pirmą kartą Platelių ežero vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas Lietuvos metrikoje 1440-1447 metų laikotarpiu.
Platelių ežero tyrimai
Pirmą kartą Platelių ežeras sistemingai ištirtas 1937 metais, kai į Platelius atvyko Vytauto Didžiojo universiteto Geografijos katedros vedėjo profesoriaus K. Pakšto komandiruota ekspedicija. Ežero plotas be salų nustatytas 1205,68 ha, o giliausia vieta - 48,59 m. Vandens paviršiaus absoliutinis aukštis 146,45 m virš jūros lygio. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai Sigitas Kvašinskas ir Saulius Sidabras pamatuoti realų Platelio ežero gylį. Giliausia vieta konstatuota 49,10 m (koordinatės LKS-1994 X - 366443; Y - 6214650). Gylio matavimo dieną ežero vandens lygis buvo 146,46 m.
Apžvalgos bokštai Lietuvoje
Lietuvoje yra daugiau kaip 30 apžvalgos bokštų. Tai populiarus būdas apžvelgti Lietuvos apylinkes iš aukščiau. Aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje yra Birštono apžvalgos bokštas, siekiantis 51 metro aukštį.
Gondingos HE tvenkinys (Plungės jūra)
Gondingos HE tvenkinys arba Gandingos HE tvenkinys, Plungės gyventojų dažniausiai vadinamas Plungės jūra arba Plungės mariomis, - telkinys Plungės mieste, dirbtinai suformuotas užtvenkiant Babrungą. Susidarė 1961 m. pastačius hidroelektrinę. Tvenkinio ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius - 4,5 km, plotis - iki 0,47 km. Altitudė 104 m. Mariose pūpso 3 nedidelės salos, didžiausia iš jų - Lobių sala (0,16 ha).
Aukščiausia Plungės rajono vieta
Aukščiausia Plungės rajono vieta yra ties Vilkaičiais - 199 metrai virš jūros lygio.
tags: #aukštis #virš #jūros #lygio #Plungė