Kepimo miltelių nauda ir žala: išsamus vadovas
Kepimo milteliai ir soda yra įprasti ingredientai, naudojami kepiniams pakelti. Jie suteikia kepiniams purumo, lengvumo ir padeda jiems pakilti. Tačiau, nors jie abu atlieka panašią funkciją, jie veikia skirtingai ir turi skirtingas savybes. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime kepimo miltelių ir sodos naudą bei žalą, jų skirtumus ir kaip tinkamai juos naudoti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų kepant.
Kas yra kepimo soda?
Kepimo soda, arba natrio bikarbonatas (NaHCO3), yra bazinis junginys. Medicinoje natrio bikarbonatas gana ilgą laiką naudojamas kaip antacidinė (rūgštį neutralizuojanti) priemonė skrandžio rūgštingumui ir kitoms ligoms gydyti. Be to, soda iš tiesų yra lengvai prieinamas, pigus produktas, kuris yra plačiai naudojamas buityje. Nuo sidabrinių papuošalų blizginimo iki burnos skalavimo skysčio ar nemalonius kvapus naikinančios valymo priemonės. Nenuostabu, kad ši rodos puikiai pažįstama medžiaga ir jos pritaikymas yra nuolat tiriami ir šiandien.
Kaip veikia kepimo soda?
Ji veikia kaip kildinimo agentas, kai reaguoja su rūgštimi. Ši reakcija sukuria anglies dioksidą (CO2), kuris sudaro burbuliukus tešloje, todėl kepinys pakyla.
Kaip naudoti kepimo sodą?
Kepimo soda visada turi būti naudojama kartu su rūgščiu ingredientu. Tai gali būti citrinos sultys, actas, pasukos, jogurtas, medus, melasa, rudasis cukrus arba kakava. Jei recepte nėra rūgšties, kepimo soda nebus efektyvi. Netgi ištraukus kietą kepinį iš orkaitės, tai gali būti susiję su panaudotos sodos kiekiu ir rūgšties trūkumu. Kepimo soda pradeda veikti iškart, kai sumaišoma su rūgštimi, todėl tešlą reikia kepti nedelsiant. Ilgiau pastovėjusi tešla gali prarasti savo purumą, nes didžioji dalis anglies dioksido išgaruoja.
Kas yra kepimo milteliai?
Kepimo milteliai yra pilnas kildinimo agentas, nes juose jau yra ir bazė (natrio bikarbonatas), ir rūgštis. Paprastai, kepimo miltelių sudėtyje yra natrio bikarbonatas, viena ar daugiau rūgščių druskų (pvz., kalcio rūgšties fosfatas arba natrio aliuminio sulfatas) ir krakmolas (kuris veikia kaip užpildas ir sausiklis, kad ingredientai nesureaguotų per anksti).
Taip pat skaitykite: Mielinės duonos poveikis sveikatai
Kepimo miltelių tipai
Yra dviejų pagrindinių tipų kepimo milteliai:
- Vienkartinio veikimo kepimo milteliai: Šie milteliai išskiria anglies dioksidą tik vieną kartą - kai sumaišomi su skysčiu. Tešlą reikia kepti nedelsiant.
- Dvigubo veikimo kepimo milteliai: Šie milteliai išskiria anglies dioksidą du kartus - pirmą kartą sumaišius su skysčiu, o antrą kartą - kepant. Tai suteikia daugiau laiko tešlai pakilti ir leidžia ją laikyti šiek tiek ilgiau prieš kepant. Dvigubo veikimo kepimo milteliai yra labiau paplitę.
Tuo remiantis teoriškai kepimo miltelius galima paruošti savarankiškai, jei sumaišysite kepimo sodą ir citrinos rūgštį į miltelius.
Pagrindiniai skirtumai tarp kepimo sodos ir kepimo miltelių
Pagrindinis skirtumas tarp kepimo sodos ir kepimo miltelių yra tas, kad kepimo soda reikalauja rūgšties, kad suaktyvėtų, o kepimo milteliai jau turi rūgštį savo sudėtyje.
Štai keletas kitų svarbių skirtumų:
- Sudėtis: Kepimo soda yra tik natrio bikarbonatas, o kepimo milteliai yra natrio bikarbonato, rūgšties ir krakmolo mišinys. Sodos ir kepimo miltelių sudėtis skiriasi. Soda yra natrio bikarbonatas ir viskas. Kepimo miltelių sudėtyje, be sodos, yra įvairių rūgščių ir šiek tiek miltų.
- Reakcija: Kepimo soda reaguoja su rūgštimi, o kepimo milteliai reaguoja su skysčiu ir karščiu.
- Poveikis skoniui: Per didelis kepimo sodos kiekis gali suteikti kepiniams kartų skonį, ypač jei nėra pakankamai rūgšties. Kepimo milteliai paprastai neturi įtakos skoniui, jei naudojami teisingai. Kepimo miltelius reikėtų naudoti, jei svarbu, kad kepiniai neturėtų pašalinių skonių.
Kada naudoti sodą, o kada - kepimo miltelius?
Pasirinkimas tarp sodos ir kepimo miltelių priklauso nuo recepto sudėties. Štai keletas gairių:
Taip pat skaitykite: Mėsos dietos pavojai sveikatai
- Naudokite kepimo sodą, jei recepte yra rūgšties, tokios kaip citrinos sultys, actas, pasukos, jogurtas, medus, melasa, rudasis cukrus arba kakava. Kepimo soda padės neutralizuoti rūgštį ir suteiks kepiniams reikiamą purumą.
- Naudokite kepimo miltelius, jei recepte nėra rūgšties arba jei reikia daugiau kildinimo. Kepimo milteliai suteiks kepiniams pakankamai purumo, net jei nėra rūgšties.
- Galima naudoti abu (sodą ir kepimo miltelius), jei recepte yra ir rūgšties, ir reikia didesnio kildinimo efekto. Tokiais atvejais kepimo soda padės neutralizuoti rūgštį, o kepimo milteliai suteiks papildomo purumo.
Geriausia vadovautis receptu - jei jame nurodyta naudoti kepimo miltelius, naudokite kepimo miltelius, jei kepimo miltelius ir sodą, darykite būtent taip.
Konkrečių kepinių pavyzdžiai
- Sausainiai: Dažnai naudojama kepimo soda, jei recepte yra melasos arba rudojo cukraus (rūgštūs ingredientai).
- Blynai: Paprastai naudojami kepimo milteliai, nes juose jau yra rūgštis. Tačiau, jei recepte yra pasukų, galima naudoti ir kepimo sodą.
- Keksiukai: Dažnai naudojami kepimo milteliai, bet kai kuriuose receptuose, ypač tuose, kuriuose yra kakavos, galima naudoti ir kepimo sodą.
- Duona: Dažniausiai naudojami kepimo milteliai, ypač greitai paruošiamai duonai.
Kaip patikrinti, ar soda arba kepimo milteliai dar galioja?
Kildinimo agentai laikui bėgant praranda savo efektyvumą. Svarbu patikrinti, ar jūsų soda arba kepimo milteliai dar galioja, prieš juos naudojant.
Kepimo sodos patikrinimas
- Įpilkite 1/4 arbatinio šaukštelio sodos į mažą indą.
- Įpilkite 2 arbatinius šaukštelius acto.
- Jei mišinys smarkiai burbuliuoja, soda vis dar galioja. Jei reakcija silpna arba jos visai nėra, soda reikia pakeisti.
Kepimo miltelių patikrinimas
- Įpilkite 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių į mažą indą.
- Įpilkite 1/3 puodelio karšto vandens.
- Jei mišinys smarkiai burbuliuoja, kepimo milteliai vis dar galioja. Jei reakcija silpna arba jos visai nėra, kepimo miltelius reikia pakeisti.
Kepimo sodos nauda sveikatai
Nors daugelis žino, kad sodos šarminės savybės puikiai tinka kepinių gamyboje, mat išsiskyręs anglies dioksidas padaro tešlą purią, retas kuris pagalvoja apie jos ergogeninį poveikį mėgėjams ir profesionaliems sportininkams.
Pavyzdžiui, yra žinoma, kad maistinės sodos vartojimas gali padėti padidinti ištvermę atliekant aukšto intensyvumo pratimus. Aukšto intensyvumo pratimų metu sportininko raumenys paprastai tariant „tampa rūgštesni“, o maistinės sodos aukštas pH padeda tą rūgštį kontroliuoti efektyviau. Taigi, raumeninės ląstelės, išskiriančios pieno rūgštį, pH mažina ir raumenys vargsta, vyksta metabolinė acidozė, o soda šį procesą gali sulėtinti. Tikslūs veikimo mechanizmai ir šiandien domina sporto mokslininkus tiriančius įvairių sporto šakų atletų pasiekimų gerinimo technologijas.
Kitos sodos naudos sveikatai
- Burnos gleivinės priežiūra: Vertinant apskritai, soda yra puikus pasirinkimas norint palaikyti sveiką burnos gleivinę, ji gali atstoti burnos skalavimo skystį.
- Skrandžio rūgštingumo mažinimas: Bene populiariausia nauda yra skrandžio rūgštingumo mažinimas, tačiau soda netinka kiekvienam. O sergant refliuksu ar gastritu visų pirma vaistus turi rekomenduoti gydytojas. Nors soda ir įeina į tam tikrų maisto papildų sudėtį, užsiimti savigyda naudojant „nereceptinį“ vaistą neverta.
- Inkstų veiklos palaikymas: Natrio bikarbonato vartojamas taip pat siejamas su inkstu veiklos palaikymu. Yra tyrimų, rodančių natrio bikarbonato potencialią naudą mažinant organizmo rūgštėjimą dietos, kalorijų ribojimo metu, taip pat senėjimo sukeltos acidozę, tačiau naujų tyrimų vis dar trūksta.
Kepimo sodos žala
Per didelis kepimo sodos kiekis kepiniuose gali suteikti kartų skonį ir sukelti virškinimo problemų. Tačiau, naudojant ją teisingai, ji yra saugi ir nekenksminga. Kai kurie žmonės geria sodos tirpalą (soda su vandeniu) dėl įvairių sveikatos priežasčių, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju. Ilgalaikis ir didelis sodos vartojimas gali sutrikdyti elektrolitų balansą ir sukelti kitų sveikatos problemų. Tačiau inkstų ligomis sergantiems žmonėms natrio bikarbonatas turėtų būti ribojamas.
Taip pat skaitykite: Subalansuota mityba vakarienei
Problema ta, kad žmonės, prisiskaitę nepatvirtintos informacijos apie sodą, pradeda ją naudoti netinkamai, retais atvejais kenkdami savo sveikatai. Pavyzdžiui, užsiima savigyda siekdami „nurūgštinti“ organizmą, o tai jau yra gana didelė nesąmonė, nes pakeisti viso organizmo pH, net ir vartojant didelius kiekius sodos - neįmanoma. Priešingai - daug greičiau galima pakenkti savo skrandžiui, retais atvejais tai gali baigtis net skrandžio plyšimu. Todėl soda, nors ir yra puikus, didelių pritaikomumu pasižymintis produktas, neturėtų būti naudojamas remiantis pramanais ir nuogirdomis.
Kaip ir minėjau, žala dažniausiai yra tada, kai soda vartojama ne pagal paskirtį, galbūt prisiklausius įvairių mitų iš interneto gydūnų pusės. Vienas jų yra onkologinės ligos, nors yra žinoma, kad navikui „patinka“ rūgštinės terpės, užsiimti prevencija ir bandyti nusirūgštinti yra visiška nesąmonė. Mūsų organizme yra daug skirtingų terpių su skirtingais PH, pavyzdžiui, kraujo ir skrandžio ar burnos ertmės pH skiriasi kardinaliai. Vartodami sodą žmonės turėtų suprasti, kad didelę dalį jos neutralizuoja visų pirma skrandžio rūgštis, o bandant pakeisti savo organizmo pH galite rimtai pakenkti jo veiklai.
Alternatyvūs kildinimo būdai
Be kepimo sodos ir kepimo miltelių, yra ir kitų būdų, kaip pakelti kepinius. Kai kurie iš jų:
- Mielės: Naudojamos duonos ir kitų raugintų kepinių gamybai.
- Kiaušinių baltymų plakimas: Išplakti kiaušinių baltymai suteikia kepiniams purumo ir lengvumo.
- Garų kildinimas: Naudojamas plikytos tešlos gaminiams, tokiems kaip eklerai ir profiteroliai.
Savaime kylantys miltai
Savaime kylantys miltai (angl. self-rising flour) yra specialiai paruošti miltai, kurie turi pridėtą kepimo miltelių ir druskos mišinį. Šie miltai naudojami kepiniuose, siekiant užtikrinti, kad tešla kiltų be papildomų rūgštinių ar šarminių priedų. Žodis self-rising flour kilęs iš anglų kalbos žodžių „self“ (savaime) ir „rising“ (kylantis), kartu su žodžiu „flour“ (miltai).
Naudojant savaime kylančius miltus, receptuose nereikia papildomai dėti kepimo miltelių ar druskos, nes šios sudedamosios dalys jau yra miltuose. Savaime kylantys miltai buvo išrasti XIX a.
Apibendrinant, savaime kylantys miltai yra patogus ir efektyvus ingredientas, padedantis pasiekti puikius kepimo rezultatus su mažesniu ingredientų ir laiko sąnaudu.
Kepimo milteliai (be aliuminio)
Tai raugiklis, naudojamas kartu su rūgštiniais ingredientais kepimui ir daugeliui kitų reikmenų. Soda gaminama iš nuosėdų, mineralizuotų natrio bikarbonatu. Jis išgaunamas paprastu būdu veikiant vandeniui, nenaudojant jokių cheminių medžiagų. Jis pašalina didžiulį kiekį organizme susikaupusių toksinų, dažnai naudojamas apsinuodijimui pesticidais. Šarminėje sodos terpėje žūsta net kirmėlės, apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai ir kiti nešvarumai. Bet sodą reikia pradėti vartoti palaipsniui. Šarminėje aplinkoje vitaminų aktyvumas padidėja daug kartų: B1, B4, B5 , PP, B6, B12. Įdėjus į kepimo miltelius, produktas yra švelnus ir gero skonio.
Kepimo miltelius ypač gerai naudoti ruošiant patiekalus be glitimo, derinant su rūgštiniais ingredientais, tokiais kaip: melasa, kakava ar jogurtas, išsiskiria anglies dioksidas, kuris padeda tešlai kilti. Kepimo miltelius rekomenduojama naudoti ruošiant: bandeles, sausainius, pyragus, meduolius, picą ir kt.
Siūlomas naudojimas: Sumaišykite visus sausus ingredientus, pabaigoje pridėkite šlapių ingredientų. Nenaudokite įpylus vandens permaišykite tešlą. Tiesiog išmaišykite iki vientisos masės ir kepkite.
Kiti ingredientai: monokalcio fosfatas, soda, kukurūzų krakmolas . Sudėtyje nėra jokių genetiškai modifikuotų ingredientų.
Maisto priedai: nauda ir žala
Maisto priedai - natūralios arba sintetinės kilmės cheminės medžiagos, kurios dedamos į maisto produktus, siekiant pratęstį jų galiojimo laiką, pagerinti išvaizdą ar sustiprinti skonį. Kai kurie maisto priedai naudojami nuo senovės, pvz., konservavimui naudojamas actas, sūdymui - valgomoji druska, vyndarystėje - sieros dioksidas. Tačiau sparčiai vystantis maisto pramonei pradėta naudoti daug naujų, tiek natūralių, tiek sintetinių, maisto priedų.
Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.
Dažikliai
- Nepavojingi: Kurkuminas (E100), Riboflavinai (E101), Chlorofilai ir chlorofilinai (E140), Biksino norbiksinas (E160b), Karotenoidai (E160a), Paprikos ekstraktas (E160c), Betaninas (E162), Antocianinai (E163), Titano dioksidas (E171), Kalcio karbonatas (E170).
- Pavojingi: Chinolino geltonasis (E104), Saulėlydžio geltonasis FCF (E110), Karminas (E120), Azorubinas (E122), Ponceau 4R (E124), Eritrozinas (E127), Mėlynasis patentas V (E131), Indigotinas (E132), Briliantinis mėlynasis FCF (E133), Žalias S (E142), Amoniakinė karamelė (E150c), Sulfitinė amoniakinė karamelė (E150d), Anglis (E153), Rudasis HT (E155), Juodasis briliantas BN (E151), Aliuminis (E173).
- Būtina vengti: Tartrazinas (E102), Chinolino geltonasis (E104), Ponceau 4R (E124), Alura raudonasis AC (E129).
Antioksidantai ir konservantai
- Nepavojingi: Askorbo rūgštis (E300), Natrio askorbatas (E301), Kalcio askorbatas (E302), Kalio askorbatas (E303), Acto rūgštis (E260), Natrio acetatas (E262), Kalio acetatas (E261), Kalcio acetatas (E263), Pieno rūgštis (E270).
- Pavojingi: BHT (E321), TBHQ (E319), Propilgalatas (E310), Natrio nitritas (E250), Natrio nitratas (E251), Kalio nitritas (E249), Kalio nitratas (E252), Bifenilas (E230), Ortofenilfenolis (E231), Natrio ortofenilfenolis (E232), Tiabendazolas (E233).
- Būtina vengti: Benzoatai (E210-E219), Sulfitai (E220-E228), Formaldehidas (E240), Heksametilentetraminas (E239).
Svarbu pažymėti, kad šis sąrašas nėra išsamus ir kai kurių maisto priedų saugumas vis dar tiriamas. Jei turite kokių nors abejonių dėl konkretaus maisto priedo, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu.
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos (EDC)
31 Europos nevyriausybinė organizacija susivienijo tam, kad paskatintų Europos Komisiją susirūpinti endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis mūsų vartojamuose buities produktuose. Kvepalai, kosmetika, plastikinės talpos, skalbimo milteliai, kepimo popierius, mobilieji telefonai, asmens higienos priemonės, tekstilės gaminiai - visa tai, ką nesusimąstydami naudojame kasdien, gali būti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto ir nutukimo priežastis. Dažniausiai šių medžiagų gaminant produktus galima išvengti, tačiau tam reikia papildomų investicijų, kurių gamintojai, žinoma, vengia. Jie nieko nedarys, kol nebus griežtesnių gaminių sudėtį reguliuojančių įstatymų.
Kaip atpažinti EDC gaminių etiketėse?
Reikia patikrinti, ar gaminių sudėtyje nėra šių cheminių junginių:
- Bisfenolis A (BPA): Naudojamas plastiko gaminiuose - iki 2011 m. buvo naudojamas kūdikių buteliukų, čiulptukų, žaislų gamybai, dabar vis dar naudojamas maisto pakuočių gamyboje. Dėl antibakterinių savybių šia medžiaga dengiamas aliuminių konservų dėžučių vidus. Jo taip pat galima aptikti mikrobangų krosnelėms skirtuose induose, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų detalėse, CD ir DVD laikmenose, kepimo popieriuje, iš perdirbto pluošto gaminamame tualetiniame popieriuje ir popieriniuose rankšluosčiuose, medicinos prietaisuose ir įrenginiuose, dantų kompozicinėse plombose, akinių lęšiuose, klijuose ir skiedikliuose.
- Ftalatai (DEHP, BBP, DBP, DINP, DIDP, DIBP, DEP, DHP, DCHP, DNOP): Polivinilchlorido (PVC) gaminiuose, automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas), batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose rūbuose, medicininėje įrangoje ir priemonėse, spausdinimo rašale, klijuose, lakuose ir skiedikliuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose.
- Nonilfenoliai (nonilfenolis, p-nonilfenolis, šakotos grandinės 4-nonilfenolis): Tekstilės gaminiuose ir rūbuose dažnai aptinkami šių medžiagų likučiai, susidarę per gamybos procesą. Jų taip pat randama maisto pakuotėse, žaisluose, grindų dangoje, dezinfektantuose, permatomose PVC plėvelėse, pesticiduose, sienų dažuose.
- Oktilfenoliai (4-oktilfenoli, 4-tert-oktilfenolis): Laboratoriniuose prietaisuose ir induose, tekstilės gaminiuose, padangose, žemės ūkio produktuose, elektros izoliacinėse medžiagose, skiedikliuose, spausdinimo rašale, vandens pagrindo dažuose, tekstilei apdoroti skirtose medžiagose.
- Parabenai (propilparabenas; butilparabenas): Asmens higienos prekėse, kosmetikoje, vaistiniuose preparatuose, maiste, tabako gaminiuose, batų priežiūros priemonėse.
- Degumą mažinančios medžiagos (penta-, okta- ir deka polibrominti difenileteriai): Elektroninėse prekėse (uždrausta nuo 2009 m., tačiau vis dar aptinkama), plastikinėse televizorių dalyse, kilimuose, pagalvėse, dažuose, tapetuose, virtuviniuose prietaisuose, tekstilėje.
Plastike, kuris pažymėtas 3 (PVC) arba 7 (OTHER) aptinkama daugiausia priemaišų, tarp kurių būna ir bisfenolio A bei ftalatų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į plastikinių maisto pakuočių ir indų žymėjimą, nes šių medžiagų patenka į maistą, o su maistu - į mūsų organizmą.
Miltų pasirinkimas: ką reikia žinoti?
Šiais laikais, pasikeitus žmonių mitybos įpročiams, į miltus vis dažniau žiūrima skeptiškai, tačiau, pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, miltai - tūkstančius metų skaičiuojantis produktas. Auginant grūdines kultūras, atrasta, kad jas galima malti, o iš gautos masės gaminti įvairiausius patiekalus. Pirmiausia gaminta duona, bet bėgant amžiams atrasta ir kitų receptų.
Šiais laikais dažnai miltai tampa tuo produktu, kurio pirmiausia atsisakoma pradėjus maitintis sveikatai palankiai ar siekiant numesti papildomo svorio. Argumentuojama, kad tai kalorijas auginantis ir jokių teigiamų medžiagų organizmui neduodantis produktais. Kartu su miltais iš raciono dažnai pašalinami įvairūs jų patiekalai: makaronai, blynai, įvairūs pyragai ar kepiniai. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia: „Sveikam organizmui miltų atsisakyti nederėtų, kadangi iš jų pagaminti patiekalai yra tikras energijos šaltinis. Kalbant apie maistinių medžiagų kiekius, tai kompleksiniais angliavandeniais turtingi gaminiai, o jei tinkamai pasirenkami miltai, tai tokie gaminiai dar gali būti ir skaidulų, mikroelementų bei vitaminų šaltinis. Svarbiausia, parduotuvėje renkantis miltus atkreipti dėmesį, kad jie būtų viso grūdo. Taip užtikrinsite, jog jūsų organizmą pasieks geriausios kokybės medžiagos“.
Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad nors aukščiausios rūšies nušlifuoto grūdo miltų maistingumas, dėl pašalintos luobelės, yra mažesnis, neturėtume bijoti ir jų: „Kartu su išorine grūdo dalimi pašalinama daug naudingų medžiagų: skaidulos, eilė vitaminų. Lieka tik augalinės kilmės baltymai, angliavandeniai bei labai nedidelis kiekis riebalų.
Nors miltai virtuvėje naudojami kone kasdien, apie tinkamas sąlygas jų laikymui žino ne visi. Įvairūs parazitai, per šiltas oras ar pavieniai saulės spinduliai gali produktą sugadinti ir padaryti jį netinkamu vartojimui dar iki jo galiojimo laiko pabaigos. „Parsinešus miltus iš parduotuvės rekomenduojama juos perpilti į atskirą, laikymui skirtą dėžę, pagamintą iš stiklo, plastiko ar metalo. Norint išlaikyti šį produktą aukščiausios kokybės, svarbu, kad jis neturėtų sąlyčio su oru, drėgme ar nelaukiamais parazitais. Todėl prieš jį sandėliuodami pasirinkite tam gerą vietą. Svarbu, kad ji būtų vėsi, sausa ir tamsi. Jei tokios vietos neturite, miltus saugokite nuo saulės spindulių, taip juos išlaikysite šviežius ilgesnį laiką“, - pažymi O. Siekiant kulinarinių rezultatų svarbu miltus tinkamai pasverti ir žinoti, kiek jų naudoti viename ar kitame recepte. Didesnis ar mažesnis šio produkto kiekis gali lengvai pakeisti patiekalo struktūrą ir skonį. „Miltai savo tikrąjį skonį atskleidžia ne tik virtuvės šefo, bet ir bet kurio kulinaro rankose. Nuo makaronų ar koldūnų iki įvairiausių pyragų - jie suteikia patiekalui esmines struktūros savybes, kurios nesumaišomos su niekuo kitu.
Miltų rūšys
- Kvietiniai miltai: Aukščiausios rūšies dėl didelio glitimo kiekio bei gerų skoninių savybių naudojami konditerijoje. Šių miltų vartojimą reikia riboti, nes jie yra mažiausios maistinės vertės. Pirmos, antros rūšies miltuose šiek tiek daugiau naudingų medžiagų, pilno grūdo - daugiausia.
- Speltų miltai: Tai laukinių kviečių rūšies (kuriuose maistinės medžiagos pasiskirsčiusios po visą grūdą) miltai. Šviesūs ar viso grūdo miltai turi daug naudingų medžiagų, tinka kepiniams, padažams ruošti.
- Ruginiai miltai: Dažniausiai viso grūdo miltai, įprastai naudojami duonai kepti. Jie turi mažesnį glitimo kiekį, kepiniams suteikia tamsią spalvą.
- Avižų miltai: Turi didesnį baltymų kiekį, pilno grūdo miltuose daug vertingų tirpių ir netirpių skaidulų, biotino, geležies, magnio bei kitų naudingų medžiagų.
- Begliuteniai miltai: Grikių, ryžių, žirnių, kukurūzų, bolivinių balandų miltai. Kiekviena rūšis turi skirtingų naudingųjų medžiagų (vertingiausi grikių, bolivinių balandų), skiriasi skoninėmis savybėmis. Naudojami kepinių, padažų gamyboje. Dažnai naudojami įvairūs šių miltų mišiniai.
- Riešutų miltai: Kokoso, migdolų, anakardžių, lazdynų ir kitų riešutų miltai. Dažniausiai naudojami nekepamų desertų gamyboje. Skiriasi nuo kitų rūšių miltų skoninėmis savybėmis, žymiai didesniu riebalų, mažu angliavandenių, kiekiu, žemu glikeminiu indeksu ir yra vieni iš kaloringiausių miltų.
Receptai
Avižiniai blynai
- 300 g avižinių miltų;
- 2 kiaušiniai;
- 750 ml pieno;
- 2 šaukštai klevų sirupo (nebūtina).
- Dubenyje išplakite kiaušinius su klevų sirupu. Suberkite miltus, kepimo miltelius, supilkite pusę pieno, gerai išmaišykite. Taip išvengsite gumuliukų. Supilkite likusį pieną, išmaišykite. Stebėkite tešlą, nes avižiniai miltai labai greitai išbrinksta, todėl likusį pieno kiekį reguliuokite patys. Tešla turi būti kaip įprastų miltų tešla lietiniams.
- Įkaitinkite keptuvę ir kepkite blynus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
- Avižinius blynus patiekite su šviežiomis uogomis, jogurtu arba medumi, klevų sirupu.
tags: #kepimo #miltelių #nauda #ir #žala
