Ar galima mieste savo sklype kepti šašlykus: įstatymai ir realybė
Šiltuoju metų laiku daugelis nori mėgautis laiku gamtoje, o vienas populiariausių užsiėmimų - kepti šašlykus ar dešreles ant laužo. Tačiau ne visada tai galima daryti legaliai, ypač miesto teritorijoje. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie įstatymai ir taisyklės reglamentuoja laužų kūrimą ir šašlykų kepimą miestuose, kokios baudos gresia už taisyklių pažeidimus ir kaip išvengti nelaimių dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Laužavietės saugomose teritorijose ir miestuose
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos geografė Agnė Tamošiūnė teigia, kad saugomose teritorijose laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose. Tačiau Vilniaus mieste esančiose saugomose teritorijose tokių vietų nėra. Norintys ant laužo išsikepti mėsos turėtų vykti į užmiestyje esančias legalias stovyklavietes.
A. Tamošiūnė priduria, kad saugomose teritorijose stebimi ir fiksuojami pažeidimai, o aptikus nelegalias laužavietes, žmonės įspėjami. Specialistė teigia, kad miestuose laužaviečių įrengti neplanuojama dėl didelio gaisrų pavojaus ir sunkumo privažiuoti ugniagesių mašinoms.
Pagal galiojančias taisykles, miestuose legaliai išsikepti mėsos ant laužo negalima. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. Šių taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.
Šašlykinės mieste: ar galima naudoti?
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjas Darius Mitrofanovas teigia, kad šašlykinių miesto teritorijoje naudoti taip pat negalima. Nors Tvarkymo ir švaros taisyklėse konkrečiai apie kepsnines nieko nenurodyta, tačiau be ugnies anglių įkaitinti jose neįmanoma, be to, kyla dūmai. Mieste gyvena ir kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių, kuriems dūmai ypač kenkia. Kepsnines naudoti galima tik specialiai tam numatytose poilsio vietose, kur yra įrengtos laužavietės, tačiau ne visose poilsio vietose jos numatytos.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?
Laužai miške: taisyklės ir apribojimai
Susiruošus papramogauti miške, svarbu nepamiršti, kad čia galioja tam tikros taisyklės. Draudžiama ne tik šiukšlinti ar laužyti medžius, bet ir kurti laužus. Laužą galima kurti tik tam skirtose vietose - viešojo naudojimo poilsio objektuose, kur yra tinkamai įrengtos ir pažymėtos laužavietės.
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko teigia, kad tokie patys apribojimai galioja ir naudojantiems maisto kepimui skirtus įrenginius: „Remiantis taisyklėmis, kurti laužus miške, naudoti atvirą ugnį - draudžiama. Čia į kategoriją patenka šašlykinės ir kitos panašios priemonės. Žmogus gali nueiti į poilsio objektą, į stovyklavietę, į poilsiavietę, kur yra įrengta ir pažymėta laužavietė, ir toje vietoje jis tikrai galės ta šašlykine naudotis arba laužą susikurti.“
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad reikalavimas kūrenti laužus tik specialiai įrengtose vietose yra susijęs su siekiu sumažinti miško gaisrus. Pagal ATPK, pažeidus priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus, bauda gali būti skiriama nuo 28 iki 57 eurų. Nerūpestingai elgiantis su ugnimi, sukėlus miško gaisrą arba jo išplitimą, bauda piliečiams siekia nuo 579 iki 1158 eurų.
Gaisrai nuo kepsninių ir šašlykinių: statistika ir priežastys
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2022 m. atvirosiose teritorijose dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi kilo 594 gaisrai. Dalį šių gaisrų sukėlė kepsninės ar šašlykinės.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
Taip pat skaitykite: Pietų idėjos
Saugūs atstumai ir kiti reikalavimai
Vilniaus savivaldybės teigimu, kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Pagal jas, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
PAGD atstovė S. Kukienė priduria, kad dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Kepsninių ir šašlykinių taip pat negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse, kurios neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
Vilniaus savivaldybė taip pat nurodo, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Nesilaikantys šių reikalavimų gyventojai net ir nuosavame kieme gali sulaukti baudų nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda sieks 140-600 eurų.
Pavojai ir patarimai, kaip elgtis saugiai
PAGD atstovė S. Kukienė įspėja, kad ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
Kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti.
Baudos už priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimus
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas teigia, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų.
Realūs gaisrai nuo šašlykinių: pavyzdžiai
A. Česiūnas pateikia pavyzdžių, kai dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo realūs gaisrai:
- Prienų rajone vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena.
- Vilniuje moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų - medinė pašiūrė, stogas. Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos.
- Šilutės rajone vyras kūreno šašlykinę, po to žarijas supylė prie augančių tujų, dėl ko šios užsidegė.
- Joniškio rajone gyventojui kūrenant šašlykinę ugnis pagavo bakelį su benzinu, dėl ko užsidegė ir bakelis, ir prie namo sienos augantis vijoklis.
Kaip išvengti gaisro: patarimai
Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas teigia, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas.
Jis pataria laikytis saugių atstumų, turėti gesintuvą arba bent kibirą vandens, o miško poilsiavietėje užkuriama vieta turi būti apkasama.
PAGD atstovai papildo, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių.
tags: #ar #galima #mieste #savo #sklype #kepti