Augalai, žydintys po pietų: spalvų ir formų įvairovė jūsų sodui

Norint sukurti nuostabų ir nuolat žydintį sodą, svarbu pasirinkti augalus, kurie žydi skirtingu metu. Tai užtikrins, kad jūsų gėlynas visą sezoną būtų pilnas spalvų ir gyvybės. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius augalus, kurie žydi po pietų, ir pateiksime patarimų, kaip juos integruoti į savo sodą.

Ankstyvieji pavasario žiedai: prabudimas po žiemos

Ankstyvieji žydintieji augalai pirmieji išaugina savo lapiją ir žiedus. Jie pabunda žiemą su pirmaisiais šiltais saulės spinduliais ir žydi pavasarį, maždaug nuo vasario pabaigos iki gegužės. Šie augalai yra tikri „išgyvenimo“ profesionalai ir dėl ypatingos prigimties nepaiso šalčio. Jie turi energijos kaupimo organus, tokius kaip gumbai ir svogūnai. Ši sukaupta energija reikalinga ankstyvam žydėjimui. Pavasarį dėl saulės trūkumo vien fotosintezės nepakanka, kad ūgliai, žiedai ir lapai galėtų išdygti. Be to, daugelis ankstyvųjų žydinčiųjų auga labai arti žemės, todėl nuo šalčio juos apsaugo nukritę lapai.

  • Snieguolės (Galanthus nivalis): pačios pirmosios, tiesiog tuoj iš po sniego pasirodo baltosios snieguolės. Kol kas dar mažai žinomos kitos snieguolių rūšys ir veislės. Jos skiriasi žiedų dydžiu, dėmelių raštais. Lietuvoje kolekcininkai augina graikinę (Galanthus elwesii), kaukazinę (G. alpinus), plačialapę (G. platyphyllus) ir kitas snieguoles.
  • Krokai (Crocus sp.): Šių augalų gimtinė - Pietų Europa, Mažoji ir Vidurinė Azija. VDU Botanikos sode daugybė krokų žydi tvenkinio saloje, įdomesnių veislių galima rasti šalia dar žydėti besiruošiančių hiacintų.
  • Scylės (Scilla): Ankstyviausia - Scilla mischtschenkoana, vėliau - dvilapė (Scilla bifolia), sibirinė (Scilla siberica) scylės.
  • Žydrės (Muscari): Mėlynai žydintys tinkliniai vilkdalgiai (lot. Iris reticulata).
  • Raktažolės (Primula): Pagal žydėjimo kalendorių, jau žydi raktažolės.
  • Erančiai (Eranthis): Pavasarinis erantis (Eranthis hyemalis). Šie augalai VDU Botanikos sode pražysta vieni pirmųjų. Šiuo metu jų žydėjimas jau baigiasi, žiedai jau patamsėję, praradę ryškią geltoną spalvą.
  • Eleborai (Helleborus): Kaukazinis eleboras (Helleborus caucasicus). Pasak VDU Botanikos sodo specialistų, iš visų jų puoselėjamų eleborų būtent šie dabar atrodo gražiausiai. Juos galima rasti vaistingųjų augalų ekspozicijoje.
  • Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata): Tai - daugeliui sodo lankytojų nematytos, ypač ankstyvos gėlės. Tinkliniai vilkdalgiai neaukšti, iki 20 centimetrų, žiedai ryškios mėlynos ar violetinės spalvos, ypač grakščios formos, žydi neilgai.
  • Sniegžydrės (Chionodoxa).
  • Rūteniai (Corydalis solida): Vainikėlis rausvai violetinis, nektaras telkiasi pentine. Jau žydi pietiniuose Nemuno šlaituose, visai šalia VDU Botanikos sodo.
  • Paprastoji vištapienė (Gagea lutea): Augaliukas nedidelis, žiedai ypač grakščios formos. Jau žydi upelių pakrantėse, lapuočių miškuose.
  • Pavasarinis švitriešis (Ficaria verna): Aukso geltonumo žvilgantys žiedlapiai, prie pagrindo pridengti žvynelių. Jau skleidžiasi drėgnose lazdynų pakrūmėse.
  • Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis): Lapuočių miškuose šiuo metu pats jų žydėjimas. Gerą foną mėlyniems žiedams sudaro pernykščiai po sniegu peržiemoję triskiaučiai lapai.

Gegužės sodas: tulpių šokis ir magnolijų žavesys

Gegužė pradeda savo tulpių šokiu, plieskia narcizai, hiacintai, žiedelius į viršų iššauna plačiosios bergenijos, balkšvais varpeliais į kekes pasidabina baltašaknės. Puošiasi lanksvos, magnolijos, nuo gegužės 20 d. Akmenims draugiją palaiko visžalė levizija (lot. Lewisia), karpažolė (lot. Euphorbia), radiolė (lot. Rhodiola), uolaskėlė (lot. Saxifraga), rudgrūdėlė (lot.

  • Tulpes: Gegužė pradeda savo tulpių šokiu.
  • Narcizai (Narcissus): Plieskia narcizai.
  • Hiacintai (Hyacinthus): Hiacintai pražysta.
  • Lanksvos.
  • Magnolijos: Nuo gegužės 20 d. puošiasi magnolijos. Sulanžo magnolija (lot. Magnolia soulangeana) 'Alba Superba' yra viena gražiausių baltųjų magnolijų veislių. Užauga iki 4 m aukščio. Žydi labai ilgai ir gausiai sniego baltumo žiedais, subtiliu pasteliniu rausvu šepetėliu taurelės dugne.
  • Rododendrai (Rhododendron): Daūrinis rododendras (Rhododendron dauricum). Išsiskleidusių žiedų dar nėra, bet iš pumpuro atrodo, kad jie skleisis jau netrukus. Šie rododendrai šalčių nebijo: jų tėvynė - Rytų Sibiras, šiaurinė Kinijos dalis, Mongolija. Rododendras (Rhododendron carolinianum 'P.J.M.Elite'). Per 10 metų išauga iki 1 m. aukščio ir 1,2 m pločio. Žydi gegužės pirmoje pusėje. Žiedai violetinės-rožinės spalvos. Visžalis, kompaktiškas krūmas. Dirvožemis lengvas (durpžemis, priesmėlis) rūgštus - silpnai rūgštus. Rododendras (Rhododendron hybridum "Hachmann's Charmant"). Per 10 metų išauga iki 1,0 m. aukščio ir 1,3 m pločio. Žydi gegužės pabaiga - birželio pirma pusė. Žiedai balti, rausvais kraštais. Visžalis, kompaktiškas, platus krūmas.
  • Alyvos (Syringa): Alyva paprastoji 'Rochester' viena iš rečiausių ir labiausiai vertinamų baltai žydinčių alyvų. Ši veislė ypatinga tuo, kad jos žiedai pilnaviduriai - turintys ne keturis, kaip įprasta, o daug daugiau žiedlapių (kartais net iki 20-25 viename žiedelyje). Alyva (Syringa vulgaris "Miss Ellen Willmott") - krūmas išauga iki 3 m aukščio. Lapai labai puošnūs, blizgūs, žali. Žydi labai gausiai, gegužės mėnesį. Žiedai dideli, pilnaviduriai, kreminės ir baltos spalvos. Tankiašakės alyvos. Apie tris kartus mažesnės nei įprastosios alyvos. Augumas lėtas, žydėti pradeda 2-3 metais po pasodinimo. Užsauga iki 1-1,5m aukščio , kupolo formos.
  • Medlieva: Žydėti pradeda gegužės pradžioje nuostabiais žiedais. Medlievos dera jau pirmaisiais metais po sodinimo. Uogos būna mėlynos arba raudonos, o jų skonis primena mėlynes ir šilauoges.
  • Cidonija: Cidonijos žydi gegužės pabaigoje, dažniausiai jau praėjus pavasarinėms šalnoms. Šis augalas nuo daugelio vaismedžių skiriasi žiedų formavimu. Cidonijų žiedai pavieniai ir labai primena obelų žiedus. Žiedai apie 5 cm skersmens, balti su rožiniu atspalviu. Gausybė žiedų negausioj lapijoj atrodo neapsakomai gražiai.

Vasaros spalvos: nuo birželio iki rugpjūčio

Birželis apsipylė vilkdalgiais, bijūnais, melsvai pražydo gracingi katilėliai (lot. Campanula), linai. Žydi ne visiems pažįstamos smaliukės (lot. Krūmai, žydintys birželį - tai veigelė, jazminai, deucija (dar vadinama radasta). Liepa puošiasi gausybe rožių, viendienių, lelijų. Taip pat ima žydėti mažiau žinomi augalai, tokie kaip orchidėjas primenantis kreivuonis (lot. Tricyrtis hirta), mėgstantis pavėsį, arba gailiardija (lot. (lot. Gaillardia), kuri kaip tik atspari sausrai. Vertikalius žiedynus išleidžia piliarožė, pentinius. Pradeda žydėti daug alpinariuminių augalų, pavyzdžiui liūtpėdė (lot. Leontopodium), mudrė (lot. Delosperma). Rugpjūtis apsipylęs visokių atspalvių ir formų jurginais - jų neįmanoma nepastebėti. Platus ir žydinčių daugiamečių gėlių pasirinkimas: tai liatris, flioksas, kurpelė, „olandiškos bangos“ įžymybė ežiuolė (lot. Echinacea), ryškiai geltonai žydintis saulakis, tūbė, sidabriškų lapų šlamainis (lot. Anaphalis), rūgtis, pajūrinė lobuliarija (lot. Lobularia maritima), pūstatauris (lot. Physostegia ), čiaudulinė kraujažolė (lot.

  • Vilkdalgiai (Iris).
  • Bijūnai.
  • Katilėliai (Campanula).
  • Rožės.
  • Viendienės (Hemerocallis).
  • Lelijos (Lilium).
  • Gailiardijos (Gaillardia).
  • Piliarožės.
  • Pentinius.
  • Levanda: Tikroji levanda 'Dark Hidcote Blue' viena iš klasikinių rūšių. Lietuvoje geriausia yra auginti tikrąją levandą (lot. Lavandula angustifolia), nes ji gali išgyventi mūsų šalies klimato sąlygomis. Ji nėra tokia kvapi kaip italinė, taip pat skiriasi žiedyno forma. Šios rūšies levandos žiedai neturi vadinamosios karūnėlės, ir yra šiek tiek smulkesni. Be to, spalva dažniausiai būna šiek tiek blankesnė, labiau pastelinė. Nors yra ir tokių veislių, kurių žiedai yra labai ryškios spalvos, pavyzdžiui, Lavandula angustifolia ‘Hidkote Blue Strain‘.
  • Jurginai.
  • Liatris.
  • Flioksai.
  • Ežiuolės (Echinacea).
  • Saulakiai.
  • Tūbė.
  • Šlamainis (Anaphalis).

Rudens harmonija: rugsėjo ir spalio spalvos

Rugsėjis dar spalvų nepristinga, pasak žydėjimo kalendoriaus. Jurginai dar vis išgyvena savo grožio piką. Vis daugiau pradeda žydėti rudeninių gėlių: tai astrai, blakėžudės (lot. Actaea), kraujalakės (lot. Spalis. Vis dar žydi jurginai, astrancijos, saulakiai, japoninės plukės, rudbekijos, snapučiai, levandos, vėlyviai (lot. Colchicum autumnale), kurie dar vadinami rudeniniais krokais, taip pat natūralistinio stiliaus mėgėjų vertinamos makedoninės buožainės (lot. Knautia macedonica) bei gludai (lot.

Taip pat skaitykite: Pietų kranto augalija

  • Astrai.
  • Blakėžudės (Actaea).
  • Kraujalakės.
  • Astrancijos.
  • Rudbekijos (Rudbeckia).
  • Snapučiai.
  • Vėlyviai (Colchicum autumnale).
  • Makedoninės buožainės (Knautia macedonica).
  • Gludai.
  • Šilokai (Sedum): Žydi jie antroje metų pusėje, bet gėlynus gali papuošti kone ištisus metus. Mano kieme šilokai žiedynus, nors ir pajuodavusius, išlaiko praktiškai iki kovo mėnesio. O atželia anksti pavasarį ir gražia lapija stabiliai auga iki pat sužydėjimo.

Dekoratyviniai krūmai ir žolės: struktūra ir spalva visus metus

Be žydinčių gėlių, svarbu įtraukti dekoratyvinius krūmus ir žoles, kurie sodui suteikia struktūrą ir spalvą visus metus.

  • Šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata): Šluotelinių hortenzijų (lot. Hydrangea paniculata) įvairovė. Šluotelinė hortenzija 'Samarskaja Lidia' (lot. Hydrangea Paniculata) išraiškingas krūmas su spalvų perėjimu nuo kreminės iki ryškiai raudonos. Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) - hortenzijinių šeimos (Hydrangeaceae) augalas. Kilusi iš pietų ir rytų Kinijos, Korėjos, Japonijos, Sachalino. Tai iki 2 m aukščio užaugantis krūmas. Žiedai susitelkę į dideles šluotelės žalsvai balti, žydėjimo pabaigoje rausvi. Šluotelinė hortenzija (lot.Hydrangea paniculata) 'Polar Bear' - iki 1,5 - 1,8 m aukščio ir pločio užaugantis krūmas. Žiedai šluotelės formos, labai dideli (apie 40 cm) žydi liepos - rugsėjo mėn. Žydėjimo pradžioje žiedai būna žalsvai baltos spalvos, vėliau baltos, o rudenį - rausvos. Hortenzija šluotelinė 'Mojito' tai išskirtinė, kompaktiško augimo veislė, išsiskirianti dekoratyviais, kūgiškais žiedynais. Lot.: Hydrangea paniculata 'Fraise Melba' nauja patentuota veislė su stipriais stiebais ir nuostabiais žiedais, kurie pradžioje šviesiai žalios spalvos, vėliau keičiasi į kreminės baltos spalvos, galiausiai tamsėja iki švytinčios rožinės ir purpurinės rožinė spalvos. Šluotelinė hortenzija (lot.Hydrangea paniculata) 'Sunadae Fraise' - užauga apie 150cm aukščio. Žydi liepos-rugsėjo mėn., žiedai pradžioje balsvi, vėliau nusidažo rožinės spalvos atspalviais. Šluotelinė hortenzija (lot.Hydrangea paniculata) 'Wim's Red' - Žiedai labai dideli, kūgio formos 30-35 cm, kvapūs. Iki liepos pabaigos žiedai turi baltą atspalvį, rugpjūčio pradžioje atspalvis tampa rožiniu, o artėjant rugsėjui nusidažo tamsiai raudonai. Žydi nuo liepos vidurio iki spalio. Akį traukianti, nauja ,patentuota hortenzija .Išauga apie 170 cm aukščio ir 125 cm pločio Pasižymi labai dideliais žiedynais, galinčiais užaugti iki 40 cm. Pradinė žiedų spalva balta, vėliau keičia spalvą iš rožinės į intensyviai raudoną. Šluotelinė hortenzija (lot.Hydrangea paniculata) 'PHANTOM' , turinti didelius baltus 30-40 centimetrų kūgio formos žiedynus. Nauja, vertinga patentinė šluotelinės hortenzijos veislė, apdovanota sidabro medaliu „Plantarium 2019“. Lėtai augantis krūmas, pasiekiantis tik iki 0,8-0,9 m aukščio. Žiedai dideli (iki 25 cm. ilgio) iš pradžių būna kreminės baltos, vėliau baltos, paskui rožinės ir žaliai rausvos spalvos.
  • Šviesioji hortenzija 'Annabelle' (Lot.Hydrangea arborescens): Žydi nuo liepos iki rugsėjo, negausiai ir spalio mėnesį. Pusrutuliška lajos forma, žiedai susitelkę į rutulio formos iki 30 cm skersmens žiedynus. Tikra revoliucija: pirmoji žemaūgė hortenzija "Annabelle" tipo pasaulyje! Augalas pasiekia tik 75 cm aukštį, natūraliai įgauna apvalią formą ir turi stiprias šakeles.
  • Tunbergo raugerškis ‘Green Carpet‘ (lot. berberis thunbergii ‘Green Carpet‘).
  • Sidabrakrūmis (lot.:Potentilla fruticosa): Užauga iki 60 cm aukščio ir 80 cm pločio. Žiedai oranžinės spalvos. Lapai žali. Nereiklus augalas. Puikiai tinka žemoms gyvatvorėms.
  • Lendrūnas Korėjinis (lot. Calamagrostis Brachytricha): Tinka sodinti dekoratyvinių augalų grupėse, natūralistiniuose želdynuose, daugiamečiuose gėlynuose. Lapai žalios spalvos, varpos būna labai purios, žalsvos, po to paruduoja.
  • Miskantas Kininis (lot. Miscanthus Sinesis): Kininis miskantas užauga iki 1-2,5 m aukščio. Turi status, stačius, nendriškus stiebus, kurie būna nuo 5 iki 10 mm skersmens. Miskantas kininis ‘Red Chief’ - žemaūgis miskantas (100-120 cm), žali lapai rudeniop nusispalvina raudonai. Žiedynai ryškiai raudoni, tankūs, purūs. Miskantas kininis ‘Rotsilber’ - auga kompaktiškais, dailiais kerais, lapai žali, rudenį nuraustantys. Užauga ir žydėjimo metu pasiekia iki 1,50-2 m aukštį. Žydi ryškiomis, raudonomis šluotelėmis.
  • Soruolė: Soruolė ‘Little Bunny’ - nykštukinė daugiametė dekoratyvinė žolė. Užauga ir žydėjimo metu kupstas pasiekia 0,40 m aukštį ir plotį. Žydi žalsvai baltomis šluotelėmis. Soruolė ‘Hameln’ - maži, tankūs svyrančių žalių lapų kupstai. Užauga ir žydėjimo metu pasiekia iki 0,80 m aukštį. Žydi gelsvai rausvomis/sidabrinėmis šluotelėmis.
  • Vynvytis triskiautis 'Veitchii' (lot. Parthenocissus Tricuspidata): Vijoklinis, laipiojantis, apdovanojimus pelnęs augalas. Gali tvirtintis pridėtinėmis, orinėmis šaknimis, ūseliais. (Parthenocissus quinquefolia 'Murorum') Vijoklinis dekoratyvinis augalas užaugantis iki 15-20 m. aukščio. Žiedai smulkūs, žalsvi, žydi birželio-liepos mėn. Uogos nevalgomos melsvai juodos, prinoksta rugsėjo-spalio mėn. Lapai rudenį parausta. Auga sparčiai.
  • Lauravyšnė 'Caucasica' (lot.Prunus Laurocerasus): Puikiai tinkantis augalas gyvatvorėms, bet gražiai atrodo ir pasodintas vienas, įkomponuotas į gėlynus ar aplinariumus. Vidutinio augumo krūmas, užsaugantis iki 3,50m.
  • Koloniškos formos kukmedis: Labai tinkamas formuoti gyvatvorėms, tačiau puikus augalas sodinti ir pavieniais. Augimas spartus, užaugti gali iki 3m.aukščio ir 0,80m. pločio.
  • Pūkenis europinis 'Grace': Kompaktiškas greitai augantis krūmas iki 2-2,5 metrų. Lapai purpurinės spalvos, rudeniop lapai keičiasi į gelsvą-raudoną .

Augalai sausrai atspariems sodams

Jei jūsų gėlynas puikiai apšviestas saulės, jeigu dominuoja smėlis, o ne molis, tada turite nederlingą ir vandens nesulaikančią dirvą, kuri nuolat sausa. Tačiau net tokiomis sąlygomis galite išsirinkti nuostabių daugiamečių augalų.

  • Bandrenis (lot. Eryngium): Nereikalauja daug drėgmės, todėl galima sakyti, kad jie yra sausros nebijantys augalai.
  • Kraujažolė (lot. Achillea): Kraujažolei nereikia derlingų žemių, nereikia daug drėgmės ir daug lepinimo.
  • Notra (lot. Stachys): Tai visai nereiklus augalas, pakenčiantis ir nederlingą žemę, ir kaitrą.
  • Šilokai (Sedum): Jie savo storuose lapuose kaupia drėgmę, todėl yra nereiklūs drėgmei.
  • Melėsas 'Blue Spire': Tvarkingo ir dekoratyvus krūmo augalas, itin atsparus sausrai ir nereiklus dirvožemiui.
  • Svarainiai: Na, o jei jūs labiau mėgstate tradicinius augalus ir traukia rausva spalvos žiedai, tai pasisodinkite - svarainių. Šis augalas dažnai nukonkuruoja tujas ir tampa be galo gražiai žydinčia gyvatvore, kuri dar ir derliaus duoda. Svarainiai paprastai užauga iki 1,7 m aukščio ir tokio pat pločio. Svarainių galite pasodinti net prie vaikų žaidimų aikštelės (kai norite atskirti zonas), nes yra svarainių veislių, kurios neturi spyglių ir jūsų vaikai nesusižeis.

Augalai tvenkinių pakrantėms

Tvenkinio pakrantė - puiki vieta įvairiems augalams, kurie mėgsta drėgmę ir gali papuošti jūsų vandens telkinį.

  • Širdžialapė skiaustmenė: Retas augalas Lietuvoje, labai dekoratyvus ir vienas mėgstamiausių mūsų pakrantės augalų kolekcijoje. Natūraliai auga Kanadoje bei Pietų Amerikoje. Skiaustmenė, savo mėlynos spalvos žiedynais, iškilusiais virš sodriai žalių širdies formos lapų, Jus džiugins antroje vasaros pusėje, kai kiti pakrančių augalai jau nužydėję. Žydi ilgai, nuo liepos iki rugsėjo mėn. Ypatingai gražiai atrodo susodintos didesnėmis grupėmis. Tvenkinio pakrantėje patartina sodinti ne mažesniame nei 30 cm gylyje, kad žiemą augalo šaknyno nepasiektų ledas.
  • Margalapis ajeras: Tai dekoratyvus augalas puikiai tinkantis tvenkinio papuošimui. Gali augti tiek sausumoje drėgname dirvožemyje, tiek vandenyje iki 30 cm gylio.
  • Įvairiaspalvis vilkdalgis (Iris versicolor): Gali augti ne tik įprastame dirvožemyje, bet ir šlapioje tvenkinio pakrantėje.
  • Margalapis geltonžiedis vilkdalgis: Vertinamas dėl besikeičiančios savo lapų spalvos, kurie anksti pavasarį, vieni iš pirmųjų išleidžia gelsvus lapus vandens telkinio pakrantėje, o vasaros viduryje lapai nusispalvina žaliai, bei dekoratyviai atrodo visą sezoną. Žiedai geltoni išmarginti ryškiai rudais raštais. Lapai sodriai žali, blizgūs, svyrantys. Mėgsta drėgną gruntą.
  • Margalapės nendrės: Lapai žali su ryškiai geltonomis juostomis. Stiebai taip pat geltoni. Rudenį ji išleidžia purpurines šluoteles, kurios gražiai atrodo net žiemą. Geriausiai auga drėgnose pakrantėse arba vandenyje iki 50 cm. Stipriai plečiasi šoninėmis atžalomis, todėl patartina auginti vazonuose. Nendrės prisideda prie telkinio vandens valymo.
  • Margalapė monažolė: Tai dekoratyvinis augalas, geltonai dryžuotais lapais 30-60 cm aukščio. Anksti pavasarį lapai būna rausvo atspalvio. Šis augalas gana sparčiai plinta šakniastiebiais. Patartina auginti vazonuose, tuomet krūmai bus tankesni ir per kelerius metus sudarys gražius sąžalynus. Jį galima auginti vandenyje iki 15 cm gylio, tačiau gerai jaučiasi ir įprastoje dirvoje, tik tuomet augalas būna žemesnis ir per sausras jį būtina laistyti. Dekoratyvus nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
  • Pakrantinė viksva: Mėgsta drėgną gruntą. Gali augti tiek pakrantėje, tiek ir vandenyje iki 50 cm gylio. Lengvai pakenčia vandens lygio svyravimus. Dekoratyviausiai atrodo žydėdama dviejų spalvų žiedynais gegužės mėnesį. Lapai siauri gana aštrūs.
  • Šokoladinė mėta (Mentha x piperita f.): Tvenkinio pakrantėje galite auginti ne tik naturaliai gamtoje augančią vandens mėtą (Mentha aquatica), bet ir dekoratyvesnę bei pasižyminčią išskirtiniu kvapu šokoladinę mėtą. Ji žemesnė už laukinę formą, rausvais lapkočiais, intensyvesnio kvapo bei skonio. Ilgai žydintis, stipriai besiplečiantis, drėgną dirvožemį mėgstantis augalas. Naudojamas tvenkinio pakrančių apželdinime.
  • Palminė viksva: Išsiskirianti plačia balta juosta per lapo vidurį. Gali augti tiek drėgnoje vandens telkinio pakrantėje, tiek įprastame gėlyne. Auga glaustai.
  • Vandens salota: Yra plaukiojantis paviršiuje augalas. Natūraliai palaiko biologinę vandens telkinio ekosistemos pusiausvyrą.

Vijokliniai augalai

  • Raganės (Clematis): Tai daugiamečiai vijokliniai dekoratyviniai krūmai. Iš vijoklinių augalų raganės gali vadintis didžiausia sodo puošmena, nes nė vienas vijoklinis augalas savo žiedais ir jų įvairiaspalviškumu negali su jomis susilyginti.

Patarimai sodinant ir prižiūrint augalus

  • Dirvožemis: Pasirūpinkite tinkamu dirvožemiu kiekvienam augalui. Dauguma augalų mėgsta gerai drenuotą dirvožemį, tačiau kai kuriems gali reikėti rūgštesnio ar šarminio dirvožemio.
  • Saulės šviesa: Stebėkite, kiek saulės šviesos gauna jūsų sodas, ir pasirinkite augalus, kurie geriausiai auga tokiomis sąlygomis.
  • Laistymas: Laistykite augalus reguliariai, ypač sausros metu.
  • Tręšimas: Tręškite augalus pavasarį ir vasarą, kad paskatintumėte žydėjimą.
  • Genėjimas: Genėkite augalus reguliariai, kad palaikytumėte jų formą ir paskatintumėte naujų žiedų augimą.

Taip pat skaitykite: Bulviniai augalai virtuvėje

Taip pat skaitykite: Augalai sausringose vietovėse

tags: #augalai #žydintys #po #pietų

Populiarūs įrašai: