37 Ekologiškų žaliavų panaudojimo mėsos perdirbimo įmonėse pavyzdžiai

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjama ekologiškų žaliavų panaudojimo galimybės mėsos perdirbimo pramonėje, atsižvelgiant į augantį vartotojų susidomėjimą ekologiškais produktais ir aplinkosaugos klausimus. Straipsnyje remiamasi esama informacija apie ekologinį žemės ūkį Lietuvoje, jo plėtros tendencijas, teisinį reglamentavimą bei iššūkius. Siekiama pateikti informatyvią apžvalgą, kuri būtų suprantama tiek plačiajai visuomenei, tiek specialistams.

Ekologinio žemės ūkio plėtra Lietuvoje

Po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos žemės ūkio politikoje buvo iškelti tikslai įvykdyti žemės reformas, privatizuoti kolūkių bei tarybinių ūkių turtą ir sukurti naują kainų bei pajamų palaikymo sistemą. Kitaip tariant, žemės ūkio politika siekia sukurti naujesnę, orientuotą žemės ūkio rinką, konkurentabilią, tarptautinio lygio žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius Lietuvoje. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, iškyla būtinybė gaminti ne tik konkurencingus, paklausius rinkoje žemės ūkio ir maisto produktus, bet ir pasiekti, kad ūkininkavimo metodai būtų ekonomikai naudingi, saugantys aplinką bei socialiai priimtini. Taigi, reikia kompleksiškai spręsti ekonominius, ekologinius bei socialinius klausimus. Šiuo požiūriu viena perspektyviausių ūkininkavimo sistemų yra ekologinis žemės ūkis.

Ekologinis žemės ūkis - tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, užtikrinant švarų ūkininkavimą, aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybą. Lietuvos ekologinio žemės ūkio plėtra prasidėjo sudėtingu šaliai periodu, kuomet tuo pačiu metu vyko daugelis ūkio reformų, praktiškai daugiau stabdančių nei skatinančių bet kokią ūkinę veiklą. Be to, iki Nepriklausomybės atkūrimo, šalies žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai nebuvo orientuoti į rinką ar vartotoją, kas neskatino jų domėtis rinkodaros svarba ir pritaikymu gaminių realizavime. Todėl atkūrus Nepriklausomybę, tiek įprastinio, tiek ekologinio ūkininkavimo žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai bei perdirbėjai susidūrė su rinkodaros žinių trūkumu.

Ekologinio ūkio ypatumai

Ekologinis žemės ūkis - tai ūkininkavimo sistema, kuri remiasi sėjomainomis ir jų rotacijomis, ūkyje sukaupiamomis organinėmis trąšomis: augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša, kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodų įvairove. Optimalu, kai sudaromas uždaras energijos apykaitos ciklas. Ekologinės žemdirbystės sistema labai apriboja sudėtinių sintetinių trąšų, pesticidų, herbicidų, augimo reguliatorių naudojimą ir taip padidina maisto produktų bei pašarų gyvybingumą. Ekologiniai ūkiai turi laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų. Ekologinis ūkis turi būti sertifikuotas, visa produkcija turi būti pažymėta ekologiškai įvairios produkcijos sertifikavimo ženklu. Turi būti parengtas ekologinio ūkio veiklos planas, sudaryti sėjomainų, tręšimo planai, įgyvendinta nustatytos formos apskaita.

Siekiant nesutrikdyti maisto medžiagų balanso, reikia nuolat tikrinti maisto medžiagų atsargas dirvožemyje. Trūkstamas maisto medžiagas būtina papildyti, tačiau tręšti reikia laikantis ekologinei žemdirbystei keliamų reikalavimų. Ekologinė gyvulininkystė yra svarbi sudėtinė ekologinio žemės ūkio sistemos dalis. Laikant gyvulius, susidaro uždari maisto medžiagų apytakos ciklai, kaupiamos organinės trąšos, tikslingiau panaudojami žemės plotai, išlaikomas ūkininkavimo sistemos balansas, vartotojams siūlomi įvairesni maisto produktai. Gyvulių reikėtų laikyti tiek, kiek reikia organinėms trąšoms sukaupti išsaugant natūralias ganiavos sąlygas. Ekologinis ūkininkavimas reikalauja ūkininkavimo sistemos pakeitimų, todėl privalomas 2-3 metų pereinamasis laikotarpis iš chemizuoto į ekologinės gamybos ūkį.

Taip pat skaitykite: Tvarumas mėsos pramonėje

Ekologinio žemės ūkio sertifikavimas

Ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo kitų ūkininkavimo būdų tuo, kad ekologinės gamybos ūkiai privalo laikytis griežtų ekologinio žemės ūkio taisyklių, o šių ūkių produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Produktų sertifikavimas ir ženklinimas padeda pirkėjams juos atskirti rinkoje ir tuo pačiu prisideda prie paklausos didėjimo. Tik sertifikuoti ūkiai ir įmonės gali realizuoti produktus, paženklintus ekologiškų produktų ženklu. Ekologinio ūkio sertifikavimas yra labai svarbus etapas ekologiškų maisto produktų gamybos sistemoje.

Sertifikavimas - procedūra, kuri įrodo, kad produkcija (procesas, paslauga) atitinka standarto ar kito norminio dokumento reikalavimus. Dažniausiai sertifikuoja trečioji šalis, t.y. fizinis ar juridinis asmuo, kuris pripažintas nepriklausomu nuo gamintojų ir pirkėjų interesų. Produkcija sertifikuojama turint tikslą patvirtinti, kad ji atitinka standarto ar kito norminio dokumento reikalavimus, užtikrinančius jos nekenksmingumą sveikatai, turtui, aplinkai bei saugą gyvybei. Sertifikavimas būna privalomas ir savanoriškas. Ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sertifikavimas yra savanoriškas. Apsisprendimas sertifikuoti ūkį ar įmonę dažnai pagrįstas noru realizuoti produktus ekologiškų produktų rinkoje, kurioje paklausa didesnė už pasiūlą ir produktų kaina didesnė nei įprastinių produktų.

Ekologinio žemės ūkio sertifikavimas yra šios gamybos metodo arba sistemos sertifikavimas. Ekologiškų produktų sertifikatas liudija, kad produktai yra pagaminti šioje sistemoje pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, t.y. nusako produktų kilmę. Kilmė negali būti nustatyta įvairiais produktų analizės metodais, kaip tai daroma kitose produktų kokybės sertifikavimo sistemose. Ekologinių produktų gamybos procesas pagal nustatytas taisykles, produktų kilmę garantuoja jų kokybė. Gamybos proceso sertifikavimas yra kartu produktų ir kokybės sistemų sertifikavimas, nes yra tikrinamas visas gamybos procesas nuo aplinkos sąlygų, dirvos paruošimo, technologijų parinkimo iki produktų pateikimo vartotojui.

Produktai ženklinami ekologinio žemės ūkio sertifikavimo programos ženklu. Ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemai keliami dideli reikalavimai. Ji turi būti konfidenciali, patikima, objektyvi, nepriklausoma, kompetentinga, nesudėtinga, savarankiška, finansiškai efektyvi, atvira, informatyvi. Šių kriterijų prioritetus nustato pačios gamybos ir sertifikavimo sistemos sąlygos, rinkos bei bendrieji sertifikavimo reikalavimai, tačiau svarbiausi kriterijai visada yra kompetencija, objektyvumas ir savarankiškumas.

Pagrindiniai sertifikavimo sistemos elementai yra: taisyklės (standartai), tikrinimas, sertifikavimas, ženklinimas, informacija. Vienas iš svarbiausių sistemos elementų yra standartai. Lietuvoje ekologinio ūkininkavimo norminis dokumentas yra „Ekologinio žemės ūkio taisyklės“. Taisyklės harmonizuotos su Europos Sąjungos dokumentais: reglamentais 2092/91, 1804/99, 331/2000 ir kt. Šios taisyklės numato ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo taisykles produktams, kurie vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų ženklu. Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė VšĮ „Ekoagros“, o Žemės ūkio ministerija pavedė jai vykdyti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo darbus. Ši įstaiga tikrina ir sertifikuoja ūkius, perdirbimo ir realizavimo įmones, viešojo maitinimo įmones, gaminančias ekologiškus produktus, taip pat atestuoja produkciją, kuri naudojama šių produktų gamyboje, pvz., augalų apsaugos priemones, kurias leidžiama naudoti ekologiniame ūkyje, ir kt.

Taip pat skaitykite: Ką turėtų žinoti vartotojas apie ekologiškus kiaušinius?

Norėdamas pradėti ūkininkauti ekologiškai, suinteresuotas asmuo pirmiausia susipažįsta su „Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis“, paruošia ūkio perėjimo iš chemizuotos į ekologinį gamybos planą, numatydamas tręšimą, augalų apsaugos priemones, gyvulių šėrimą, jų laikymo ir produkcijos laikymo sąlygas. Ūkininkas pateikia sertifikacijos įstaigai prašymą bei duomenis apie ūkininkavimą, ūkio planą, kitą dokumentaciją, pasirašo su „Ekoagros“ sertifikavimo darbų sutartį. Atlikus reikalingus patikrinimus, „Ekoagros“ išduoda Ekologinės gamybos ūkio ar įmonės sertifikatą. Sertifikatas galioja 1 metus (tik tais metais išaugintai produkcijai). Ekologinės gamybos ūkio sertifikatas suteikia teisę ženklinti produktus ekologiškų produktų ženklu. Lietuvai tapus Europos Sąjungos šalimi ekologiškus produktus bus galima ženklinti vieningu ES ženklu.

Ekologinio ūkininkavimo privalumai ir trūkumai

Ekologinis ūkis kompleksiškai sprendžia ekologinius, ekonominius ir socialinius kaimo plėtros klausimus. Ekologinis ūkininkavimas išsaugo ir atkuria gyvybingą dirvožemį, saugo aplinką nuo taršos. Didėja vartotojų ir gamintojų susidomėjimas produktų kokybe ir aplinkos apsauga. Pastovus ekologinių gamybos ūkių skaičiaus didėjimas rodo ekologinio ūkininkavimo patrauklumą ir perspektyvumą. Plečiasi ekologiškų produktų vietinė rinka, įkurti specializuoti skyriai prekybos centruose, pradėtas eksportas, kuriasi produktų realizavimo kooperatyvai. Parengti ekologinio ūkininkavimo teisinės bazės pagrindai ir suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais. Sukurta ir įgyvendinta ekologinio ūkio sertifikavimo sistema. Veikia ekologinio žemės ūkio Vyriausybės paramos programa. Leidžiami periodiniai informaciniai ekologinio ūkio leidiniai.

Tačiau ekologinis ūkininkavimas neįteisintas kaip prioritetinio ūkio šaka. Neįgyvendinta veiksminga ilgalaikė ekologinės gamybos ūkio valstybinės paramos sistema. Lėtai diegiamos pažangiausios ekologinės gamybos technologijos. Trūksta ekologinės gamybos ūkiams tinkamos žemės ūkio technikos, alternatyvių trąšų ir augalų apsaugos priemonių. Šalyje nepagaminamas pakankamas ekologiškos produkcijos kiekis, būtinas šių produktų perdirbimo, eksporto plėtrai. Neišplėtota ekologiškų produktų gamintojų kooperacija. Trūksta informacijos apie ekologiškų produktų vartojimo naudą. Nesukurta ekologiškų produktų realizacijos sistema, neatlikti sisteminiai vidaus ir užsienio rinkų tyrimai, nesukurta tinkama infrastruktūra, neįgyvendintos rinkodaros priemonės. Nėra specializuotos ekologinio ūkininkavimo konsultavimo sistemos, o veikiančiose konsultavimo institucijose trūksta specialistų, galinčių konsultuoti ekologinio ūkininkavimo klausimais.

Ekologinio ūkininkavimo motyvacija domimasi daugelyje šalių, kuriose išplėtotas ekologinis žemės ūkis. Labai svarbu, kad ūkininkų ekologinio švietimo programose greta būtinų praktinių klausimų, būtų numatytas ir ekologinio ūkininkavimo motyvacijos stiprinimas globaliniame ir lokaliniame šios veiklos kontekste. Labai svarbus ir maisto vartotojų švietimas, ekoproduktų pranašumo propagavimas. Didėjanti ekoproduktų paklausa skatins ir ekologinių ūkių plėtojimą, jų skaičiaus didėjimą bei ekologiškai išaugintų maisto žaliavų perdirbimą. Visus šiuos uždavinius būtina numatyti žemės ūkio plėtros strategijoje.

Ekologiškų produktų gamyba ir rinkos tyrimai Lietuvoje

Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta 1993 metais. Tais metais sertifikuoti devyni ūkiai, kuriems buvo suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusas. Ekologinių ūkių skaičius kasmet didėjo. 2001 metais jau buvo sertifikuoti 290 ūkiai, iš jų 135 ekologiniai ir 155 pereinamojo laikotarpio ūkiai, 8 perdirbimo įmonės bei 11 kitų įmonių. 1993-2001 metais Lietuvoje ekologinių ūkių skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja, ir yra visos prielaidos tolesnei ekologinio ūkio plėtrai. Tai lietuviškos ūkininkavimo tradicijos, minimalus cheminių medžiagų panaudojimas, Vyriausybės parama, orientacija į Vakarų rinką, ekologiškų produktų paklausa. Ekologiniam žemės ūkiui Lietuvoje yra teikiama finansinė parama.

Taip pat skaitykite: Žaliavų apskaitos metodai

Pastaraisiais dešimtmečiais ypač padidėjo susirūpinimas dėl pasaulyje vykstančių ekologinių katastrofų, kas paskatino ekologiško gyvenimo būdo propagavimą. Tai ypač jaučiama Vakarų Europoje, kur šiuo metu yra pastebimas didelis susidomėjimas ekologiškais maisto produktais bei apskritai ekologiško gyvenimo būdu. Iškilo pačių vartotojų reikalavimai ne tik maisto produktų ekologiškumui, bet ir jų įpakavimui, tai yra vis didesnis dėmesys skiriamas utilizavimo problemai. Lietuvai perėjus į rinkos ekonomikos sąlygas, pradėjus bendrauti su įvairiomis pasaulio šalimis, taip pat atsirado ekologiškai švarių maisto produktų poreikis. Šiuo metu ekologiškų maisto produktų rinka Lietuvoje nėra ištirta.

Ekologiškų produktų rinka Lietuvoje - tai tarsi niša, kuri dėl tam tikrų priežasčių nėra užpildyta, todėl atsiranda didelis ūkininkų susidomėjimas ekologinių ūkių plėtojimo galimybe. Dažnai ūkininkai nesiryžta plėtoti ekologinio ūkio dėl galimų didelių reikalavimų, kuriuos įvykdyti reikia nemažų investicijų. Taip pat neaišku, ar pati valstybė skatins ekologiškų ūkių plėtojimą bei švies visuomenę, kadangi joks ūkininkas nėra pajėgus vienas to padaryti.

Įmonė, planuojanti įeiti į Lietuvos rinką su ekologiškais produktais, nori išsiaiškinti savo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad ši veikla Lietuvoje yra nauja, įmonei nepakanka informacijos apie tai, kaip sėkmingai įeiti į rinką ir veikti joje, nedaug žinoma apie vartotojų informuotumą, jų požiūrį į ekologiškus produktus, esamą ir galimą šių produktų paklausą.

Vartotojų požiūris į ekologiškus produktus

Formuluojant hipotezę apie ekologiškų produktų perspektyvas Lietuvoje, buvo atsižvelgta į specialistų nuomonę. Jie teigia, kad ekologiškas produktas Lietuvoje yra perspektyvus dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, gyvenimo lygis Lietuvoje kyla, žmonės turtėja. Atitinkamai atsiranda galimybė įsigyti brangesnių, tačiau sveikesnių produktų. Be to, keičiasi ir pats žmonių požiūris į savo sveikatą bei supančią aplinką, taigi susidomėjimas ekologiška produkcija vis didėja. Pastebėtina, jog tam didelės įtakos turi didelis šios produkcijos populiarumas Vakarų šalyse. Taip pat eksportuojant ekologišką produkciją šiuo metu jai nėra taikomos kvotos.

Apibendrinant surinktą informaciją, pastebėta, jog perspektyvas ekologiškų produktų gamyboje įžvelgia tiek specialistai, tiek ūkininkai. Tačiau specialistams tai atrodo daug greičiau ir paprasčiau pasiekiama. Dėl tam tikro nuomonių skirtumo būtina patikrinti iškeltąją hipotezę.

Tyrimo metodika

Tyrimo pobūdis. Marketingo tyrimas buvo atliekamas „piltuvėlio“ principu tokiu nuoseklumu: pradinėje tyrimo stadijoje (problemos identifikavimui, ją įtakojančių veiksnių nustatymui, tolesnės veiklos krypties numatymui ir pan.) buvo atliktas žvalgybinis tyrimas. Toliau bendros situacijos ekologiškų produktų rinkoje įvertinimui buvo atliktas aprašomasis-vertinamasis tyrimas.

Tyrimo metodika. Prieš pasirenkant tyrimo metodiką, buvo išnagrinėti galimi duomenų rinkimo metodai. Atliekant tyrimą buvo vykdoma apklausa, derinant ją su antrinės informacijos rinkimu. Tyrimo pradžioje, aiškinantis ekologiško produkto sampratą, jam keliamus reikalavimus, šių produktų asortimentą bei gamintojus buvo renkama antrinė informacija. Pirminiams duomenims rinkti buvo atliekama anketinė ir tiesioginė individuali specialistų bei ūkininkų apklausa.

Ekologiško produkto apibrėžimas

Ekologiškai švarus produktas - tai produktas, gaminamas taikant darnias sistemas, grindžiamas ūkio ištekliais ir savireguliacinių ekologinių bei biologinių procesų vadyba, nenaudojant dirbtinių chemikalų ir trąšų. Ekologinis (organinis, biologinis, bioorganinis) žemės ūkis - tai žemės ūkio sistema, pagrįsta ekologinių, socialinių ir ekonominių principų, užtikrinančių stabilią aukštos kokybės produktų gamybą, visuma, palaikanti gamtos pusiausvyrą, taupiai naudojanti gamtos resursus. Ekologinis ūkininkavimas yra nauja žemės ūkio eko sistema, todėl pereinant iš chemizuoto į ekologinį ūkininkavimą taikomas pereinamasis laikotarpis. Sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose užauginta produkcija vadinama ekologiška produkcija. Ji perdirbama imtinai naudojant žaliavą tik iš tokių ūkių. Perdirbimo įmonė taip pat turi būti sertifikuota. Ekologinio žemės ūkio produktų gamybai yra taikomos specialios taisyklės - „Ekologinio žemės ūkio taisyklės“. Jie įsigaliojo nuo 1997 metų. Produktai pagaminti pagal šias taisykles ir yra ekologiški produktai.

Šiuolaikinio ekologinio žemės ūkio pradžia pasaulyje laikomi 1920 metai, nors didesnis praktinis susidomėjimas šiomis idėjomis pastebimas nuo 1960 metų. Ypač sparčiai ekologinio žemės ūkio produktų gamyba augo pastaraisiais metais. Vakarų Europoje per dešimtmetį plotai, kuriuose yra ekologiniai ūkiai padidėjo vidutiniškai 10 kartų, o kai kuriose šalyse dar daugiau, pavyzdžiui Suomijoje apie 50 kartų, Austrijoje - 34, Švedijoje ir Italijoje - 25 kartus.

Lietuva jau turi sertifikavimo patvirtinimą pardavinėti ekologiškai švarius maisto produktus Europoje. Klimato sąlygų atžvilgiu Lietuva beveik tobulai tinka ekologiškai švarių produktų gamybai. Per šaltas žiemas sunaikinamos piktžolės, vabzdžiai ir lapų ligos. Nors Lietuva jau turi naudinguosius sertifikuotos žemės plotus, daugelis jų yra mažesni nei 5 ha, todėl auginami tik maži įvairiausių kultūrų kiekiai.

Teisinis reglamentavimas

Reikalavimus, keliamus ekologiškam produktui Lietuvoje reglamentuoja 2002 metų birželio 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 222 “Ekologinio žemės ūkio taisyklės”, kurios yra parengtos pagal Europos Sąjungos Tarybos 1991 m. birželio 24 d. reglamentą Nr.2092/91/EEB „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ ir IFOAM standartus.

Norint gaminti ir pardavinėti ekologiškai švarius produktus, pirmiausia reikia gauti sertifikatą. Gamintoją ir jo žemę turi sertifikuoti nevyriausybinė tarnyba (Lietuvoje - “EkoAgros”). Sertifikatas išduodamas po dviejų metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtina laikytis organinio ūkininkavimo sertifikavimo standartų.

Asmenys, pradedantys ekologinį ūkininkavimą, privalo sudaryti perspektyvinį ūkininkavimo planą, kuriame turi būti numatyta perėjimo į ekologinį ūkininkavimą trukmė, laipsniškumas, sėjomaina, tręšimas, augalų apsaugos būdai ir apsirūpinimas pašarais. Produkcijos užterštumo lygis negali viršyti užterštumo lygio, nustatyto Lietuvos higienos normose. Ekologinės gamybos ūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką ir išsaugant derliaus kokybę. Ekologiškas ūkis negali teršti aplinkos ir būti plėtojamas užterštoje aplinkoje.

Perdirbant produktus leidžiama naudoti tiktai mechaninius (pvz., malimas), fizinius (pvz., filtravimas) ir biocheminius procesus (pvz., rauginimas) ir/ar jų kombinacijas. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus ir kt. Ekologiškiems maisto produktams pakuoti rekomenduojama naudoti medžiagas, kurios gali būti perdirbamos.

Norint gauti sertifikatą ekologiškam produktui gaminti ir jam realizuoti, reikalinga laikytis nepaminėtų reikalavimų produktų sudėčiai (ingredientams, maisto priedams ir pagalbinėms medžiagoms), patalpoms, taros valymui ir dezinfekavimui, kenkėjų naikinimui, taip pat reikalavimų, keliamų ūkio pagalbinėms medžiagoms, produktų laikymui, gabenimui, ženklinimui, darbuotojų mokymui. Visus šiuos reikalavimus reglamentuoja 2002 m. birželio 14 d. LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr.

Išanalizavus reikalavimus, keliamus ekologiškam produktui ir apskritai ekologiškam ūkiui Lietuvoje, galima padaryti pagrindinę išvadą, jog ekologiška augalininkystė ir ekologiška gyvulininkystė yra neatskiriamos ekologiško ūkininkavimo proceso dalys. Tik apjungus šias dalis galima pasiekti vieną pagrindinių ekologiško ūkininkavimo tikslų: ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus. Taip pat svarbu yra tai, jog ekologiško ūkininkavimo reikalavimai yra derinami prie Europos Sąjungos ir IFOAM (Tarptautinės ekologinės žemdirbystės sąjūdžių federacijos) standartų, kas sudaro svarią prielaidą ekologiško produkto rinkos plėtimui ateityje. Svarbu, kad šie reikalavimai būtų suvokiami ne kaip ekologiško ūkio vystymo kliūtys, o gairės, kurios turi vesti Lietuvos ekologiško ūkio plėtrą teisinga linkme.

37 Ekologiškų žaliavų pavyzdžiai, tinkami mėsos perdirbimo įmonėms

Atsižvelgiant į ekologinio žemės ūkio principus ir reikalavimus, mėsos perdirbimo įmonės gali naudoti šias ekologiškas žaliavas:

Gyvulininkystės produktai

  1. Ekologiškai užauginta jautiena: Gaunama iš ūkių, kuriuose gyvuliai auginami pagal ekologinės gyvulininkystės standartus, užtikrinant humaniškas laikymo sąlygas, natūralų šėrimą ir minimalų vaistų naudojimą.
  2. Ekologiškai užauginta kiauliena: Analogiškai jautienai, kiaulės auginamos ekologiškai, užtikrinant gerovę ir natūralų šėrimą.
  3. Ekologiškai užauginta paukštiena (vištiena, kalakutiena): Paukščiai auginami laisvai, šeriami ekologiškais pašarais, nenaudojami antibiotikai ir augimo stimuliatoriai.
  4. Ekologiški kiaušiniai: Gaunami iš vištų, auginamų ekologiškai, užtikrinant laisvą laikymą ir ekologišką šėrimą.
  5. Ekologiški pieno produktai (pienas, grietinė, sviestas, sūris): Naudojami kaip ingredientai gaminant mėsos gaminius (pvz., dešras su pieno priedais).

Augalinės žaliavos

  1. Ekologiški grūdai (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos): Naudojami kaip rišikliai ir užpildai dešrose ir kituose mėsos gaminiuose.
  2. Ekologiški ankštiniai augalai (pupelės, žirniai, lęšiai): Naudojami kaip baltymų šaltinis ir užpildai.
  3. Ekologiškos daržovės (morkos, svogūnai, česnakai, salierai, pastarnokai): Naudojami kaip skonio ir aromato suteikiantys ingredientai.
  4. Ekologiški vaisiai ir uogos (obuoliai, slyvos, vyšnios, spanguolės, serbentai): Naudojami gaminant mėsos gaminius su vaisių priedais (pvz., dešrelės su obuoliais).
  5. Ekologiški prieskoniai (juodieji pipirai, kvapieji pipirai, kmynai, kalendra, ciberžolė, imbieras, muskatas): Naudojami mėsos gaminių skonio ir aromato pagerinimui.
  6. Ekologiškos žolelės (petražolės, krapai, bazilikai, čiobreliai, rozmarinai, mairūnai): Naudojami mėsos gaminių skonio ir aromato pagerinimui bei kaip natūralūs konservantai.
  7. Ekologiški aliejai (saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių): Naudojami mėsos gaminių gamyboje, pvz., kepimui ar marinavimui.
  8. Ekologiškas actas (obuolių, vyno): Naudojamas marinatų gamybai.
  9. Ekologiškas medus: Naudojamas kaip natūralus saldiklis ir konservantas.
  10. Ekologiškas cukrus (cukranendrių, runkelių): Naudojamas kaip saldiklis (saikingai).
  11. Ekologiškas krakmolas (bulvių, kukurūzų): Naudojamas kaip rišiklis ir tirštiklis.
  12. Ekologiškos sėklos (saulėgrąžų, moliūgų, linų sėmenys): Naudojami kaip priedas mėsos gaminiuose, siekiant pagerinti maistinę vertę.
  13. Ekologiški riešutai (graikiniai, lazdynų, migdolai): Naudojami kaip priedas mėsos gaminiuose, siekiant pagerinti maistinę vertę ir skonį.
  14. Ekologiški grybai (pievagrybiai, baravykai, voveraitės): Naudojami kaip ingredientas mėsos gaminiuose, suteikiantys specifinį skonį ir tekstūrą.
  15. Ekologiškos jūros dumbliai: Naudojami kaip natūralus druskos pakaitalas ir mineralinių medžiagų šaltinis.

#

tags: #37 #ekologiškų #žaliavų #naudojimas #mėsos #perdirbimo

Populiarūs įrašai: