Ar Galima Namines Antis Lesinti Duona: Mitybos Aspektai ir Poveikis Paukščių Sveikatai

Antys Lietuvoje nėra tokios populiarios kaip anksčiau, tačiau ūkininkų turgeliuose antys ir jų mėsa yra paklausios, o ir kainos nemažos. Dažniausiai antys auginamos nedideliuose prekiniuose paukščių ūkiuose ir šeimos ūkiuose. Antiena kai kuriose Europos šalyse yra itin populiari, bene labiausiai ją mėgsta prancūzai, o lietuviams - tai labiau sezoninė, per didžiąsias šventes dažniau vartojama mėsa. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima namines antis lesinti duona, kokie yra tinkami lesalai ir kokią įtaką mityba daro paukščių sveikatai.

Antininkystės Ypatumai Lietuvoje

Ančių auginimas Lietuvoje turi savų iššūkių. Paukščių gripo baimė yra vienas iš veiksnių, stabdančių ančių auginimą. Kaip teigia Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, „Žmones yra labai nugąsdinęs paukščių gripas, kuris puola naminius paukščius. Antys - vandens paukščiai, joms reikia vandens telkinio, bet tvenkinyje ar upelyje būna ir laukinių paukščių, kurie platina paukščių gripą. Ši rizika labai pristabdė ančių auginimą.“

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Ūkinių gyvūnų registre šių metų pradžioje buvo registruota beveik 11 tūkst. ančių, kai tuo tarpu vištų - 10 167 034, o kalakutų - 220 603. Ančių augintojams konkuruoti paukštienos rinkoje nėra lengva. Nors antiena nėra labai populiari mėsa Lietuvoje, ją specialistai rekomenduoja įtraukti į savo mitybą. Antienoje gausu baltymų, vitamino B, geležies, kitų naudingų medžiagų.

Kauno rajone įsikūręs Kochanauskų paukščių ūkis augina antis, vištas dedekles, žąsiukus, viščiukus. Ūkio atstovas Vladas Kochanauskas teigia: „Daugiausiai auginame vištų dedeklių, o ančių - nedaug. Auginame mėsines Pekino veislės antis. Pastaruoju metu laikome mažiau paukščių, sumažinome gamybos apimtis. Neramu ir dėl plintančio paukščių gripo. Jo nešiotojai yra laukiniai vandens paukščiai, tad laikant antis yra didesnė užkrato rizika.“

Ar Galima Antis Lesinti Duona?

Tikriausiai, visi esame vaikystėje duona ar batonu lesinę paukščius, taip pat ir antis. Tačiau anties lesinimas duona jai padaro daugiau žalos nei naudos. Antys yra visaėdės ir kartais lesa netgi smėlį ar žvyrą, pagrinde dėl jame esančių mineralų. Tačiau duona joms yra vienas žalingiausių dalykų, mat ji nesuteikia jokios maistinės vertės, o nuolatinis lesinimas duona augina antsvorį, dėl to jos ilgainiui nebegali skraidyti.

Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?

Ventės rago vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas sako, kad šiemet kaip niekada daug diskusijų kilo dėl paukščių lesinimo. Iš tiesų batonas paukščiui, kaip ir žmogui - žinome, kad jame kažko gero nėra, bet patys tai valgome. Be abejo, jei paukštis nebegali rasti natūralaus lesalo ir kurį laiką bus maitinamas vien tik batonu, bus labai blogai.

Tinkami Lesalai Ančių Mitybai

Paukščius paprastai lesiname miežių grūdais, virtomis bulvėmis ir dar žalumynais palepiname. Na o jei norime juos užauginti greičiau ir mažiau vargti su lesalų gamyba, perkame visavertį kombinuotąjį lesalą. Beje, reikėtų pridurti, kad paukščius reikia lesinti tik tai rūšiai ir amžiui skirtu visaverčiu lesalu.

Lesinimą galima atpiginti, jei žinome, kiek maisto medžiagų reikia auginamiems paukščiams. Tuomet įmanoma patiems pasigaminti įvairų, kokybišką, be konservantų ir kitų cheminių priedų lesalą. Paukščiai yra visaėdžiai, todėl jų racio­ne gali būti augalinės, gyvulinės kilmės ir mineralinių lesalų. Augalinės kilmės lesalai daugiausia būna grūdai ir jų produktai. Jie paukščių lesaluose sudaro iki 60-70 procentų.

Koncentruoti Lesalai

  • Kukurūzai - vertingas lesalas, tinkąs visų rūšių ir įvairaus amžiaus paukščiams. Jie gana kaloringi, turi nedaug ląstelienos ir nemažai karotino. Paukščiai kukurūzus noriai lesa ir suvirškina iki 85-90 proc. juose esančių maisto medžiagų.
  • Kviečiai - puikus lesalas, turintis nedaug ląstelienos. Paukščiams lesinti vartojami maistui netinkami, tačiau geros kokybės pašariniai kviečiai. Kviečiuose yra nemažai angliavandenių, baltymų.
  • Miežiai - pagrindiniai pašariniai grūdai paukščiams. Jų apvalkalas kietesnis ir storesnis negu kukurūzų ir kviečių. Miežių apvalkalėlis sudarytas daugiausia iš ląstelienos, todėl miežius geriausia lesinti sumaltus arba be apvalkalėlio, t. y. nulukštentus.
  • Kvietrugiai (kviečių ir rugių hibridas) taip pat tinkamas, daug angliavandenių turintis lesalas paukščiams. Lietuvoje auginamuose kvietrugiuose yra apie 10 proc. baltymų ir apie 2 900-2 940 kcal/kg apykaitos energijos.
  • Žirniai - tai vienas iš geriausiai Lietuvoje augančių baltymingųjų augalų. Žirniuose yra iki 23 proc. baltymų.
  • Pašarinės pupos - taip pat baltymingas lesalas, kuriame yra apie 26-27 proc. baltymų ir apie 2 650 kcal/kg apykaitos energijos. Pupos paukščių lesalus papildo baltymais.
  • Soros (dar vadinamos prosais). Jas galima naudoti ir maltas, ir nemaltas. Sorų sėklose yra 12 proc. baltymų, 81 proc. krakmolo, 1 proc. ląstelienos, mineralinių medžiagų, 3,5 proc. riebalų, vitamino B.
  • Aliejaus gamybos atliekos. Spaudžiant aliejų iš aliejinių-techninių kultūrų (sojos, saulėgrąžų, rapsų) lieka išspaudos, rupiniai. Šie lesalai turi daug baltymų (nuo 20 iki 50 proc.).

Sultingieji Lesalai

Tai nėra maistingi lesalai, tačiau juose gausu mineralinių medžiagų, kurių dėka geriau virškinamos ir įsisavinamos kitų lesalų (įskaitant ir pačių sultingųjų lesalų) maisto medžiagos.

  • Morkos tinkamos lesinti įvairaus amžiaus paukščiams. Jos racioną ypač papildo vitaminais žiemos laikotarpiu, kai paukščiai negauna žolės.
  • Bulvės turtingos angliavandenių. Jos paukščiams lesinamos tik išvirtos nuo 20 dienų amžiaus. Tačiau nereikia pamiršti, kad sudygusiose bulvėse yra paukščiams kenksmingo solanino, todėl jiems negalima duoti nei sudygusių bulvių, nei bulvių daigų.
  • Cukriniuose runkeliuose yra iki 16 proc. cukraus. Šakniavaisiai paukščiams lesinami žali.
  • Paukščius galima lesinti ir geros kokybės susmulkintu silosu.

Žoliniai Lesalai

Iš žolinių lesalų paukščiams tinka jauni dobilai, liucernos, esparcetai. Paukščius galima ganyti arba duoti jiems susmulkintos žolės. Pigūs žoliniai lesalai - geras vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Gausu vitaminų jaunų dilgėlių lapuose.

Taip pat skaitykite: Pietų idėjos

Eglių ir pušų spygliai yra neblogas vitaminų priedas: 1 kg spyglių yra 1 500-3 000 mg vitamino C, 70-90 mg karotino, 4-6 mg vitamino B2, 350 mg vitamino E. Todėl lesinant lesalais, turinčiais smulkintų spyglių, pagerėja paukščių apetitas, padidėja dėslumas, pagerėja kiaušinių biologinės savybės, jauniklių gyvybingumas ir penėjimo intensyvumas.

Geras baltymų ir vitaminų šaltinis yra žolės miltai: 1 kg žolės miltų yra nuo 80 iki 120 mg karotino, 140-180 g visaverčių baltymų ir nemažai mineralinių medžiagų.

Gyvuliniai Baltyminiai Lesalai

Iš šios grupės lesalų paukščiams galima duoti nugriebto pieno, pasukų, varškės, žuvų miltų, virtuvės atliekų, sliekų, moliuskų. Juose daug visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų. Gyvulinės kilmės lesalai lengvai virškinami ir gerai paukščių organizmo įsisavinami.

Geros kokybės nugriebto pieno galima duoti paukščių jaunikliams. Juo sudrėkinami sausi lesalai. Liesa varškė - taip pat geras lesalas visų amžiaus grupių paukščiams.

Žuvų miltai gaminami iš menkavertės žuvies ar žuvies perdirbimo atliekų, tačiau juose yra 50-65 proc. baltymų, turinčių visų nepakeičiamųjų aminorūgščių.

Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą

Paukščius galima lesinti tik termiškai apdorotais moliuskais, kurie yra geras baltymų šaltinis.

Vandens paukščiai, jei išleidžiami į lauką nuolat, nemažą dalį lesalo gali pasirankioti ir vandens telkiniuose. Pavyzdžiui, antys gali patenkinti net iki 40 proc. dienos maisto medžiagų normos, lesdamos gyvus organizmus ir augalus, esančius vandens telkiniuose.

Paukščius galima lesinti ir virtuvės atliekomis, tačiau jos turi būti virtos, neaprūgusios, o kaulai susmulkinti. Tai papildomas pigus baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų šaltinis.

Mineraliniai Lesalai

Mineralinių medžiagų trūkumui kompensuoti paukščiams duodama mineralinių medžiagų papildų. Kalcio turintys mineraliniai lesalai yra kreida, gesintos kalkės, moliuskų kiauteliai, kiaušinių lukštai. Kalcio ir fosforo yra kaulų miltuose, trikalcio fosfato, befluorio fosfato, dikalcio fosfato, monokalcio fosfato prieduose. Fosforo papildai - diamonio fosfatas, monoamonio fosfatas, bevandenis dinatrio fosfatas.

Kreidoje, gesintose kalkėse yra daug kalcio. Moliuskų kiauteliuose gali susikaupti apie 37-38 proc. kalcio. Susmulkinti kiauteliai dedami į visaverčius lesalus iki 3-5 proc.

Kad lesalai būtų geriau virškinami, laikant paukščius tik paukštidėje, duodama dar žvyro. Jei paukščiai laikomi palaidi lauke, žvyras nebūtinas.

Žiemą ir pavasarį paukščiams reikėtų papildomai duoti ir sintetinių vitaminų priedų. Dažniausiai duodama A ir D vitaminų papildų, rečiau - B grupės vitaminų. Papildomas A ir D vitaminų šaltinis gali būti vitaminizuoti žuvų taukai.

Geras vitaminų šaltinis yra ir pašarinės mielės. Jos lesalus praturtina B grupės vitaminais ir baltymais. Mieles galima paruošti su miltais. Tada į 1 kg miltų pilama 1,5-2 l vandens ir 6-8 g kepimo mielių. Masė išmaišoma ir po 6-8 valandų ją galima lesinti paukščiams.

Praturtinti grūdus B2 vitaminu, pagerinti jų skonio savybes ir ląstelienos įsisavinimą dar galima juos sudaiginus. Grūdai (miežiai, avižos) supilami į talpą, užpilami vandeniu ir paliekami 1-2 paroms. Kai išbrinksta, išberiami plonu sluoksniu (2-5 cm) ir po 2-3 parų sudygę sulesinami paukščiams.

Liaudiški Paukščių Lesinimo Patarimai

Viščiukus pradėti lesinti tik nuo antros jų gyvenimo dienos popietės ar trečios dienos rytą. Anksčiau jų lesinti neverta todėl, kad jie dar turi virškinimo kanale nesuvirškintų trynio liekanų.

Pirmas lesalas, kurį viščiukai noriai lesa, yra mišinys iš 4 dalių smulkaus žvyro ir 1 dalies trintų medinių anglių. Jis yra naudingas, nes sutvarko jų virškinimo traktą.

Praėjus porai valandų po pirmojo lesinimo, kartu su žvyro anglių mišiniu duodama smulkių kvietinių kruopų arba mišinio, sudaryto iš 2 dalių kvietinių, 1 dalies avižinių ir 1 dalies miežinių kruopų.

Geriausia, jei viščiukus lesinsime dažnai ir duosime lesalo kiekvieną kartą nedaug.

Lesinimo Sezoniškumas ir Aplinkosauga

Svarbu atsižvelgti į lesinimo sezoniškumą. Vasarą paukščių lesinti nereikia, nes gamtoje yra gausu jiems tinkamo maisto. Žmonės, norėdami būti arčiau gamtos ir pajusti ryšį su laukiniais gyvūnais, daro didelę klaidą, pratindami šiuos laikytis arčiau žmonių, tiekiančių jiems maisto. Toks žmonių elgesys daugeliui rūšių daro meškos paslaugą.

Žmonės, lesindami paukščius, išderina jų biologinę pusiausvyrą, sparnuočiai greit pripranta gyventi miestuose ir rudenį nė nemėgina migruoti. Todėl žiemą ir turime problemų su gulbėmis. Pastaruoju metu miestuose padaugėjo ne tik balandžių, varnų, bet ir kirų, kurių anksčiau miestuose nebuvo.

Griežtai draudžiama lesinti laukinius vandens paukščius, kurie jau dabar yra pripratę prie nuolatinio lesinimo ir dėl to nebeišskrenda žiemoti. To pasekoje paukščiai tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Tačiau ir ji priduria, kad išimčių čia, kaip ir visur, yra. Gali pasitaikyti atvejų, kai laukinių vandens paukščių lesinimas yra būtinas, o ypač tokiais atvejais, kai paukščiai būna jau sugrįžę po žiemos sezono ir juos užklumpa netikėti šalčiai. Tada patys paukščiai nebepajėgia susirasti maisto, tai tokiu atveju Aplinkos ministerija išduoda atskirą nurodymą lesinti laukinius vandens paukščius. Apie tokį ministerijos sprendimą informuojamos atsakingos institucijos.

Ko gero būtų sveikiausia tiesiog nutraukti visiškai tą papildomą jų maitinimą. Tokiu atveju silpnieji paukščiai, kurie liktų žiemoti čia, tikėdamiesi pratempti žiemą, tiesiog išgaištų. Išliktų stipriausi, kaip ir turi būti gamtoje.

Kur kas mažiau reikalų yra su žiemoti neišskrendančiais mažaisiais paukšteliais. Su mažaisiais paukščiais ir problemos mažesnės. Jie taip stipriai neprisiriša prie maitinimo vietų. Ir paukščiams gerai, ir žmonėms smagu matyti judesį. Norint į lesyklėlę pritraukti įvariių paukščių, reikia pilti įvairaus lesalo. Ir grūdų, ir obuolių riekelių ar lašinukų.

Daugiabučių namų gyventojai gali patys gaminti lesyklėles paukščiams ir jas kabinti savo daugiabučių namų kiemuose, o norint lesyklėles ar inkilus kabinti žaliosiose miesto teritorijose, reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją ir tokių vietų parinkimą suderinti su specialistais. O gyventojai paukščius lesinti gali kai prasideda šalčiai ir sniegas padengia žemę, nes tada paukščiams yra sudėtinga susirasti pakankamai maisto.

tags: #ar #galima #namines #antis #lesinti #duona

Populiarūs įrašai: