Žiedinių kopūstų veislės: išsamus vadovas
Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis) - vertinga ir universali daržovė, priklausanti bastutinių šeimai. Šie augalai kilę iš Kipro salos, o Vakarų Europoje pradėti auginti XVI a. pabaigoje. Žiediniai kopūstai vertinami dėl savo maistinių savybių, lengvo virškinamumo ir universalumo virtuvėje. Norint sėkmingai auginti žiedinius kopūstus, svarbu pasirinkti tinkamą veislę, atsižvelgiant į auginimo sąlygas, derliaus laiką ir pageidaujamas savybes. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias žiedinių kopūstų veisles, jų auginimo ypatumus ir priežiūros rekomendacijas.
Žiedinių kopūstų maistinė vertė ir nauda
Žiediniai kopūstai yra vertingas dietinis maistas, ypač tinkamas vaikams ir ligoniams, nes turi lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos. Juose gausu vitaminų C, B1, B2 ir K, taip pat baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies ir cholino. Dėl mažesnio ląstelienos kiekio, žiediniai kopūstai virškinami lengviau nei gūžiniai kopūstai.
Žiediniai kopūstai yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis, padedantis virškinti, užkirsti kelią vidurių užkietėjimui ir skatinti sotumo jausmą. Juose taip pat gausu vitaminų C ir K, kurie yra svarbūs antioksidantai ir palaiko kolageno gamybą bei imuninę sistemą. Be to, žiediniai kopūstai yra geras folio rūgšties šaltinis, kuris būtinas ląstelių augimui ir vystymuisi.
Pagrindinės žiedinių kopūstų veislių grupės
Žiediniai kopūstai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų spalvą ir derliaus laiką:
- Baltieji žiediniai kopūstai: Tai labiausiai paplitusi veislė, pasižyminti kreminės baltos spalvos žiedynais. Jie yra švelnaus skonio ir švelnios tekstūros.
- Oranžiniai žiediniai kopūstai: Ši veislė įgauna ryškią spalvą dėl juose esančio beta karoteno. Jie yra šiek tiek saldesnio ir riešutinio skonio, palyginti su baltaisiais.
- Violetiniai žiediniai kopūstai: Tai vizualiai įspūdinga veislė, kurioje yra antocianino - stipraus antioksidanto. Jie švelnesnio skonio ir išlaiko ryškią spalvą net po virimo.
- Žalieji žiediniai kopūstai (brokoliniai): Tai žiedinių kopūstų ir brokolių mišinys.
Populiarios žiedinių kopūstų veislės
Štai keletas populiarių žiedinių kopūstų veislių, kurias galima auginti Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Gardus žiedinių kopūstų apkepas
- Alston F1: Tai nauja, derlinga veislė, skirta vasaros sezonui. Augalai pakantūs karščiams, lapai apsisuka aplink galvą, apsaugodami nuo saulės. Tinka pakavimui ir perdirbimui dėl savo kupolo formos. Vegetacija trunka 65-85 dienas.
- Ambassador F1: Ankstyva veislė, tinkama auginti šiltnamiuose, po priedangomis ir lauke.
- Aziad F1: Ankstyva veislė.
- Cindel F1: Veislė, tinkama auginti šiltnamiuose, po priedangomis ir lauke.
- Carvejo F1: Veislė, tinkama auginti dideliais kiekiais.
- Oskar: Veislė, tinkama auginti dideliais kiekiais.
- Vidutinio ankstyvumo veislės: Tai veislės, kurių vegetacijos periodas trunka apie 80-85 dienas.
- Ankstyvos olandiškos veislės: Tai veislės, kurios užauga per 60-70 dienų nuo sudygimo.
- Prancūziški hibridai: Tai hibridai, kurie išaugina ryškiai oranžinės spalvos žiedynus rudens derliui.
- Čekiškos veislės: Tai labai ankstyvos veislės, kurios užauga per 58-63 dienas nuo daigų pasodinimo.
- Vėlyvos veislės: Tai veislės, kurios užauga per 110-120 dienų nuo daigų pasodinimo.
Žiedinių kopūstų auginimo ypatumai
Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms ir dirvos kokybei, todėl jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių. Esant nepalankioms sąlygoms, jie gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus.
Dirvos paruošimas
Žiediniai kopūstai yra reikliausi dirvai iš visų kopūstinių daržovių. Tinkamiausia yra humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas lietinimas. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusių dirvų.
Pavasarį į dirvą, skirtą žiedinių kopūstų auginimui, įterpiama mineralinių trąšų. Azotu (N) tręšiama 160-200 kg/ha norma, o vėlyvoms jų veislėms ir skirtoms perdirbti - 180-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis - papildomai tręšiant augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma yra 50-80 kg/ha, kalio (K2O) - 200-280 kg/ha.
Geriausia žiedinius kopūstus sodinti po bulvių, agurkų ar ankštinių augalų.
Daigų auginimas
Ankstyviausiems sodinimams daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose. Jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą.
Taip pat skaitykite: Gardus apkepo receptas
Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu.
Vėlesniems sodinimams žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų.
Žiedinių kopūstų sėklas rekomenduojama sėti apie 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m², esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį.
Sodinimas ir priežiūra
Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę.
Priklausomai nuo pasirinktos veislės į hektarą sodinama 40-55 tūkst. Auginant žiedinius kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis.
Taip pat skaitykite: Žiedinių kopūstų savybės
Pasodinus, jeigu dirva sausa, reikia palaistyti nedideliu vandens kiekiu - apie 10 l/m2. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams, laistyti pagal poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad laistymas nebūtų per daug intensyvus ir nesuplaktų dirvos.
Prigiję ir sustiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pridėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba paimti iš dirvos daugiau maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų.
Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.
Didžiausi žiedinių kopūstų derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pradėjus formuotis žiedams - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių azoto trąšų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trąšomis.
Kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, auginimo metu būtina kasdieninė auginamų kopūstų ploto apžiūra. Pasirodžius galvutėms iš lapo padaromas šešėlis - virš žiedyno palaužiamas vienas lapas ir juo uždengiamas žiedynas.
Kenkėjai ir ligos
Žiedinius kopūstus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai:
- Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis): Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai.
- Kopūstų šaknų gumbas: Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai.
- Kopūstų juodligė: Tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla.
- Žiedinių kopūstų mozaika: Virusas pažeidžia įvairias bastutinių šeimos daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus.
- Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė: Būdingi šios bakteriozės požymiai - daugybė smulkių (1-3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų.
- Amarai, kopūstiniai kirminai ir šliužai.
Kovai su ligomis ir kenkėjais galima naudoti cheminius preparatus, tačiau rekomenduojama atsisakyti toksiškų pesticidų ir naudoti insekticidinių augalų (kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių) nuovirus.
Derliaus nuėmimas
Žiedinių kopūstų derlius turi būti nuimamas nevėluojant. Jų galvutės (žiedynas) suyra, todėl reikia stengtis galvutės neliesti. Priklausomai nuo paskirties žiedinių kopūstų derlių lauke reikėtų nuimti tiesiai į prekybines pakuotes.
Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Prieš šalnas derlius nuimamas ištisai, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Apšalę žiediniai kopūstai ilgesniam laikymui netinka, todėl rekomenduojama juos suvartoti nedelsiant.
tags: #žiedinių #kopūstų #veislės