„Ateities užeiga“ Plungėje: dienos pietų apžvalga ir pamąstymai apie restorano ateitį
Neseniai Plungėje duris atvėręs viešbutis „Oginski hotel“ pasižymi ne tik moderniu interjeru, bet ir restoranu „Flow“. Ši apžvalga - tai kelionė po restorano meniu, interjerą ir kainas, bandant suprasti, ar „Flow“ gali tapti traukos centru Plungės gyventojams ir svečiams.
Pirmas įspūdis: pavadinimas ir interjeras
Savininkų sprendimas pavadinti viešbutį kunigaikščio Mykolo Oginskio garbei, neabejotinai, pagirtinas. Tiems, kurie domisi istorija, puikiai žino, kiek šis kunigaikštis yra gero padaręs šiam miestui. Tačiau restorano pavadinimas „Flow“, mano nuomone, jau iškrenta iš bendro konteksto. Restorano interjeras vis dar dvelkia tuo šviežumu, kuriuo alsuoja visos nesenai atsidariusios maitinimo įstaigos. Tačiau minkštasuolis, ant kurio teko prisėsti, paliko ne patį geriausią įspūdį.
Kainos: ar Plungėje iš tiesų tiek daug aukso?
Meniu įspūdingas ne tik prabangių patiekalų pasirinkimu, bet ir kainomis. Grįžęs namo internete specialiai paieškojau informacijos, ar Plungės krašte neatrasti didžiuliai aukso klodai, kuriais kaip bendrasavininkai naudojasi visi miesto gyventojai. Kitaip kaip paaiškinti sriubų kainas? O jos čia nuo 10 iki 14 eurų. Kitų patiekalų kainos ne ką žemesnės nei tos, kuriomis poilsiautojus gąsdina Palangos kurortas.
Degustacija: nuo silkės tartaro iki tailandietiškos sriubos
Tad pradedame degustaciją nuo užkandžio: jam atstovavo šiame restorane mūsų pasirinktas „matjes“ silkės tartaras. Jei reiktų pasakyti vienu žodžiu - skanu ar ne, sakyčiau, kad skanu. Bet čia pagyros ir baigiasi. Dabar tik klausimai: kam naudoti „matjes“ silkę? Jai būdingo riebumo nesijaučia dėl padažo, o skonį stipriai gožia kiti ingredientai. Kodėl šioje kompozicijoje nepanaudojus tiesiog paprastos silkės?
Toliau jūsų dėmesiui - sriubos. Pacituosiu tekstą iš meniu, kuriuo pristatomas brandintos jautienos troškinys: „Meksikietiškų vėjų įkvėpta soti jautienos ir pomidorų sriuba su grilinta Chalapos paprika. Aštru, bet tik tiek, kiek norisi." Sutikit - skamba mįslingai ir, kas svarbiausia, kelia apetitą.
Taip pat skaitykite: „PayPost“ pietų pertraukų ateities vizija
Mano užsakyta visa porcija užėmė tik pusę lėkštės. Šiaip man asmeniškai pakako to kiekio, tik noras viską analizuoti iškėlė šį klausimą. Ir trečia: o kur tas žadėtas meksikietiškų vėjų įkvėpimas? Tiesiog trintas troškinys.
Ne ką mažesnė naujiena buvo ir tailandietiška sriuba. Pirma - kokosų pieno mažoka. Antra - sriuba per skysta. Trečia - nuo kada azijiečiai naudoja pievagrybius, o ne „shiitake“ ar kitus Azijos virtuvėje žinomus grybus? Ketvirta, kas jums sakė, kad restorane klientas privalo iš lėkštės gaudyti rankomis krevetes ir lukštenti jų uodegėles? Penkta - „Tom yum“ prieskonių aš sriuboje nepajaučiau, jei jų ir buvo, tai tik lašas puode, kitu atveju apie juos būtų išdavęs rausvas, o ne baltas sriubos atspalvis. Vištienos gabaliukai sriuboje buvo sausi, toks jausmas, kad prieš sriubą šildant į ją įpjaustė jau iš anksto išvirtos vištienos.
Pagrindiniai patiekalai: juodasis paltusas ir sepijų makaronai
Ir pradėkime nuo juodojo Grenlandijos paltuso filė. Nežinau, kodėl restorano meniu kūręs šefas, planuodamas patiekalo kompoziciją, panaudojo jau atgyvenusią ir visiems pabodusią idėją. Kodėl patiekalas restorane už 20 eurų atrodo lyg patiektas užeigoje, man jį fotografuojant kėlė daugiausiai klausimų. Jei citrina kaip ir pritapo prie šio patiekalo, tai greipfrutas greičiausiai pats į lėkštę įšoko. Nes virėjas vargiai sugalvos tokį derinį.
Gal kas man komentaruose paaiškins, kam reikėjo balzaminiu actu apšlakstyti ne tik lėkštę, bet ir visą patiekalą? Nuo kada patiekiant paltusą naudojamas balzaminis actas? Jei daržovės buvo tiesiog prasto kepimo keptuvėje pasekmė, tai paltusas - atvirkščiai - buvo iškeptas gerai. Tad šį patiekalą rekomenduočiau tik tiems, kas vengia prieskonių.
Dar vienas pagrindinis patiekalas buvo „Orilla del Mar sepijų makaronai su jūros gėrybėmis“ už 14 eurų. Bet tie, kurie kūrė šį patiekalą, apie estetiką mažai ką išmano, kitaip kodėl juodos lėkštės kraštus nubarstė tarkuotu sūriu, greičiausiai ir patys nežino. Padažas per tirštas, jo per mažai. Jis buvo tik apsivėlęs ant makaronų ir riebokas. Jei reiktų spėti iš tų mažų jo fragmentų - tai buvo grietinėlė, gardinta pomidorų pasta. Ir, skirtingai nei paltuso patiekale, čia persistengta su prieskoniais, druskos net į didžiąją pusę.
Taip pat skaitykite: Amatininkų užeigos apžvalga
Desertas ir bendras įvertinimas
Deserto aš jau nebenorėjau, man asmeniškai tai dienai eksperimentų pakako, o Katinienė užsisakė Niujorko sūrio desertą. Ir jis buvo nuostabus - šviežias, purus sūrio sluoksnis ir minkštutis padas. Tad desertas šiek tiek pakėlė nuotaiką.
Vieta, kurioje pastatytas viešbutis ir restoranas - įspūdinga. Vaizdas iš terasos į šniokščiančią Babrungo upę - užburiantis. Puikiai suprantu, kad stinga žmogiškųjų išteklių. Trūksta specialistų. Bet kuriant tokį prabangų kompleksą, reikėtų didžiausią dėmesį sutelkti būtent į darbuotojus, o svarbiausia - į virtuvės šefą.
Patiekalai lėkštėse rodo tai, kad kuriant meniu buvo bandoma įtikti vietinių žmonių, kitaip sakant, pastovių klientų, poreikiams. Tad tas paltuso pilnos lėkštės vaizdas lyg iš senų kulinarinių knygų kažkiek pateisinamas. Bet nepamirškime - tai ne užeiga, o restoranas. Ir pridrėbti pilnos lėkštės brangesnių produktų vargu, ar gausis.
Tad patiekalų kainos diktuoja ką kitą. Jos didmiesčio restorano lygio. O norint su tokiomis kainomis būti konkurencingam ir įdomiam ne tik Plungės dydžio mieste, bet prisivilioti klientų iš pajūrio, turi pateikti kažką tokio, ką vargu ar rasi didmiestyje. Kitaip ateitis aiški: muzikiniai vakarai, alus, degtinė ir keli karbonadai su grybų padažu ant stalo.
Liūdniausia yra tai, kad dažniausiai bandydami pateisinti, kodėl restorane nėra žmonių, restorano kolektyvas kaltę suverčia klientams. Ir pagrindinis argumentas būna - per brangu. O iš tiesų klientas į restoraną eina išleisti pinigų, ir jam brangu, kaip ir mums šiuo atveju, yra tik tada, kai kainos neatitinka kokybės.
Taip pat skaitykite: „Bernelių užeiga“: autentiška virtuvė
Tad nesiplečiant - mano rekomendacija norint išsaugoti šį gražų restoraną su restorano statusu - būtina keisti meniu. O jei šefas, kūręs meniu, jį tik sukūrė ir apmokęs virėjus išvyko, kvieskit jį atgal, nes virtuvė „nusimušė“. Na, bet jei virtuvės šefas dirba virtuvėje ir mato tuos atiduodamus „šedevrus“ klientams, jis ne to lygio, kurio jums reikia. Vertindamas restoraną rašau 3/5, ir su viltimi lauksiu iš skaitytojų naujienų, kaip sekasi šiam restoranui, ir jei patiekalų kokybė sustiprės, aš čia pažadu sugrįžti.
Šiam restoranui dar galima padėti. Kaip minėjau - reikia kardinalių pasikeitimų. Tiesa, mūsų stalą aptarnavusi padavėja verta tik pagyrų. Ji ne tik puikiai atliko savo darbą, bet ir gražiai amortizavo mūsų priekaištus, nesukeldama didesnio nepasitenkinimo.
Restorano atsakas
Viešbučio „Oginski hotel“ direktorė Rita Ramanauskienė pateikė savo komentarą: „2021 m. rugsėjo mėn. Plungėje atidarėme modernų 4 žvaigždučių viešbutį „Oginski hotel“ ir restoraną „Flow“, kurio virtuvė, kaip deklaravome nuo pradžių, pristato pasaulio virtuvės skonius. Kviečiame svečius į modernią, iki smulkmenų apgalvotą erdvę, gaminame kokybišką maistą, stengiamės dėl kiekvieno svečio, pradedant aptarnavimu, baigiant kliento patirtimi pas mus. Į tinklaraštininko Riebaus Katino pastabas reaguojame taip pat, kaip ir į kiekvieno savo svečio pastabas, na, galbūt, kiek mažiau. Nes ar kam būtų svarbi nuomonė žmogaus, kuris rašo šališkus straipsnius, kuris remiasi skirtingais standartais vertindamas maitinimo įstaigas, kuris pats sau prieštarauja, matyt, pagal situacijas? Ar jums svarbi tokia nuomonė? Tiesiog žmogus dirba tokį darbą ir galimai gauna iš to pajamas. Na, o mes turime savo viziją, sieksime savo tikslų, tobulėsime ir, žinoma, atsižvelgsime į mūsų svečių nuomones ir komentarus."
Karantino įtaka restoranų veiklai ir galimybės išlikti
Dalis maitinimo įstaigų šiuo periodu visiškai užveria duris ir sprendžia situaciją viduje, kiti, visgi, neketina sustoti džiuginti lankytojų gardžiu maistu. Nors laisva valia nukeliauti į restoraną pavalgyti galimybės nebeturime, tačiau dar galime džiaugtis laiku su svarbiais sau žmonėmis mėgaudamiesi profesionalų ruoštu maistu. Tiesa, restoranų gidas meniu.lt pastebi, jog menkas žmonių susidomėjimas šia paslauga restoranų vadovus verčia svarstyti apie maisto gamybos nutraukimą.
Restoranas turi atskiras izoliuotas gamybos patalpas ir specialias priemones, tad teikia jau pagaminto šilto maisto pristatymo į namus ar atsiėmimo vietoje paslaugas. Taip pat yra siūloma įsigyti terminiam apdorojimui paruoštus gaminius: frikadeles su padažu, vakuume paruoštus marinuotus kepsnelius, šnicelius, mėsainius, naminius sultinius ir kitus patiekalus su jų galutinio paruošimo instrukcijomis. Visi gaminiai gali būti sandėliuojami ilgesnį laiką, juos lengva paruošti - tereikia pasišildyti orkaitėje ar krosnelėje.
Nors vyraujanti situacija verčia sukti galvas ir ieškoti įvairių sprendimų, tačiau restoranų, kurie neketina stabdyti savo veiklos tikrai yra. „Sutrumpinę meniu ir valgiaraštį, ar ruošiantys tik dienos pietus, dalis maitinimo įstaigų tebetęsia savo veiklą ir teberuošia maistą išsinešimui dirbantiems iš namų, norintiems palengvinti buitį ar paįvairinti mitybos racioną“ - pastebi restoranų gido meniu.lt vadovas L.
Ruošiamas maistas yra gaminamas saugiai, klientams suteikiama galimybė įsigyti kokybiškos produkcijos, atsiimant vietoje, ar neišeinant iš namų. Tad užsinorėjus, tas skanusis burgeris, ar išsvajotasis desertas net ir tokiomis sąlygomis gali greitai būti ant jūsų stalo.
tags: #ateities #uzeiga #dienos #pietus #atsiliepimai