Anykščiai: tarp kalvų ir legendų – aukštis virš jūros lygio ir krašto savitumas
Anykščiai - miestas, įsikūręs Aukštaitijos širdyje, turtingas istorijos, gamtos ir kultūros paveldo. Šis kraštas, garsėjantis savo kalvomis, ežerais ir miškais, lankytojus žavi ne tik natūraliu grožiu, bet ir giliomis tradicijomis bei įdomiais istoriniais faktais. Archeologiniai radiniai liudija, kad pirmieji gyventojai šiose apylinkėse įsikūrė dar 9000 m. pr. m. e., o rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1440 m.
Istorijos vingiai
Pirmą kartą Anykščiai istoriniuose šaltiniuose paminėti 1440 m. (kai kuriais šaltiniais dar 1422 m.) kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Anykščių dvarą atidavė valdyti Radvilai Astikaičiui. 1442-1452 m. buvo pastatyta pirmoji medinė Anykščių bažnyčia. XV a. antroje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau - ir Anykščių valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos.
Miestelis ne kartą kentėjo nuo gaisrų. 1516 m. ir 1566 m. Anykščiai degė, sudegė bažnyčia, tačiau ji netrukus buvo atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia vėl sudegė, tačiau iki 1677 m. ji buvo atstatyta. XVIII a. pradžioje, per karą su švedais, sugriautas tiltas per Šventąją, kuris atstatytas XVIII a. pabaigoje. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė Anykščiams miesto teises ir herbą, tačiau 1795 m. jos buvo panaikintos. Herbe buvo pavaizduotas tiltas, pastatytas Anykščiuose savivaldos išvakarėse, papuoštas tiltų globėjo šv.
XIX a. pirmoje pusėje miestelis sparčiai augo, čia jau stovėjo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurasis geležinkelis Panevėžys-Švenčionėliai. 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, o 1909 m. pradėjo veikti vyno bendrovė. 1938 m. Anykščiams atkurtos miesto teisės.
Tragiški įvykiai palietė Anykščius 1941 m., kai vokiečių okupantai sunaikino apie 1500 gyventojų, daugiausia žydų tautybės. 1944 m. mieste vyko aršios kovos tarp nacių ir sovietų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Anykščiai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai, Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 1988-1992 m. atkurtas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis. 1992 m. patvirtintas naujasis Anykščių herbas. 2006 m. Vyriausybės nutarimu prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų. Anykščiai išrinkti 2012 m.
Taip pat skaitykite: Geriausi dienos pietūs Anykščiuose
Geografinė padėtis ir kraštovaizdis
Anykščių rajonas, užimantis 1765 km², pasižymi įvairiu kraštovaizdžiu. Vakarų dalis yra Nevėžio žemumos pakraštyje, o didžioji dalis - Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Būtent čia, Storių kalvose, yra aukščiausia rajono vieta - 194 metrai virš jūros lygio. Žemiausia vieta - Šventosios slėnyje į pietus nuo Kavarsko, apie 60 m virš jūros lygio.
Aukštaičių aukštumoje yra aukščiausia rajono vieta - 194 m virš jūros lygio. Tai keturių kalvų grupė, vadinama Storių kalnais. Iš kurios pusės į kalvas bežiūrėsi, matysi tik tris - ketvirtoji vis būna kitų užstota. Žemiausia vieta yra Šventosios slėnyje į pietus nuo Kavarsko - apie 60 m virš jūros lygio.
Per rajoną vingiuoja viena ilgiausių ir vaizdingiausių Lietuvos upių - Šventoji, su intakais Virinta, Anykšta, Jara, Pelyša. Čia prasideda Nevėžis ir keletas jo intakų. Rajone telkšo 76 ežerai. Miškingumas siekia beveik trečdalį rajono teritorijos, daugiausia auga pušynai. Didžiausi miškai - Šimonių giria, Ramuldavos ir Troškūnų miškai.
Gamtos turtai ir saugomos teritorijos
Anykščių kraštas garsėja ne tik ežerais ir miškais, bet ir saugomomis teritorijomis. Didumą rajono saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros vertybių apima Anykščių regioninis parkas. Jame yra kultūrinis draustinis, gamtinis rezervatas ir 16 gamtinių draustinių.
Šimonių girioje raibuliuoja net 14 ežerų, čia žmonės mėgsta ne tik grybauti ar uogauti, bet ir ilsėtis. Mikierių girininkijoje įrengti ekspoziciniai aptvarai, kuriuose ganosi danieliai, muflonai, dėmėtieji elniai ir šernai.
Taip pat skaitykite: Kaip Anykščiuose puoselėjamos senosios duonos kepimo tradicijos
Rubikių ežeras - vienas gražiausių Aukštaitijos ežerų. Jo plotas 968 ha, ilgis iš šiaurės į pietus - apie 5 km, didžiausias plotis - 3,4 km, vidutinis gylis - 5,7 m, giliausia vieta (rytuose) - 16,1 metro. Ežere yra net 16 salų įdomiais vardais: Pertako, Bučinė, Aukštoji, Česnakinė, Liepinė, Didžioji, Varnagrotė, Karklinė, Jurginių, Pakriūtinė, Avietinė, Palšinė, Ažuolelis… Didžiausia sala užima 16,4 ha plotą. Į ežerą įteka Kriokšlis, Liudė, išteka Anykšta. Rubikių ir greta esančių Dusyno, Limino ir Mūšėjaus ežerų sistema paskelbta Rubikių hidrografiniu draustiniu. Jame veisiasi Lietuvoje reta šikšnosparnių rūšis - kūdrinis peleausis.
Kultūros ir istorijos paveldas
Anykščių kraštas turtingas kultūros ir istorijos paveldo objektais. Vienas svarbiausių - Anykščių šilelis, apdainuotas A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Šilelyje stūkso Puntukas - antras pagal dydį akmuo Lietuvoje.
Netoli Puntuko, ties kelio vingiu, auga du plačiašakiai ąžuolai. Kiek šiauriau Puntuko, netoli Ažuožerių, - Antano Vienuolio aprašytasis Karalienės liūnas - bene vienas didžiausių šaltinių Lietuvoje. Pietiniame Anykščių šilelio pakraštyje telkšo Būdragaidžio ežerėlis.
Apie 3 km į pietryčius nuo Anykščių yra Rašytojo Jono Biliūno kapas ant Liudiškių piliakalnio, vadinamas Laimės žiburiu. 1958-aisiais virš kapo pastatytas 14 m aukščio granitinis antkapis.
Niūronyse veikia vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus, įkurtas profesoriaus agronomo Petro Vasinausko.
Taip pat skaitykite: Maistas išsinešimui Anykščiuose
Vienas svarbiausių Anykščių architektūrinių akcentų - raudonų plytų neogotikinė dviejų bokštų Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899-1909 metais. Jos bokštų aukštis 79 metrai - tai aukščiausia dvibokštė Lietuvos bažnyčia.
Anykščiuose gausiai lankoma neoklasicistinė akmenų mūro Koplyčia, arba Mažieji Dievo Namai, kurių statybą apysakoje „Vėžys“ aprašė Vienuolis.
2010 metais Anykščiuose atidarytas pirmasis Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje Angelų muziejus. Nuo 2009-ųjų mieste veikia Sakralinio meno centras.
Apylinkių įdomybės
Be pačių Anykščių, verta aplankyti ir apylinkes. Kavarskas garsėja Šv. Jono Krikštytojo šaltiniu, kurio versmė vaizduojama ir miesto herbe. Troškūnuose stovi barokinė Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis, pastatyti 1774-87 metais pagal garsaus architekto Martyno Knakfuso projektą. Svedasai išsiskiria originaliomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, turi savo televiziją.
Netoli Andrioniškio, Padvarninkų kaime, 1929 m. nukrito meteoritas. Traupis garsėja unikaliu mokykliniu botanikos sodu.
Apylinkėse galima aplankyti Vašuokėnų, Raguvėlės, Sedeikių, Burbiškio ir Pienionių dvarus. Paežeriuose stovi pomorų sentikių Švč. Dievo Motinos Dangun Žengimo cerkvė.
Pramogos ir renginiai
Anykščiai siūlo įvairių pramogų ir renginių. Per rajono teritoriją eina ilgiausias Europoje siaurasis geležinkelis. Anykščių miesto pakraštyje, ant Kalitos kalno, įrengta vasaros rogučių trasa. Kaimo turizmo sodyboje „Šventosios upės slėnis“ galima pašaudyti iš dažasvydžio ar lanko, siūlomos kelionės baidarėmis, plaustais, dviračiais ar pėsčiomis. Pašventupio kaime rugpjūčio-spalio mėnesiais veikia kukurūzų lauke iškirstas labirintas.
Anykščiuose vyksta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas prie Puntuko, Niūronių sporto ir etnografijos šventė „Bėk, bėk, žirgeli“, Didieji šv. Petro ir Povilo atlaidai Svėdasuose ir Vaižganto skaitymai prie Alaušo ežero.
Praktinė informacija keliautojams
Planuojantiems kelionę į Anykščius, verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Apgyvendinimas: Anykščiuose ir apylinkėse galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų - nuo viešbučių ir svečių namų iki kaimo turizmo sodybų.
- Maitinimas: Verta paragauti populiarių Kavarsko „Šaltinio“ koldūnų, švilpikų - virtinių su uogų ar vaisių įdaru, šustinių - avižinių miltų paplotėlių, bulbiene parūgėlių blynų arba avies skrandžio blėkų.
- Transportas: Patogiausia keliauti automobiliu, tačiau galima pasinaudoti ir autobusų ar traukinių paslaugomis.
Anykščiai šiandien
Šiandien Anykščiai - modernus ir besivystantis miestas, išsaugojęs savo istorinį paveldą ir gamtos grožį. 2007 m. Anykščiams suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o tai rodo didelį dėmesį turizmo plėtrai. Miestas aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, organizuoja įvairius renginius ir festivalius.
Anykščių rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Plotas 1765 km2, apie 32 tūkstančiai gyventojų, iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų. Rajono administracinis centras - Anykščiai, 52 km nuo Utenos.
tags: #Anykščiai #virš #jūros #lygio