Vaistai su sidabru: receptai, naudojimas ir atsargumo priemonės
Sidabras nuo seno žinomas dėl savo antibakterinių savybių ir naudojamas ne tik kaip puošmena, bet ir kaip vaistas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sidabras veikia organizmą, kokie vaistai su sidabru yra prieinami, kaip juos vartoti ir į ką atkreipti dėmesį.
Sidabro nauda ir poveikis organizmui
Sidabras veikia kaip natūralus antibiotikas, o sidabro jonai mirtinai pavojingi daugeliui mikroorganizmų. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jis gali sunaikinti daugiau nei 600 rūšių bakterijų ir virusų. Jei vandenyje yra nors 0,05 mg/l sidabro jonų, tokį vandenį galima gerti nesibaiminant dėl savo sveikatos. Atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad difterijos lazdelė, padėta ant sidabro plokštelės, žūsta per tris dienas, stafilokokai - per dvi dienas, o vidurių šiltinės lazdelė - per 18 valandų. Mikroorganizmų sunaikinimo greitis priklauso nuo sidabro jonų koncentracijos tirpale.
Sidabras gerina savijautą, padeda pagyti bei greičiau atgauti jėgas po ligų. Tačiau visgi, gerti sidabrą didelėmis dozėmis daktarai nerekomenduoja.
Koloidinis sidabras
Koloidinis sidabras - tai smulkios sidabro dalelės, suspenduotos skystyje. Jis dažnai naudojamas kaip antibakterinė priemonė imuniteto stiprinimui bei apsisaugojimui nuo gripo.
Kai kuriems vaikams gydytojai išrašo koloidinio sidabro lašus nuo slogos. Tokie lašai dažniausiai gaminami vaistinėje ir yra mažame buteliuke. Nuo slogos galima naudoti koloidinį sidabrą su dozatoriumi-purkštuku į nosį. Jei sloga tik prasideda, galima visą dieną kas valandą daryti po įpurškimą. Jei jau intensyviai bėga nosis, tuomet galima išvalyti nosį įpurškiant ir po kurio laiko išvalant nosį. Tas pats su gerklės perštėjimu - pajutus pirmuosius simptomus - keli įpurškimai 3-4 kartus per dieną.
Taip pat skaitykite: Receptiniai vaistai: gidas pacientams
Sulfargin tepalas
SULFARGIN 10 mg/g tepalas yra baltos arba beveik baltos spalvos, specifinio kvapo. Tepalas tiekiamas aliuminio tūbelėmis po 50 g. Kartono dėžutėje yra aliuminio tūbelė, užsukta didelio tankio polietileniniu (HDPE) ar polipropileniniu dangteliu. Veiklioji medžiaga yra sulfadiazino sidabro druska.
Kaip vartoti Sulfargin tepalą
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Vartoti ant odos. Pašalinus nekrozinius audinius ant žaizdos, vieną arba du kartus per parą tepamas plonas (2-4 mm) tepalo sluoksnis (aptvarstoma steriliu bintu arba žaizda paliekama atvira). Tepalą taip pat galima tepti ant sterilaus tvarsčio, kuris uždedamas ant pažeisto paviršiaus.
Didžiausia vienkartinė vaisto dozė - 300 g. Gydymo trukmė individuali, priklauso nuo ligos pobūdžio bei laipsnio. Dažniausiai gydymas trunka ne daugiau kaip 3 savaites. Jūsų gydytojas nustatys, kokios tepalo dozės Jums reikia ir kiek laiko jo vartoti.
SULFARGIN tepalo atsargiai reikia vartoti žmonėms su kepenų ir inkstų sutrikimais, ypač jei gydoma didelis odos plotas ar gydoma ilgą laiką.
Atsargumo priemonės
- Neišnešiotiems naujagimiams bei jaunesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams, dėl naujagimių geltos atsiradimo pavojaus, SULFARGIN vartoti negalima.
- Nėštumo ir žindymo laikotarpiu SULFARGIN vartoti negalima.
- SULFARGIN sudėtyje yra cetostearilo alkoholio, kuris gali sukelti vietinių odos reakcijų (pvz., kontaktinį dermatitą).
- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.
Galimas šalutinis poveikis
- Dirginamasis poveikis vartojimo vietoje (trumpalaikis niežėjimas, skausmas), kuris paprastai praeina po 5-10 min.
- Galima superinfekcijos rizika.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Taip pat skaitykite: Receptiniai vaistai Lietuvoje: ką reikia žinoti?
Ką daryti pavartojus per didelę dozę
Pavartojus per didelę tepalo dozę, kreipkitės į gydytoją. Ilgai tepant vaisto ant didelės žaizdos, sulfamido koncentracija serume gali padidėti iki tokio pat lygio, kaip kad skiriant sisteminį gydymą, todėl gali pasireikšti visi sisteminiam gydymui sulfamidais būdingi šalutiniai reiškiniai.
Jeigu atsitiktinai nurijote vaisto, kreipkitės į gydytoją.
Pamiršus pavartoti vaisto
Užmiršus pavartoti SULFARGIN, bet vėliau prisiminus, vaisto reikia tepti tuoj pat, tačiau jei artėja laikas vartoti kitą dozę, praleistos dozės tepti negalima. Toliau vaisto reikia vartoti taip, kaip nurodyta.
Laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant dėžutės po „EXP“ ir tūbelės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
Argosulfan kremas
ARGOSULFAN kremo galima vartoti tik ant odos. Jame yra sulfatiazolo sidabro druskos, kuri sukelia stiprų antibakterinį poveikį prieš daugelį bakterijų. ARGOSULFAN kremas veiksmingai apsaugo žaizdas nuo infekcijos. Veiklioji medžiaga yra sulfatiazolo sidabro druska. Aliuminio tūbelėje yra 40 g kremo. Juodame plastikiniame plačiakakliame inde su užsukamuoju juodu dangteliu yra 400 g kremo.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie receptų galiojimą
Atsargumo priemonės:
- jei esate alergiškas bet kokiems kitokiems vaistams, ypač sulfonamidų grupės antibiotikams, sulfonkarbamidams (vaistams, kuriais gydomas diabetas), benzotiazidams (vaistams, kuriais gydoma hipertenzija ir edema) ar p-aminosalicilo rūgščiai (ja gydoma tuberkuliozė). Reikia saugotis, kad kremo nepatektų ant akių ar gleivinės.
- ARGOSULFAN negalima vartoti, jei pacientas yra naujagimis (įskaitant neišnešiotus) ar jaunesnis kaip 2 mėnesių kūdikis.
ARGOSULFAN sudėtyje yra cetostearilo alkoholio, propilo parahidroksibenzoato (E216) ir metilo parahidroksibenzoato (E218).
Kaip vartoti:
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. ARGOSULFAN tepama ant odos. Jei nudegimas nėra infekuotas, ant odos reikia tepti storą 2-3 mm kremo sluoksnį. Žaizda kremu turi būti padengta visą gydymo laikotarpį. Jei dalis žaizdos dėl bet kokios priežasties tampa atvira, būtina užtepti naują kremo sluoksnį. Žaizdą dengti tvarsčiu nėra būtina, tačiau jį galima naudoti, jei būtina. Kremo reikia naudoti tol, kol užgis žaizda arba bus persodinta oda. Pažeistą vietą reikia užtepti plonu kremo sluoksniu 2-3 kartus per parą. Kai kremo tepama ant infekuotos žaizdos, gali atsirasti audinių skysčio. Tokiu atveju prieš kartotinį kremo tepimą žaizdą reikia praplauti, pvz., vandeniniu 3% boro rūgšties tirpalu ar vandeniniu 0,1% chlorheksidino tirpalu.
Jei pamiršote pavartoti ARGOSULFAN, kremo užtepkite iš karto, kai tik prisiminsite, po to vaisto vartokite įprastai.
Galimas šalutinis poveikis:
Gali atsirasti dirginimas. Be to, gali atsirasti alerginių reakcijų (deginimo pojūtis, niežulys, paraudimas ir kt.). Jei gydymo metu atsiras bet kuris iš minėtų simptomų, nutraukite ARGOSULFAN vartojimą ir kreipkitės į gydytoją. Ilgalaikio gydymo metu gali atsirasti kepenų ar inkstų sutrikimų, kraujo ląstelių sutrikimų ar kiekio pokyčių (pasireiškiančių dažnesnėmis infekcijomis, blyškumu ir silpnumu arba stipresniu nei įprasta kraujavimu ir kraujosruvų atsiradimu), odos uždegimas. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Laikymo sąlygos:
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant kartono dėžutės, tūbelės ir plačiakaklio indo po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Coldargan tirpalas
Coldargan tirpalo vartoti negalima, jeigu yra padidėjęs organizmo jautrumas bet kuriai sudedamajai Coldargan tirpalo medžiagai.
Tuo pačiu metu vartojami keli vaistai gali daryti įtaką vienas kito poveikiui, todėl gydomasis arba šalutinis poveikis gali stiprėti arba mažėti. Kad nepasireikštų hiprtenzinė krizė, Coldargan tirpalo vartoti kartu su vaistais nuo depresijos (MAO inhibitoriais arba tricikliais antidepresantais) negalima. Prieš pradedant vartoti Coldargan tirpalo, MAO inhibitorių arba triciklių antidepresantų vartojimą reikia nutraukti.
Be to, vartojant Coldargan tirpalo kartu su vaistais nuo padidėjusio kraujo spaudimo (alfa receptorių arba beta receptorių blokatoriais), galima jų sąveika. Coldargan tirpalo poveikis gali mažėti, jei jo vartojama kartu su vaistais nuo padidėjusio kraujo spaudimo: rezerpinu, guanetidinu arba metildopa.
Vartojimo būdas:
Pirmiausia reikia gerai iššnypšti nosį, po to atlošti galvą ir pipete įlašinti lašų į abi nosies landas. Kad tirpalas pasiskirstytų gleivinėje, reikia arba kelis kartus pro nosį įtraukti oro, arba paspausti abi nosies puses. Prieš procedūrą būtina patikrinti ar veikia purkštuvo mechanizmas, todėl jį reikia paspausti kelis kartus ir išpurkšti tirpalo į orą. Reikia stengtis neužpurkšti ant drabužių, nes atsiranda rudų dėmių, kurias sunku išvalyti. Tarp preparato vartojimo reikia daryti ne mažesnę kaip 3 valandų pertrauką.
Coldargan tirpalo ilgiau kaip 10 dienų vartoti draudžiama.
Perdozavimas:
Jei vaisto pavartojama per daug, per dažnai arba jo nuryjama, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima.
Galimas šalutinis poveikis:
Coldargan, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Jo atsiradimo dažnumas ir stiprumas pasireiškia skirtingai. Coldargan tirpalas toleruojamas gerai. Palpitacija, kraujo spaudimo padidėjimas ir galvos svaigimas dažniausiai staiga atsiranda tik tiems pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Retais atvejais atsiranda CNS sujaudinimo simptomų: neramumas ir miego sutrikimas.
Laikymo sąlygos:
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant dėžutės ir buteliuko etiketės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Coldargan vartoti negalima.
Žaizdų priežiūra su sidabro turinčiais tvarsčiais
Tvarsčiai žaizdų priežiūrai turi kelis tikslus: apsaugoti žaizdą nuo galimos infekcijos ar žaizdos traumavimo, sulaikyti besiskiriantį sekretą ir sukurti palankų mikroklimatą jos gijimui.
Paviršinius įdrėskimus galima būtų gydyti netvarstant, panaudojus specialius odos klijus, kurie sudaro barjerą infekcijos plitimui, apsaugo žaizdą. Visais kitais atvejais žaizdas reikėtų tvarstyti. Sterilus tvarstis ar pleistras užtikrina pakankamą laidumą orui, paspartina žaizdos gijimą.
Tvarsčiai su sidabru pasižymi antibakteriniu poveikiu ir efektyviai naikina patogeninius mikroorganizmus žaizdoje. Visiems kasdieniams perrišimams pageidautina naudoti sterilius tvarsčius. Esant odos nudegimui, turi būti pašalinami drabužiai ir kaip įmanoma greičiau atliekamas šaldymas šaltu tekančiu vandeniu, tokiu būdu nutraukiant žalojantį aukštos temperatūros poveikį.
Žaizdoms, gyjančioms atviru būdu, reikalinga didesnė priežiūra. Tvarsčius keisti gali tekti net kelis kartus dienoje dėl padidėjusios sekrecijos iš žaizdos. Tokioms žaizdoms atliekant perrišimus dažnai tenka įvesti tamponą su medikamentais į žaizdos vidų.
Atmestinas požiūris į žaizdos priežiūrą pridaro papildomų sunkumų: sukuria sąlygas žaizdos infekcijos atsiradimui, apsunkina gijimo procesą, prailginą jo laiką, laikinai sutrikdo gyvenimo kokybę.
Sidabras ir organizmo cheminė sudėtis
Sidabriniai papuošalai ant kaklo juoduoja dėl cheminių reakcijų su organizme susidarančiais sieros junginiais. Šie junginiai, išsiskiriantys su prakaitu, susidūrę su sidabro metalais sudaro sidabro sulfidą (Ag₂S). Individuali organizmo cheminė sudėtis, vaistų vartojimas, hormonų svyravimai ir mityba - visa tai turi įtakos blukimo greičiui. Svarbu tai, kad nuolatinis greitas juodavimas kartais gali rodyti rūgštinį odos pH arba esminius medžiagų apykaitos svyravimus. Patamsėjimo modelis gali suteikti subtilių užuominų apie žmogaus vidinę sveikatą.
Sidabro blukimo cheminės priežastys
Kai sidabras ant kaklo nusidažo, vyksta cheminė reakcija su aplinkoje ir ant žmogaus odos esančiais sieros junginiais. Šio proceso, vadinamo oksidacija, metu susidaro sidabro sulfidas (Ag₂S), kuris ant juvelyrinių dirbinių išryškėja kaip juodi likučiai.
Pagrindiniai kaltininkai yra oro taršoje esantis vandenilio sulfidas (H₂S) ir prakaite esančios sieros turinčios aminorūgštys. Veiksniai, spartinantys blukimą, yra didelė oro drėgmė, oro teršalai ir atskirų žmonių odos cheminės sudėties skirtumai.
Grynas sidabras (99,9 %) nusidažo lėčiau nei sidabras (92,5 %), kurio sudėtyje yra vario, didinančio reaktyvumą.
Vaistai, mityba ir kosmetikos priemonės taip pat gali turėti įtakos šios cheminės reakcijos greičiui.
Sieros junginiai ir jūsų organizmo medžiagų apykaita
Žmogaus organizme vykstant įprastiniams medžiagų apykaitos procesams nuolat gaminami sieros junginiai. Šie junginiai, pirmiausia vandenilio sulfidas ir įvairūs tioliai, susidaro dėl baltymų apykaitos ir ląstelių funkcijų.
Kai šios medžiagos su prakaitu patenka ant odos, jos sąveikauja su sidabriniais papuošalais, ypač ant kaklo, kur yra daug prakaito liaukų.
Įdomu tai, kad individuali medžiagų apykaita turi įtakos sieros junginių susidarymo greičiui. Asmenys, kurių medžiagų apykaita yra spartesnė arba kurių mitybos įpročiai yra specifiniai, ypač dieta, kurioje gausu kiaušinių, česnakų ir kryžmažiedžių daržovių, gali patirti greitesnį sidabro blukimą.
Šis ryšys tarp sidabro spalvos pakitimo ir medžiagų apykaitos yra netikėtas išorinis vidinių biocheminių procesų rodiklis.
Vaistų poveikis sidabro spalvos pokyčiams
Tam tikri vaistai gali daryti didelę įtaką sidabro ant kaklo patamsėjimo greičiui ir intensyvumui.
Vaistai, kurių sudėtyje yra sieros junginių, ypač antibiotikai ir antihistamininiai vaistai, padidina greitesnio spalvos pasikeitimo tikimybę. Taip atsitinka, nes šie vaistai su prakaitu išskiria sierą ir sudaro idealias sąlygas sidabro sulfidui susidaryti.
Be to, kūno pH ar prakaito sudėtį keičiantys vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, antihipertenziniai vaistai ir hormonų terapija, gali daryti netiesioginę įtaką dilimui.
Tyrimai rodo, kad asmenys, vartojantys seleno papildus, dažnai susiduria su ryškesniu sidabro papuošalų juodėjimu.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja nuimti sidabrinius papuošalus vartojant vaistus, kurie, kaip žinoma, didina sieros išsiskyrimą, ypač didelėmis dozėmis.
pH pusiausvyra ir papuošalai
Stebina tai, kad sidabriniai papuošalai, nešiojami ant odos, veikia kaip natūralus pH indikatorius, matomai patamsėja, kai juos veikia rūgštesnė kūno chemija.
Normalus žmogaus odos pH svyruoja nuo 4,7 iki 5,75, o svyravimai atsiranda dėl mitybos, hidratacijos lygio ir streso.
Sidabro dilimas pagreitėja, kai odos pH nukrenta žemiau 5,0. Brendimo, nėštumo ir menopauzės metu padidėjęs hormonų kiekis padidina prakaito gamybą ir pakeičia jo sudėtį, todėl sidabras dažnai greičiau nusidažo.
Tyrimai rodo, kad progesterono ir estrogenų pokyčiai keičia odos pH ir sieros junginių išskyrimą. Moterys dažnai praneša apie padidėjusį sidabrinių papuošalų juodėjimą menstruacijų ar nėštumo metu.
tags: #vaistai #su #sidabru #receptas