Amžiaus Įtaka Kiaulienos Kokybei: Veislės, Mitybos ir Genetiniai Aspektai
Mėsa, ypač kiauliena, yra vienas vertingiausių maisto produktų, turinčių didelę reikšmę žmogaus mitybai. Kiauliena yra svarbus baltymų ir amino rūgščių šaltinis, be to, iš mėsos žmogaus organizmas pasisavina iki 30 proc. geležies, o iš kitų maisto šaltinių - tik apie 15 proc. Mėsoje taip pat gausu mineralų, tokių kaip natris, kalis, geležis, kalcis ir fosforas, taip pat vitaminų A, B, D, P, PP ir kitų, kurie yra būtini normaliam organizmo vystymuisi ir funkcionavimui. Lietuvoje, lyginant su kitais maisto produktais, mėsos ir jos produktų suvartojimas sudaro 27,8 proc., o populiariausia išlieka kiauliena.
Šiame straipsnyje nagrinėjama amžiaus įtaka kiaulienos kokybei, atsižvelgiant į veislės, mitybos ir genetinius aspektus. Siekiama išanalizuoti, kaip skirtingi veiksniai veikia kiaulienos sudėtį, skonį ir maistinę vertę.
Kiaulininkystės Sektorius Lietuvoje
Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis. Lietuvai įstojus į ES 2004 metais, bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas bei ES rinkos reguliavimo ir paramos priemonės suteikė galimybių Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikos gyvulių bandos išsaugojimo praktika. Mėsos, pieno ir kitos perdirbimo įmonės turi techninį potencialą maksimaliai išnaudoti gyvulininkystės sektoriaus išteklius ir sudaryti ekonomines prielaidas šio sektoriaus plėtrai.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais paskersta 9 proc. mažiau gyvulių nei 2009 metais, o gyvulių supirkta (skerdienos svoriu) 10 proc. daugiau. Palyginti su 2008 metais, gyvulių supirkta 3 proc. mažiau. 2009 metais valstybinė gyvūninio maisto kontrolė buvo vykdoma 44229 gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, įskaitant 211 mėsos produktų gamybos įmonių. Pagal sektorius daugiausiai buvo patikrinta mėsos perdirbimo įmonių, kurios sudarė 46,8 proc. nuo visų įvertintų įmonių.
Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2010 m. RVASVT pagrįsta savikontrolė yra įdiegta ir funkcionuoja 98 proc. įmonių. Pagal LMPA duomenis, lietuviškuose mėsos gaminiuose trūksta lietuviškos mėsos. 2011 m. I pusmetį į Lietuvą įvežta 54,05 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių (7,44 tūkst. tonų arba 16 proc. daugiau negu per 2010 m. I pusmetį). Daugiausiai įvežama atšviežintos kiaulienos, paukštienos ir mėsos gaminių, avienos, ožkienos ir kitos gyvūnų mėsos įvežami labai nedideli kiekiai.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti omletą kūdikiui?
Didžiausią dalį pagal mėsos rūšį sudaro įvežama kiauliena - 54 proc., mėsos gaminiai - 22 proc., paukštiena - 16 proc. ir subproduktai - 6,5 proc. Lietuviška kiauliena rinkoje sudaro 46,9 proc., įvežtinė - 53,1 proc.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau - ŽŪIKVC) Gyvulių registro duomenimis, 2011 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 701,9 tūkst. galvijų arba 1 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 708,8 tūkst. Skerdimui skirtų vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus bulių per metus sumažėjo 3,5 proc., ir 2011 m. spalio 1d. jų buvo 46,4 tūkst. Kiaulių 2011 m. sausio 1d. buvo 929,4 tūkst. arba tik 0,1 proc. daugiau negu 2010 m.
Palyginti su 2010 m., galvijų skerdenos svoriu supirkta 26,9 tūkst. t (gyvo svorio - 55,3 tūkst. t) arba 4,5 proc. mažiau, kiaulių supirkta 30,3 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 42,7 tūkst. t) arba 8 proc. daugiau, paukščių supirkta 53,1 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 71,2 tūkst. t) arba 1 proc. mažiau negu 2010 m.
Lietuvoje galvijų vidutinė 2011 m. I-III ketvirčio supirkimo kaina buvo 8,00 Lt/kg - 19 proc. didesnė nei 2010 m. I-III ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 6,70 Lt už kg skerdenos. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudarė apie 80 proc. ES vidutinės kainos lygio. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2011 m. I-III ketvirtį šalyje padidėjo 15 proc., palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, ir buvo lygi 5,70 Lt už kg skerdenos. Ši kaina buvo praktiškai tokia pati, kaip ir ES kiaulienos vidutinės kaina 2011m. sausio-rugsėjo mėn. Dėl užfiksuoto kiaulių maro šalyje, kiaulių supirkimo kainos pastebimai krito ir 2011 m. rugsėjį sudarė tik 97 proc.
Paukščių skerdenėlių kaina 2011 m. I-III ketvirtį, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 15 proc. ir siekė 4,74 Lt už kg. Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 19 proc. mažesnė.
Taip pat skaitykite: Kinų delikatesas: šimtmečio kiaušinis
Nors kiaulienos ir paukštienos gamyba turėtų šiek tiek augti, galvijienos ir avienos gamybos augimo iš viso nenumatoma. Per 2011 m. I-III ketvirtį iš Lietuvos buvo išvežta 65,6 tūkst. t mėsos ir jos produktų, o įvežta 37 proc. daugiau (90,2 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, eksportas padidėjo apie 21 proc. Tuo tarpu iš kitų šalių mėsos ir jos produktų į Lietuvą buvo įvežta 7 proc. didesnis kiekis nei per 2010m.
Per 2011 m. 9 mėn. eksportuota 17,1 tūkst. t galvijienos, t. y. 7 proc. mažiau nei pernai. 54,5 proc. galvijienos išvežta į Rusiją (9,3 tūkst. t), o likęs kiekis - į ES šalis (į Italiją - 1,6 tūkst. t, Švediją - 1,0 tūkst. t, Olandiją - 1,4 tūkst. t).
Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, per 2011 m. I-III ketvirtį padidėjo 89 proc. - eksportuota 6,4 tūkst. t kiaulienos. Apie 50 proc. šio kiekio išvežta į ES šalis (Latvija, Estija, Švedija, Danija, Prancūzija), o likusi dalis - į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Islandiją. Gyvų kiaulių eksportas, pradėjęs didėti 2011 m. II ketvirtyje, birželį - rugsėjį praktiškai sustojo dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio šalyje, dėl kurio buvo įvesti prekybos apribojimai gyvomis kiaulėmis bei kiaulių produktais. Todėl per 2011 m. I-III ketvirtį, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, gyvų kiaulių eksportas sumažėjo 57 proc. (išvežta 196,8 tūkst.).
Esant nepakankamam (54 proc.) apsirūpinimui savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje, kiauliena importuojama. Kiaulienos importas 2010 m. buvo stabilus, tačiau nuo 2011 metų pradžios pradėjo augti ir 2011 m. rugsėjo mėnesį praktiškai pasiekė 2010 m. lygį. Per 2011 m. I-III ketvirtį importuota 44,9 tūkst. t. Tolesnį importo augimą pristabdė gyvų kiaulių įvežimo apribojimai, kurie padidino jų realizavimą vidaus rinkoje. Daugiausia kiaulienos importuojama iš Vokietijos - apie 26 proc. (11,8 tūkst. t), iš Lenkijos - apie 24 proc. (10,9 tūkst. t), iš Belgijos - apie 17 proc. (7,8 tūkst. t).
Per 2011 m. I-III ketvirtį paukštienos eksportuota 21,1 tūkst. t arba 23 proc. didesnis kiekis, importuota - 17,3 tūkst. t arba 13 proc. daugiau negu šiuo 2010 m. laikotarpiu. Daugiausiai paukštienos eksportuojama į šias šalis: Latvija (34 proc.), Olandija (17,6 proc.), Estija (13 proc.). Dešrų ir panašių produktų iš mėsos bei konservų importas į šalį buvo tik 3 proc. didesnis 2010 m. Per 2011 m. I-III ketvirtį buvo importuota 15,5 tūkst. t. Dešrų eksportuotas kiekis buvo 32 proc. didesnis ir siekė 8,9 tūkst. t.
Taip pat skaitykite: Amžiaus kiaušinio istorija ir gamyba
ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis, per 2011 m. iš Lietuvos išvežta 126,3 tūkst. veršelių arba 4,5 proc. mažiau negu 2010 m. Galvijienos pasiūlos pertekliaus nėra tik didelio eksporto dėka (didesnioji pagamintos galvijienos pusė eksportuojama). Gyvų galvijų paklausa išaugo nuo 2010 metų rugsėjo mėn., kai jais pirkimu pradėjo domėtis turkai. Jie pasiūlė didesnę negu šalies skerdyklos supirkimo kainą, todėl per 2011 m. 9 mėn. apie 1,4 tūkst. gyvų galvijų buvo išvežta į Turkiją (beveik 3 kartus daugiau negu 2010 m.).
2011 metų pradžioje daugelyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, kiaulių supirkimo kainos mažėjo, o pašarinių grūdų kainos augo (Lietuvoje sausio mėn. pabaigoje jos buvo apie 75 proc. didesnės nei 2010 m.), todėl situacija kiaulių augintojams nebuvo palanki. Siekiant įveikti krizę ES kiaulienos sektoriuje, vasarą buvo priimtas politinis sprendimas pradėti taikyti privatų kiaulienos saugojimą. Iš rinkos buvo išimta 144 tūkst. t. kiaulienos ir tai šiek tiek pakoregavo kainas kiaulių augintojų naudai. Tai stabilizavo padėtį ES kiaulininkystės sektoriuje.
Padėtis kiaulienos rinkoje Lietuvoje vėl kardinaliai pasikeitė 2011 m. birželio 1 d. užfiksavus pirmąjį klasikinio kiaulių maro atvejį (Jonavos r.). Šalyje buvo uždrausta įvežti ir išvežti gyvas kiaules, sustabdyta prekyba ir jų produktais. Kiaulių augintojai dėl šių apribojimų bei užkrėstų kiaulių priverstinio utilizavimo patyrė didžiulius nuostolius. Buvo pradėti aktyvūs kiaulių stebėjimai ir neužkrėstuose regionuose. Siekiant paremti kiaulių augintojus, iš valstybės biudžeto lėšų numatyta iki 100 proc. kompensacijų.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 8,2 mlrd. Lt (24,3 proc. daugiau negu per atitinkamą 2010 m. laikotarpį), importuota - beveik už 7 mlrd. Lt (24,9 proc. daugiau). Teigiamas prekybos balansas 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 1 232 mln. Lt ir, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 214,5 mln. Lt.
Selekcijos ir Genetikos Įtaka Kiaulienos Kokybei
Svarbu tinkamai pritaikyti selekcijos ir genetikos pasiekimus siekiant pagerinti kiaulienos kokybę. Kiaulininkystėje selekcijos procesas labiau nukreiptas į efektyvų heterozės efekto panaudojimą. Pagrindiniais kiaulių gerinimo būdais išlieka kryžminimas bei linijų selekcija. Elitiniuose veislynuose yra išvedamos vertingos linijos, kurios dauginamos reprodukciniuose ūkiuose, o iš jų patenka į pramoninius, kur plėtojama komercinė kiaulininkystė ir auginami hibridai mėsai.
Didėjant kokybiškos kiaulienos paklausai pasaulinėje mėsos rinkoje, būtina vykdyti kiaulių selekciją ne tik pagal augimo spartą, pašarų sąnaudas, raumeningumą, bet ir pagal mėsos kokybę. Išsivysčiusios kiaulininkystės šalyse pradėta vykdyti kiaulių selekciją ne tik pagal kiekybinius, bet ir pagal kokybinius mėsos produkcijos rodiklius. Gerinant kiaulienos kokybę, svarbus vaidmuo tenka tiek kuiliams, tiek ir paršavedėms. Lietuvoje kuilius ir paršavedes pagal palikuonis mėsos kokybę pradėta vertinti nuo 2003 m. Kuilių ir paršavedžių vertinimo duomenų analizė atskleidė didelę mėsos kokybinių rodiklių įvairovę.
Tyrimai rodo, kad kuilių ir paršavedžių genetiniai veiksniai turi didelę įtaką palikuonių mėsos kokybei. Paršavedės statistiškai patikimai veikia daugiau mėsos cheminių ir fizinių savybių, palyginti su kitais genetiniais veiksniais. Didžiausia statistiškai patikima paršavedės įtaka buvo vandens rišlumui - 59,0 proc. (p≤ 0,001). Didžiausia statistiškai patikima kuilio įtaka nustatyta palikuonių mėsos vandeningumui - 45,1 proc. (p≤ 0,001), o mažiausia - 25,8 proc. (p≤ 0,05) - tarpraumeninių riebalų kiekiui.
Veislės Įtaka Kiaulienos Kokybei
Lietuvoje auginama daug skirtingų pasaulio šalių selekcijų kiaulių veislių. Siekiant įvertinti šias populiacijas, nustatyti jų efektyvumą ir konkurencingumą, vykdomas veislininkystės darbas. Šalyje yra sukurtas aukštos gamybos koncentracijos ir specializacijos kiaulininkystės kompleksų tinklas, kuris pritaikė prie naujų ūkininkavimo sąlygų. Lietuvoje turimi 33 pramoniniai įvairaus pajėgumo kiaulių kompleksai. Iš jų visu pajėgumu ar dalinai mėsos gamybą vykdo 22. Didžioji dalis stambių kompleksų atliko rekonstrukciją, modernizavo technologijas ir vykdo rentabilią kiaulienos gamybą.
Pramoninė gamybos technologija kelia naujus, griežtesnius reikalavimus kiaulių produktyvumo ir veislinių ypatybėms. Aukštas kiaulių produktyvumas, geros penėjimosi ir mėsinių savybės, neriebios kiaulienos paklausa - tai pagrindiniai reikalavimai šiuolaikinei kiaulininkystei. Kiaulių veislininkystės darbą šalyje vykdo 49 kiaulių veislynai, kuriuose laikoma apie 6000 paršavedžių. Svarbiausias veislynų uždavinys - gerinti savo bandos produktyviąsias savybes, išauginti ir platinti aukštos veislinės vertės grynaveislių kiaulių prieauglį. Kiaulių veisimas šalyje vykdomas piramidės principu.
Lietuvoje populiarios šios kiaulių veislės:
- Lietuvos baltosios kiaulės: Tai pagrindinė kiaulių veislė Lietuvoje, suskirstyta į 3 tipus: grynaveislį, bekoninį (LB - B1) ir mėsinį (LB- M1). Šio tipo kiaules laiko apie 65 proc. visų kiaulių veislynų. LB-B1 tipas sukurtas, panaudojant Švedijos ir Suomijos jorkšyrus, o LB-M1 tipas - Vokietijos landrasus. Tai visli (10-12 paršelių), pieninga (50-60kg), nelabai jautri stresams, tinkama auginti kompleksuose ir gerai prisitaikiusi vietinėms sąlygoms kiaulių veislė.
- Landrasai: Tai pasaulinį pripažinimą pelniusi bekoninio tipo kiaulių veislė, išvesta XIX a. pabaigoje Danijoje. Sėkmingai suderintos geros reprodukcinės savybės su išskirtinai geru penėjimusi bei mėsingumu. Lietuvoje auginami Norvegijos landrasai iki 100 kg svorio gali priaugti per 145 dienas, nes jų prieaugis per parą 962 g, 1 kg prieaugio sunaudojant 2,1 kg pašarų.
- Didžiosios baltosios kiaulės: Veislė galutinai susiformavo 1900-1910 m. Po Antrojo pasaulinio karo didžiosios baltosios veislės kiaulės pradėtos veisti visose Europos šalyse.
Mitybos Įtaka Kiaulienos Kokybei
Kiaulių mityba turi didelę įtaką mėsos kokybei. Tinkamai subalansuotas pašaras, atsižvelgiant į kiaulių amžių ir fiziologinę būklę, gali pagerinti mėsos skonį, tekstūrą ir maistinę vertę. Svarbu užtikrinti, kad pašaruose būtų pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų.
Tyrimai rodo, kad pašarų sudėtis gali paveikti mėsos riebalų sudėtį. Pavyzdžiui, pašarai, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, gali padidinti nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį mėsoje. Taip pat, pašarų sudėtis gali paveikti mėsos skonį ir aromatą.
Amžiaus Įtaka Kiaulienos Kokybei
Kiaulių amžius skerdimo metu turi įtakos mėsos kokybei. Jaunesnių kiaulių mėsa paprastai būna švelnesnė ir mažiau riebi, o vyresnių kiaulių mėsa - tvirtesnė ir riebesnė. Optimalus kiaulių amžius skerdimui priklauso nuo veislės, mitybos ir auginimo sąlygų.
Skerdenos mėginiai tyrimams buvo imami iš 6-9 mėnesių kiaulių skerdenų. Tyrimui buvo naudojama po 10 kiekvienos grupės skerdenų. Tyrimai atlikti skerdenų atskiroms kontrolinėms raumeninėms dalims - nugarinei, sprandinei, kumpiui ir mentei. Atrinkti mėsos bandiniai, kurių svoris nuo 0,5 iki 6 kg, buvo laikomi nuo +2 iki +4 temperatūroje.
Sūrymo Įtaka Kiaulienos Kokybei
Mėsos bandiniai injektuoti po vieną kartą, įterpiant skirtingą kiekį sūrymo į mėsos raumeninę dalį. Kiekvieno iš šių sūrymų į bandinius adatų (0.25 mm storio) pagalba, praėjus 12 val. po išpjaustymo, buvo įterpta nuo 8 iki 13 proc. į atskiras raumenines dalis. Injektavimas sūrymu lietuviško genotipo kiaulienos skerdenos bandinių svorį vidutiniškai padidino 5 proc., olandiško genotipo kiaulienos skerdenos bandinių svoris padidėjo 5,1 proc., belgiško genotipo kiaulienos skerdenos bandinių svoris padidėjo 4 proc.
tags: #amžiaus #įtaka #kiaulienos #kokybei