Daujėnų naminė duona: tradicijos ir kokybės ženklas
Daujėnų naminė duona - tai ne tik skanus, bet ir ypatingą kultūrinę vertę turintis produktas, kepamas Daujėnų miestelyje, Pasvalio rajone. Ši juoda ruginė duona, gaminama pagal senovines tradicijas, yra pripažinta ir saugoma Europos Sąjungoje. Jos išskirtinumas slypi ne tik recepte, bet ir gamybos procese, kuris perduodamas iš kartos į kartą.
Istorija ir tradicijos
Daujėnų duonos kepimo tradicijos siekia net XVII amžių. Kiekvienas ūkininkas kepdavo duoną savo šeimos reikmėms, naudodamas tam skirtą įrangą: girnas grūdams malti, ąžuolinius duonkubilius tešlai rauginti, molines duonkepes krosnis ir medines ližes. Šios tradicijos buvo puoselėjamos ir perduodamos iš kartos į kartą, taip išsaugant unikalų duonos skonį ir kokybę.
Vitalija Stankevičienė, 1995 m. Pasvalio rajone, Daujėnuose, įkūrusi individualią įmonę „Saimeta“, atgaivino šią tradiciją ir pradėjo kepti naminę duoną ne tik savo šeimai, bet ir platesnei auditorijai. Ji pasakoja, kad atgaivinti šeimos tradicijas nebuvo lengva, tačiau prisiminimai ir kaimo močiučių patarimai padėjo atkurti autentišką receptą.
Gamybos procesas
Daujėnų naminė duona išsiskiria savo gamybos būdu, kuris yra griežtai apibrėžtas ir saugomas. Visas procesas vyksta namų ūkyje, laikantis tradicinio metodo. Ruginių miltų tešla rauginama lėtai savaiminiu raugu mediniame duonkubilyje.
Svarbiausi gamybos etapai:
Taip pat skaitykite: Picos užsakymas internetu
- Raugas: Duonos pagrindas - savaiminis raugas, kuris brandinamas mediniame kubile. Kubilas, ypač jei bent viena jo lentelė yra ąžuolinė, suteikia duonai unikalų skonį. Todėl anksčiau duonkubilio niekam neskolindavo, kad neišsineštų duonos rūgšties ir nesugadintų raugo.
- Tešlos minkymas: Ruginių miltų plikinys įmaišomas rankomis, lėtai rauginamas savaiminiu raugu. Tešla minkoma mediniame kubiliuke, užtikrinant, kad visi ingredientai gerai susimaišytų.
- Kepimas: Iškepta duona pasižymi ypatingu aromatu. Anot V. Stankevičienės, prapjovus kepalą, visoje patalpoje pasklinda kvapas. Jeigu duonos riekė nekvepia, reikėtų suabejoti, ar ji tikrai natūrali naminė.
Receptas: Duonai iškepti reikia ruginių miltų, vandens, cukraus, druskos, kmynų ir savaiminio raugo iš duonkubilio.
"Saimeta": tradicijų puoselėjimas ir plėtra
Iš pradžių V. Stankevičienė kepė duoną tik aplinkiniams gyventojams, tačiau pirkėjų ratui plečiantis, ji įkūrė įmonę „Saimeta“. Šiuo metu įmonė ne tik kepa tradicinę Daujėnų duoną, bet ir gamina bandeles, sausainius, natūralią duonos girą. Įmonėje dirba apie pusšimtį žmonių, kurie vertina savo darbą ir stengiasi išlaikyti aukštą gaminių kokybę.
„Saimetos“ produkcija gaminama savininkės namuose, o šiuo metu bendrovėje dirba apie 40 žmonių. Daugiau nei pusė darbuotojų čia praleido jau daugiau nei 10 metų, todėl komanda jaučiasi labai artima, tad per šį laiko tarpą esame iki smulkiausių detalių nušlifavę skanėstų gaminimo procesą.
Įmonės vadovė atskleidžia, kad kovo mėnesį šalį sukaustęs karantinas stipriai palietė ir „Saimetos“ veiklą. Bendrovė šiuo metu dirba vos 40 proc. pajėgumu, tad itin vertina kiekvieną tiek iš pirkėjų, tiek iš prekybos tinklų tiesiamą pagalbos ranką.
Saugoma geografinė nuoroda
2014 m. vasario mėn. Europos Komisija įtraukė Daujėnų naminę duoną į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Tai reiškia, kad tik Daujėnų regione pagaminta duona, atitinkanti nustatytus reikalavimus, gali būti vadinama „Daujėnų namine duona“. Šis ženklas garantuoja produkto autentiškumą ir kokybę.
Taip pat skaitykite: Trakų picos evoliucija
Saugoma geografinė nuoroda - tai ne tik prestižas, bet ir atsakomybė. Gamintojai turi užtikrinti, kad jų produkcija atitiktų griežtus reikalavimus, susijusius su gamybos procesu, žaliavomis ir geografine vietove.
Daujėnų duona ir "Lidl Lietuva" partnerystė
"Lidl Lietuva" vyriausiasis asortimento vadovas Lukas Gudas teigia: „Stengiamės skirti kuo daugiau dėmesio nuo karantino nukentėjusiems vietiniams tiekėjams, nes kiekviena partnerystė su Lietuvos gamintojais padeda lietuviškiems verslams grįžti į įprastas vėžes. Pastaruoju metu „Lidl“ lentynose atsirado Ilzenbergo dvaro ūkio, Žagarės pieninės, A. Banionio ūkio produkcijos, tačiau su kai kuriais mažaisiais šalies gamintojais, kaip „Saimeta“, bendradarbiaujame jau kur laiką. Štai, pavyzdžiui, šią savaitę mūsų klientai galės įsigyti „Saimetos“ sausainių „Riešutėlis“.“
Dėl karantino praradę daugiau nei pusę savo užsakymų, kol kas pavyko išlaikyti visus darbuotojus. Labai tikimės, kad klientai, suprasdami daugelio Lietuvos verslininkų sunkumus, rinksis lietuvišką prekę ir padės viskam sugrįžti į savo vėžes. Džiaugiamės, kad tai supranta ir prekybos tinklas „Lidl“ - ši partnerystė yra puiki galimybė mums atsigauti dar greičiau.
Parama kokybiškų produktų gamintojams
Nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. galima teikti paraiškas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, kuri remia gamintojus, dalyvaujančius ES pripažintų produktų kokybės ir ekologiškų produktų kokybės sistemose. Kokybiško maisto gamintojams parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Yra nustatyta didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus. Ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams - 2998 eurai, ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams - 2776 eurai. Remiamos yra kokybiškų produktų gamybos kontrolės ir sertifikavimo, jų laboratorinių tyrimų ir įsitraukimo į kokybės sistemą išlaidos.
Pirkėjų požiūris ir vertinimas
Daujėnų naminė duona yra pelniusi daugybę apdovanojimų ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse mugėse bei parodose. Pirkėjai vertina šią duoną dėl jos autentiško skonio, natūralių ingredientų ir tradicinio gamybos būdo. Saugomos geografinės nuorodos ženklas tik dar labiau padidino pirkėjų pasitikėjimą šiuo produktu.
Taip pat skaitykite: Mini desertinė apžvalga
„Žmonės orientuoti į kokybę, o ne į kiekybę. Ir sąmoningoji visuomenės dalis - vis labiau. Be to, pirkdami vietinius produktus saugome gamtą, nes sutrumpiname tiekimo grandines. Skatiname lietuvišką verslą, o tai ypač svarbu dabartiniame kontekste, kad mūsų šalis būtų stipri. Be to, kadangi šiame versle esame ne vienerius metus, pastebime, kad lietuviai mėgsta vartoti vietinę produkciją, ją labai vertina“, - sako M.
V.Stankevičienė pastebi, kad suteikus Saugomų geografinių nuorodų ženklą, pirkėjai pradėjo dar labiau vertinti Daujėnų naminę duoną.
#
tags: #Daujėnų #duona #gamybos #adresas