Apsinuodijimas Maistu: Simptomai, Gydymas ir Prevencija

Apsinuodijimas maistu - nemaloni ir, deja, gana dažna patirtis. Tai ūmi organizmo reakcija į suvalgytą užterštą ar netinkamai paruoštą maistą. Nors dažniausiai jis praeina per kelias dienas be rimtesnių pasekmių, kartais gali sukelti ir sunkių sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie apsinuodijimą maistu: priežastis, simptomus, gydymą, prevenciją ir netgi keletą mitų, susijusių su šia būkle.

Kas Sukelia Apsinuodijimą Maistu?

Apsinuodijimą maistu sukelia užkrėstas maistas. Dažniausiai jį užkrečia bakterijos, virusai, parazitai ar jų išskiriami toksinai. Rečiau apsinuodijimą gali sukelti cheminės medžiagos, patekusios į maistą gamybos, perdirbimo ar laikymo metu. Anot sveikatos specialistų, šis sutrikimas dar gali būti vadinamas maisto toksikoinfekcija, tuo atveju, kai jį sukelia užterštame maiste esančios bakterijos ir virusai, arba intoksikacija maistu, kai apsinuodijimą sukelia cheminės medžiagos ar toksinai, esantys maisto produktuose.

Bakterijos

Bakterijos - dažniausia apsinuodijimo maistu priežastis. Populiariausios kaltininkės:

  • Salmonella: dažniausiai randama paukštienoje, kiaušiniuose, piene ir kituose gyvūninės kilmės produktuose.
  • E. coli (Escherichia coli): kai kurie E. coli štamai yra nekenksmingi ir gyvena mūsų žarnyne, tačiau kiti, pavyzdžiui, E. coli O157:H7, gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Ši bakterija dažniausiai patenka į maistą per užterštą vandenį ar sąlytį su gyvūnų išmatomis.
  • Staphylococcus aureus: ši bakterija dažnai gyvena ant žmogaus odos ir nosies gleivinėje. Ji gali patekti į maistą, jei maistą ruošiantis asmuo nesilaiko higienos taisyklių.
  • Clostridium botulinum: ši bakterija gamina itin stiprų neurotoksiną - botuliną. Botulizmas yra reta, bet labai pavojinga apsinuodijimo maistu forma. Dažniausiai jis pasireiškia vartojant netinkamai konservuotus produktus.
  • Listeria monocytogenes: ši bakterija ypač pavojinga nėščiosioms, naujagimiams, senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema. Ji gali augti net ir šaldytuve, todėl svarbu laikytis maisto laikymo taisyklių.
  • Campylobacter: dažniausiai randama nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje.

Virusai

Virusai taip pat gali sukelti apsinuodijimą maistu. Dažniausi:

  • Norovirusas: labai užkrečiamas virusas, plintantis per užterštą maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu.
  • Rotavirusas: dažniausiai sukelia apsinuodijimą maistu mažiems vaikams.
  • Hepatitas A: šis virusas gali sukelti kepenų uždegimą. Jis plinta per užterštą maistą ir vandenį.

Parazitai

Apsinuodijimą maistu gali sukelti ir parazitai, tokie kaip:

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti apsinuodijimo konditerijos gaminiais?

  • Giardia lamblia: šis pirmuonis dažniausiai plinta per užterštą vandenį.
  • Toxoplasma gondii: šis parazitas dažniausiai randamas nepakankamai termiškai apdorotoje mėsoje, ypač kiaulienoje ir avienoje. Jis ypač pavojingas nėščiosioms.
  • Trichinella spiralis: šis parazitas randamas nepakankamai termiškai apdorotoje kiaulienoje ir laukinių gyvūnų mėsoje.

Apsinuodijimo Maistu Simptomai

Apsinuodijimo maistu simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių valandų iki kelių dienų po užkrėsto maisto suvartojimo. Simptomų sunkumas ir trukmė priklauso nuo sukėlėjo, suvalgyto maisto kiekio ir asmens sveikatos būklės. Dažniausi simptomai:

  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • Viduriavimas (gali būti su krauju)
  • Pilvo skausmai ir spazmai
  • Karščiavimas
  • Šaltkrėtis
  • Galvos skausmas
  • Silpnumas ir nuovargis

Rimtesniais atvejais gali pasireikšti dehidratacija, neurologiniai simptomai (pvz., dvejinimasis akyse, raumenų silpnumas, rijimo sutrikimai), inkstų funkcijos sutrikimai ar net mirtis. Farmacininkė Regina Razulevičiūtė teigia, kad pagrindiniai apsinuodijimo maistu požymiai ir simptomai - pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Pasak jos, infekcinio apsinuodijimo maistu metu simptomai dažnai būna panašūs, tačiau papildomai atsiranda karščiavimas (padidėjusi kūno temperatūra), gleivės išmatose.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Daugeliu atvejų apsinuodijimas maistu praeina savaime per kelias dienas. Tačiau reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

  • Simptomai labai sunkūs arba nepraeina ilgiau nei tris dienas.
  • Viduriuojate su krauju.
  • Karščiuojate aukščiau nei 38,5°C.
  • Jums sunku nuryti ar kalbėti.
  • Jums dvejinasi akyse.
  • Jaučiate stiprų silpnumą ar galvos svaigimą.
  • Esate nėščia, senyvo amžiaus ar turite susilpnėjusią imuninę sistemą.
  • Jei apsinuodijo kūdikis ar mažas vaikas.

Šiais atvejais gydytojas gali skirti tyrimus, kad nustatytų apsinuodijimo priežastį, ir paskirti tinkamą gydymą.

Apsinuodijimo Maistu Gydymas

Dažniausiai apsinuodijimo maistu gydymas yra simptominis. Svarbiausia - išvengti dehidratacijos, todėl reikia gerti daug skysčių: vandens, arbatos, specialių rehidratacijos tirpalų (jų galima įsigyti vaistinėse). Reikėtų vengti kavos, alkoholio ir saldžių gėrimų, nes jie gali dar labiau dehidratuoti organizmą. „Eurovaistinės“ atstovė pataria vengti sunkesnio maisto, vaisių ir daržovių, alkoholio, cukraus bei kofeino turinčių gėrimų. Rekomenduojama bent kuriam laikui atsisakyti sūraus maisto, šokolado, prieskonių, makaronų, dešros ir riebios žuvies.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai

Kol jaučiate pykinimą ir vemiate, geriausia nevalgyti. Kai apetitas grįžta, pradėkite nuo lengvai virškinamo maisto: ryžių, džiūvėsių, bananų, virtų bulvių. Venkite riebaus, aštraus, kepto ir pieno produktų. Po apsinuodijimo reikėtų pradėti maitintis lengvai skaidomu maistu, tokiu kaip džiuvėsėliai, ryžiai, liesa mėsa.

Vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo be gydytojo nurodymo vartoti nerekomenduojama, nes jie gali sulėtinti toksinų pasišalinimą iš organizmo. Antibiotikai skiriami tik tada, kai apsinuodijimą sukėlė bakterijos ir būklė yra sunki.

Kaip Palengvinti Savijautą Namuose?

  • Ilsėkitės: Leiskite organizmui pailsėti ir atgauti jėgas.
  • Gerkite daug skysčių: Dehidratacijos galite išvengti vartodami daug vandens, elektrolitų (rehidratacinius) tirpalus arba žolelių arbatas (pvz., ramunėlių ar mėtų arbatas).
  • Rinkitės lengvai virškinamą maistą: Jei jaučiate, kad norite valgyti, rinkitės tokius maisto produktus kaip virti ryžiai, bananai ar lengvas sultinys.
  • Aktyvuota anglis: A. Unikausko teigimu, aktyvuota anglis iš tikrųjų padeda atsikratyti toksinų juos sutraukdama. Kuo anksčiau jos išgersime apsinuodiję, tuo greičiau ji mums padės pašalinti toksinus. Taip greičiau išvalysime organizmą. Aktyvuotos anglies galima išgerti daug, geriausia pradėti nuo dviejų tablečių, po keturių valandų galima pavartoti dar.

Apsinuodijimo Maistu Prevencija

Nors visiškai išvengti apsinuodijimo maistu neįmanoma, laikantis tam tikrų taisyklių riziką galima gerokai sumažinti:

  • Dažnai plaukite rankas. Plaukite rankas su muilu ir vandeniu prieš ruošdami maistą, po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, žuvimi ar kiaušiniais, pasinaudoję tualetu ir po sąlyčio su gyvūnais.
  • Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves. Net jei planuojate juos nulupti, nuplaukite po tekančiu vandeniu.
  • Atskirkite žalią mėsą, paukštieną ir žuvį nuo kitų maisto produktų. Naudokite atskiras pjaustymo lenteles ir peilius žaliai mėsai ir kitiems produktams.
  • Tinkamai termiškai apdorokite maistą. Mėsą, paukštieną ir žuvį kepkite ar virkite iki saugios vidinės temperatūros. Naudokite maisto termometrą, kad įsitikintumėte, jog maistas yra tinkamai paruoštas.
  • Laikykite maistą saugioje temperatūroje. Greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve (ne aukštesnėje kaip 4°C temperatūroje). Nešildykite maisto ilgiau nei dvi valandas kambario temperatūroje.
  • Venkite nepasterizuoto pieno ir pieno produktų.
  • Nevartokite produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
  • Būkite atsargūs keliaudami. Ypač egzotiškose šalyse gerkite tik virintą arba buteliuose parduodamą vandenį, venkite gatvės maisto, valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą.
  • Atidžiai rinkitės maisto tiekėjus. Pirkite maistą tik iš patikimų parduotuvių ir restoranų.

Farmacininkė pataria norint išvengti šio nemalonaus sveikatos sutrikimo, derėtų atsiminti, jog svarbūs yra visi maisto ruošimo etapai: pirkimas, saugojimas, paruošimas, atšildymas ir vartojimas. Renkantis maisto produktus reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo terminą, pakuotės sandarumą, laikymo sąlygas. Atšildžius šaldytus produktus reikėtų juos kepti ar virti nedelsiant, taip mažesnis užterštumo pavojus. Ilgai laikant maisto produktus kambario temperatūroje, taip pat padidėja apsinuodijimo maistu rizika. Dėl šios priežasties šaldytuve ar šaldiklyje laikomų produktų nereikėtų kambario temperatūroje palikti ilgiau nei dviems valandoms, o virtų produktų nelaikyti šaldytuve ilgiau nei keturias paras. Taip pat svarbu nepamiršti higienos - plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, tinkamai nuplauti panaudotus stalo įrankius, peilius, pjaustymo lenteles.

Mitai Apie Apsinuodijimą Maistu

Yra keletas paplitusių mitų apie apsinuodijimą maistu:

Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai

  • Mitas: „Penkių sekundžių taisyklė”. Jei maistas nukrito ant grindų, bet jį paėmėte per penkias sekundes, jis vis dar saugus valgyti. Deja, bakterijos ant maisto gali patekti akimirksniu.
  • Mitas: Jei maistas gerai kvepia ir atrodo, jis saugus valgyti. Kai kurios bakterijos, sukeliančios apsinuodijimą maistu, nepakeičia maisto skonio, kvapo ar išvaizdos.
  • Mitas: Apsinuodyti galima tik nuo mėsos. Nors mėsa yra dažnas apsinuodijimo šaltinis, apsinuodyti galima ir nuo kitų produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, pieno produktų ar net riešutų.

Apsinuodijimas Žuvimi: Specifika

„Žuvų apsinuodijimas“ nėra viena liga. Šis skėtinis terminas apima įvairius mechanizmus: histamino (scombroido) apsinuodijimą dėl netinkamai laikomų žuvų; apsinuodijimus toksinais (ciguatera, tetrodotoksinas iš pūsliažuvių ir kt.); bakterines infekcijas ir toksinus (Vibrio spp., įskaitant V. vulnificus, ir botulino toksiną E tipo namuose konservuotose žuvyse); taip pat retas parazitines ir chemines priežastis.

Scombroidas (Histaminas)

Kai žuvis (tunas, skumbrė, mahi-mahi ir kt.) netinkamai atšaldoma, bakterijos histidiną paverčia histaminu. Virimas/kepimas nesunaikina toksino, todėl patiekalas gali kvepėti ir atrodyti normaliai. Simptomai primena alergiją: karščio pylimas, niežulys, bėrimas, galvos skausmas, tachikardija ir viduriavimas per pirmąsias kelias valandas. Dažniausia namų ūkių „reakcija į žuvį“ yra skombroidas, dar žinomas kaip apsinuodijimas histaminu: karščio pylimas, niežulys, bėrimas, galvos skausmas, kartais viduriavimas ir vėmimas atsiranda greitai (per kelias minutes iki 1-2 valandų) po valgio.

Ciguatera

Biotoksinai (ciguatoksinai) kaupiasi rifų plėšriųjų žuvų organizmuose. Simptomai gali būti įvairūs - nuo virškinimo trakto iki neurologinių (tirpimas, disestezija, „apverstas“ jautrumas karščiui) ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų. Rizika: tropikai/subtropikai, atvežtiniai atvejai tarp keliautojų.

Tetrodotoksinas

Pūslėžuvės (fugu), kartais ir kitos rūšys. Neurotoksinas blokuoja natrio kanalus; priešnuodžio nėra. Poveikis prasideda po 10-45 minučių; galimas paralyžius ir apnėja. Bet kokie „namų eksperimentai“ su fugu yra mirtini.

Vibrio

Viduriavimas po žalių/nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių vartojimo; jautriems asmenims po sąlyčio su jūros vandeniu arba žaliomis jūros gėrybėmis gali pasireikšti septicemija/nekrozinė žaizdų infekcija. Šiltuose pakrančių vandenyse atvejų daugėja dėl sezoniškumo.

E Tipo Botulino Toksinas

Keliauja riziką, susijusią su namuose marinuota / džiovinta / fermentuota žuvimi. Atsiranda virškinimo trakto simptomų, po kurių seka oftalmoplegija, disfagija, nusileidžiantis paralyžius ir kvėpavimo nepakankamumas. Labai svarbūs antitoksinas ir kvėpavimo takų palaikymas.

Alergija Žuviai: Svarbu Atskirti

Alergiją žuviai labai svarbu atskirti nuo alergijos jūros gėrybėms (vėžiagyviams: omarams, krabams, krevetėms ir kt.) bei moliuskams (midijoms, austrėms, šukutėms, sraigėms ir kt.). Alergija pasireiškia klasikiniais maisto alergijoms būdingais simptomais ir dažniausiai iš karto ar praėjus minutėms po žuvies suvartojimo.

Pagrindiniai Žuvies Alergenai

Pagrindinis žuvies alergenas yra viduląsteliniai raumenų baltymai - paprastai vadinama žuvies mėsa. Žuvies alergenai - parvalbuminai - mažos molekulinės masės, stabilūs ir todėl perdirbimui bei virškinimui atsparūs alergenai ir pagrindiniai, kurie yra atsakingi už alergines reakcijas žuviai.

Simptomai ir Diagnostika

Žmonės įsijautrinti žuvies baltymams gali netik suvartoję žuvies, tačiau ir po tiesioginio kontakto su oda ar įkvėpus žuvies garų verdant ar kitaip apdorojant žuvį. Odos bėrimai gali pasireikšti ir negausiai atskirose viso kūno vietose. Alergijai patvirtinti atliekamas provokacinis mėginys gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo priežiūroje gydymo įstaigoje.

Gydymas ir Prevencija

Alergijos žuviai gydymo nėra. Vienintelis saugiausias ir efektyviausias būdas - vengti alergeno. Rekomenduojama visuomet skaityti etiketes maisto prekių parduotuvėje, o valgant viešose vietose prieš užsakant, maisto aptarnaujančio personalo ar virtuvės šefo, pasiteirauti apie ingredientus įeinančius į norimo užsisakyti patiekalo sudėtį.

tags: #apsinuodijimas #mėsa #žuvimi #simptomai #gydymas

Populiarūs įrašai: