„Auksinis liūtas“ Gargžduose: nuo legendinės kavinės iki kultūros fenomeno
Gargždai, miestas, turintis savitą istoriją ir kultūrą, pastaraisiais metais išgyvena renesansą, kuriame svarbų vaidmenį atlieka ne tik verslumas, bet ir kultūriniai įvykiai. Nuo vietinių verslininkų iniciatyvų iki tarptautinio pripažinimo sulaukusių meno projektų, Gargždai demonstruoja savo gyvybingumą ir potencialą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vietinis verslas ir tarptautinis kultūros pripažinimas susipina, formuodami Gargždų identitetą.
Vietinio verslo sėkmės istorija: „Soti lapė“
Jauna verslininkė Skaistė Jocienė yra puikus pavyzdys, kaip pomėgis gali tapti sėkmingu verslu. Prieš trejus metus Gargžduose atidariusi kavinę „Soti lapė“, ji sugebėjo įsitvirtinti rinkoje ir patenkinti vietos gyventojų poreikius. Jos istorija prasidėjo nuo vieno kąsnio sumuštinių, kuriuos ji gamino vaikų gimtadieniams. Palaipsniui pomėgis virto darbu, o Skaistė, palaikoma artimųjų, ryžosi atidaryti savo kavinę.
Skaistė Jocienė teigia: „Kuo paprastesnis maistas, tuo jis skanesnis. Esu visavalgė. Kai nuvažiuoju pas mamą nepranešusi iš anksto, o ji, pavyzdžiui, kepa bulves, man taip skanu. Jei žino, kad atvažiuosiu, gamina kitokius patiekalus, bet man nereikia. Kai pas mamą buvau paskutinį kartą, pasakiau, kad labai pasiilgau skrylių“. Ši paprasta, bet nuoširdi frazė atspindi Skaistės požiūrį į maistą ir verslą - kokybė ir paprastumas yra svarbiausi.
„Soti lapė“ išsiskiria tuo, kad maistas gaminamas iš šviežių produktų, o ne iš šaldytos produkcijos. Pati Skaistė kuria užkandžių receptūras, gamina čeburekus, kibinus, bandeles ir tortilijas. Klientai vertina šviežią ir gardų maistą, o kavinė siūlo platų patiekalų pasirinkimą, įskaitant ir vegetariškus patiekalus.
Skaistė Jocienė pasakoja: „Užkandžių receptūros mano sukurtos. Tam prireikė ne vienų metų, daug žinių ir supratimo, juk turi suvokti ingredientų dermę. Receptūros sudarytos pagal technologines korteles. Be vieno kąsnio sumuštinių, yra dar kitų rinkinių, vienas vadinasi „Sotusis“. Jį pagaminti užtrunkame iki 4 val. Pačios darome čeburekų, kibinų, bandelių, tortilijų tešlą, gal todėl klientai įvertina, kad mūsų maistas ne iš šaldytos produkcijos pagamintas, o šviežias“.
Taip pat skaitykite: Poezija vaikams: Ramutė Skučaitė
Perėjimas į erdvesnes patalpas prie Gargždų turgaus ir naujų darbuotojų priėmimas rodo, kad „Soti lapė“ sėkmingai auga ir plečiasi. Skaistė didžiuojasi savo komanda ir stengiasi sukurti darbuotojams gerą atmosferą. Ji pati dirba virtuvėje ir neskirsto darbų į juodus ir baltus.
Skaistė Jocienė apibendrina: „Direktorė esu tik popieriuje, o čia esu viskas, ko iš manęs reikia“. Šis teiginys atspindi jos atsidavimą verslui ir norą prisidėti prie kiekvieno proceso.
„Auksinio liūto“ paveldas: nuo kavinės iki kultūros įkvėpimo
Gargždų istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino kavinė „Auksinis liūtas“. Nors Skaistės Jocienės kavinė „Soti lapė“ neturi nieko bendro su legendine kavine „Sotus vilkas“, ji pasirinko „Sočios lapės“ pavadinimą, nes Gargžduose jau buvo „Auksinis liūtas“.
Šis faktas atspindi Gargždų gyventojų prisirišimą prie savo miesto istorijos ir simbolių. „Auksinis liūtas“ Gargžduose tapo ne tik kavinės pavadinimu, bet ir miesto identiteto dalimi.
Lietuva ir „Auksinis liūtas“ Venecijoje: tarptautinis pripažinimas
2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuva pelnė „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį paviljoną. Šis įvykis tapo didelio dėmesio Lietuvai ir jos kultūrai katalizatoriumi. Dainuojantis „Saulės ir jūros“ paplūdimys buvo parodytas penkiuose žemynuose, 35 miestuose, 27 šalyse.
Taip pat skaitykite: Trys lietuviškos pasakos apie stebuklus
„Auksinis liūtas“ Venecijoje ne tik išgarsino Lietuvos menininkus, bet ir prisidėjo prie pozityvių Lietuvos paminėjimų įtakinguose pasaulio žiniasklaidos kanaluose. Nuo 2019 m. gegužės iki dabar randama apie 3000 kūrinio paminėjimų įvairiomis kalbomis. Daugiausia dėmesio sulaukta Vokietijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje.
Kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė teigia: „Šis laimėjimas buvo svarbus ne tik menininkėms ir visai komandai, dirbusiai prie projekto, tai - didelis laimėjimas visai Lietuvai, kuri pasauliniame šiuolaikinio meno žemėlapyje iškilo kaip svarbus taškas“.
„Saulė ir jūra“: kelionė po pasaulį ir kultūrinis poveikis
„Saulė ir jūra“ po triumfo Venecijoje tęsė savo kelionę po pasaulį, sulaukdama didelio susidomėjimo ir pripažinimo. Kūrinys buvo rodomas Romoje, Kopenhagoje, Malmėje, Briuselyje ir kituose miestuose.
Kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražienė prisimena, kad Belgijos sostinėje Briuselyje „Saulė ir jūra“ skambėjo didžiausio ir svarbiausio tarptautinės muzikos bei tarpdisciplininių menų festivalio „Klarafestival“ programoje.
„Saulė ir jūra“ ne tik garsino Lietuvos vardą, bet ir atkreipė dėmesį į aplinkosaugos problemas. Kūrinys buvo rodomas praėjus vos dviems savaitėms po Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą pradžios, todėl reaguojant į šiuos įvykius pakoreguotos ir kelios kūrinio libreto eilutės - apdainuojamų paplūdimio vėliavų spalvos pakeistos į mėlyną ir geltoną - Ukrainos vėliavos spalvas.
Taip pat skaitykite: Auksinio ūso nauda plaukams
Gargždai ir Klaipėda: kultūriniai tiltai ir ateities vizijos
Gargždai, būdami netoli Klaipėdos, naudojasi artumu didesniam miestui, tačiau išlaiko savo unikalų identitetą. Naujasis Klaipėdos koncertų salės direktorius, kilęs iš pajūrio, planuoja grįžti į namus ir prisidėti prie Klaipėdos kultūrinio gyvenimo. Jis didžiuojasi tarptautiniu menų festivaliu, organizuotu Gargžduose, ir tiki, kad gali pritraukti daugiau dėmesio Klaipėdos koncertų salei.
Naujasis Klaipėdos koncertų salės direktorius teigia: „Aš labai mėgstu išvesti save iš komforto zonos, nes labai lengva priprasti gyventi įprastą, normalų gyvenimą, žinant, kas laukia ryte ir kas laukia vakare. Ne, tai yra ne man. Aš mėgstu iššūkius“.
Jis planuoja išklausyti Klaipėdos koncertų salės darbuotojus ir kartu kurti naują viziją. Jis taip pat nori pritraukti daugiau jaunimo į koncertų salę ir puoselėti jaunąją kartą, kuri domėtųsi profesionaliuoju menu.
tags: #auksinis #liutas #gargždai #meniu