Receptiniai vaistai: ką svarbu žinoti kiekvienam pacientui Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie vaistų įsigijimo tvarką, o ypač apie tai, kuriems vaistams reikalingas receptas. Visuomenėje kyla nemažai klausimų ir neaiškumų, todėl svarbu išsiaiškinti, kokie vaistai yra receptiniai, kaip gauti receptą, kiek laiko jis galioja ir kokiais atvejais receptinis vaistas gali būti parduodamas be recepto.

Kada reikalingas receptas?

Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė teigia, kad gyventojai supranta, jog receptiniams vaistams įsigyti reikalingas receptas, tačiau ne visi žino apie skirtingą receptų galiojimą ar kitus niuansus. Yra sąrašas vaistų, kurių nebegalima įsigyti be recepto. Tame sąraše yra natrio chlorido tirpalas slogai gydyti, vaistai nuo skausmo, kur yra ibuprofeno, vitamino D ampulės, kontraceptikai, kalio chloridas, omeprazolas, ginkmedžio lapų ekstraktas, vaistai nuo alergijos su tam tikromis veikliosiomis medžiagomis, netgi išgryninti žuvies taukai omega 3.

Recepto galiojimo laikas

Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas - trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Vaistininkė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet pacientui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną. Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, o su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu - iki 180 dienų.

Ilgalaikio galiojimo receptai gali būti išrašomi gydantis padidėjusį kraujo spaudimą, esant lėtiniams skausmams, skrandžio rūgštingumo padidėjimui, taip pat kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms (sauskelnėms, kelnaitėms, įklotams ir pan.), medicinos prietaisams (pvz., cukraus kontrolės prietaisams). Tačiau ne visi vaistai gali būti išrašomi ilgalaikiam gydymui ar gydymui tęsti. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 d. sugriežtintos receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra pregabalinas (neuralginiams skausmams skiriamas vaistas), išrašymo sąlygos - toks receptas galioja 30 dienų, įskaitant įsigaliojimo dieną.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistai turėtų būti įsigyjami recepto galiojimo laikotarpiu, o šiam pasibaigus reikėtų kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Vaistų kainų pokyčiai Lietuvoje

Kada receptinis vaistas gali būti parduodamas be recepto?

Pasak vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, būna atvejų, kai receptinius vaistus galima įsigyti be recepto. Jų tvarka yra numatyta įsakymuose. Dažniausiai tai tam tikri lėtinėms ligoms gydyti vartojami vaistai ir priemonės, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Receptinių medikamentų, kurie atitinka nustatytas sąlygas, be recepto leidžiama parduoti vieną kartą prieš tai, kai sveikatos priežiūros specialistas juos paskirs pakartotinai. Tokiu atveju galima parduoti paciento pageidaujamą vaistų kiekį, bet ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui.

Visgi pacientas turi turėti įrodymų, kad vaistą jau naudojo ir kad jį yra paskyręs gydytojas. Galima atsinešti ne senesnį kaip 3 mėnesių anksčiau išrašytą vaisto receptą ar informuoti apie elektroninį receptą, kurį vaistininkas turi galimybę patikrinti. Toks pardavimas yra fiksuojamas vaistinės dokumentuose, todėl pacientui reikia kantriai palaukti, kol bus užpildyti reikiami dokumentai. Taip pat jis turi pateikti prašomus reikiamus duomenis.

Tačiau vaistininkas, prieš parduodamas paciento pageidaujamus receptinius vaistus be recepto, turi įvertinti, ar tikrai pacientui šis vaistas yra būtinas ir ar nesukels realaus pavojaus jo gyvybei, nepakenks sveikatai. Jeigu specialistui kyla abejonių, jis gali neparduoti ir pasiūlyti pacientui apsilankyti pas gydytoją.

Ką daryti, jei recepto neturite, o vaisto reikia?

Jei receptinio vaisto prireikia esant ūmiai būklei ar skubiajai pagalbai, o šeimos gydytojas nedirba arba tą pačią dieną negali priimti paciento ir išrašyti vaistų recepto, vaistininkas dažniausiai gali pateikti alternatyvą. Beveik visiems receptiniams vaistams galima rasti alternatyvą, tik, žinoma, jų sudėtis ir veiklioji medžiaga gali skirtis, vietoj vienos tabletės gali prireikti dviejų, tačiau svarbiausia, kad ši alternatyva gali būti ne mažiau veiksminga. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai paaiškėja, kad receptinio vaisto konkrečiu atveju vartoti tikrai nebūtina, nereikia arba net ir negalima.

Vis dėlto, jei rekomenduota priemonė nepadeda per kelias dienas ir nejaučiamas pagerėjimas, tuomet jau neišvengiamai reiktų kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Receptiniai vaistai: gidas pacientams

Elektroninis receptas: patogumas ir prieinamumas

Šiuolaikinės technologijos leidžia naudotis elektroniniais receptais, kurie yra patogūs ir greitai pasiekiami. Darbo metu e. receptą kompensuojamiems ir nekompensuojamiems vaistams galima gauti greičiau nei per 2 val. Naudojantis specialia programėle, galima užsakyti e. recepto išrašymą arba pratęsimą. Taip pat galima gauti konsultaciją dėl vaistų vartojimo.

Jei nesate tikri, kokių vaistų jums reikia, programėlėje galite užsiregistruoti greitai nuotolinei konsultacijai vaizdo skambučiu ar žinutėmis. Gydytojas nuodugniai įvertins jūsų situaciją ir išrašys e. receptą tinkamiausiems vaistams.

Tačiau svarbu žinoti, kada negalima išrašyti e. recepto. Norint gauti receptus tam tikriems vaistams/veikliosioms medžiagoms, rekomenduojama kreiptis į gydytojus specialistus ar kitas gydymo įstaigas.

Svarbu žinoti

  • Pasitaiko, kad pacientai pateikia seniai pasibaigusio galiojimo receptą ir sako, kad vaistus vartoja nuolat, nors ant recepto trūksta žymos, kad vaistai skirti ilgalaikiam gydymui. Tokiu atveju vaisto parduoti negalima.
  • Perkant antibiotikus, receptas lieka vaistinėje, tad kas kartą reikia naujo.
  • Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas. Jei pateikiama jo kopija, receptas laikomas negaliojančiu ir turi būti iš karto sunaikinamas.
  • Norint įsigyti vardinį receptinį vaistą, neregistruotą Lietuvoje, bet registruotą kitoje Europos Sąjungos šalyje, reikalinga gydytojo išrašyta būtinai popierinė deklaracija ir popierinis ar elektroninis receptas.
  • Perkant vaistus ne sau, paciento atstovas turėtų turėti paciento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, senjoro ar neįgalumo, nedarbingumo pažymėjimą, jei juose yra asmens kodas.
  • Jei žmogus įsigyja jam pačiam paskirtų vaistų su elektroniniu receptu, jam taip pat prireiks asmens dokumento.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie receptų galiojimą

tags: #kokiems #vaistams #reikia #recepto

Populiarūs įrašai: