Žiedinių kopūstų auginimas: nuo sėklos iki derliaus

Žiediniai kopūstai - tai ne tik skani, bet ir itin vertinga daržovė, turinti daug vitaminų ir mineralų. Parduotuvėse dažniausiai matome kreminės baltos spalvos žiedinius kopūstus, tačiau auginant savus, galima išgauti įvairiaspalvius - geltonus, žalius ar net violetinius. Nepriklausomai nuo spalvos, jų skonis išlieka švelnus, salstelėjęs ir šiek tiek riešutinis. Dėl lengvai virškinamų baltymų ir mažo ląstelienos kiekio, žiediniai kopūstai yra puikus dietinis maistas vaikams ir ligoniams. Juose gausu vitaminų C, B1, B2 ir K, taip pat baltymų, riebalų, neazotinių ekstraktinių medžiagų, cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies ir cholino.

Tačiau žiedinių kopūstų auginimas gali tapti iššūkiu pradedantiesiems daržininkams. Ši daržovė yra jautri aplinkos sąlygoms, dirvožemio kokybei ir turi savų auginimo ypatumų. Nepalankiomis sąlygomis žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, prekinės vertės neturinčius žiedynus. Todėl norint sėkmingai užsiauginti šią daržovę, reikia skirti daug dėmesio ir turėti pakankamai žinių.

Tinkamos veislės pasirinkimas

Norint savo ūkyje užsiauginti tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę, patariama kiekvienais metais auginti kelias skirtingas veisles ir registruoti jų sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką. Svarbu atkreipti dėmesį į veislės atsparumą ligoms, kenkėjams ir nepalankioms oro sąlygoms. Taip pat reikėtų atsižvelgti į vegetacijos periodą, kad derlių būtų galima nuimti tinkamu laiku.

Štai keletas populiarių žiedinių kopūstų veislių:

  • Ankstyvieji hibridai:
    • Ankstyvas hibridas, augalų šaknų sistema stipri, todėl geriau pakelia karščius.
    • Viena iš ankstyviausių veislių, aužauga per 60 - 70 dienų nuo sudygimo.
    • Labai ankstyvas prancūziškas hibridas, tinkamas auginti šiltnamiuose, po priedangomis ir lauke.
    • Vid. Ankstyvi, vegetacija 55 - 65 dienos. Žiedynas sniego baltumo, gerai uždengtas lapais. Ši veislė augina aukštai pakeltus lapus. Skirti šviežiam vartojimui.
  • Veislės, skirtos vasaros ir rudens derliui:
    • Ankstyva veislė, skirta vasaros ir rudens derliui.
    • Vidutiniškai vėlyva veislė.
    • Hibridas vasaros, rudens ir vėlyvo rudens derliui. Žiedynai labai kokybiški, gerai uždengti lapų.
    • Vidutinio ankstyvumo, vegetacija 80-85 d.
    • "Erfurt" - veislė, skirta vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 60-65 dienų.
    • "Nautilus F1" - hibridas vasaros ir ankstyvam rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65-75 dienų.
  • Veislės, skirtos rudens derliui:
    • Pirmas Prancūzų firmos „Clause" hibridas oranžiniais žiedynais. Daržovės augintinos rudens derliui. Žiedynai patrauklios išvaizdos, verdant nepraranda spalvos.
    • Vešlus hibridas rudens ir vėlyvo rudens derliui.
    • Idealus hibridas vėlyvam rudens derliui. Žiedynai apvalūs, sniego baltumo, sunkūs, gerai laikosi.
    • Hibridas rudens ir vėlyvo rudens derliui.
    • "Opaal" - viena iš ankstyviausių veislių, tinkanti rudens sezonui. Nuo daigų pasodinimo užauga per 45-55 dienas (60-70 dienų nuo sudygimo).
  • **Hibridai: **
    • Hibridas vasaros derliui.
    • "Bruce H" - hibridas pavasario ir antram derliui. Daigai sodinami liepos mėnesį. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 55-65 dienų. Aukštai pakelti lapai gerai dengia žiedyną. Žiedynas sniego baltumo.

Dirvožemio paruošimas

Žiediniai kopūstai yra reikliausi dirvožemiui iš visų kopūstinių daržovių, todėl tinkamas dirvožemio paruošimas yra labai svarbus. Geriausiai tinka humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui galima pasitelkti priesmėlį, tačiau tuomet pageidautinas lietinimas. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusių dirvų.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti su žiediniais kopūstais, pievagrybiais ir morkomis?

Rudenį dirvą reikia iškratyti 40-60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberti fosforo bei kalio trąšas (150-200 kg/ha P2O5 ir 150-180 kg/ha K2O). Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiamos azoto (90 kg/ha) trąšos. Jei dirva rūgšti, ją reikia kalkinti.

Žiedinius kopūstus geriausia sodinti po bulvių, agurkų arba ankštinių augalų. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8-9 metų.

Pavasarį dirvą reikia akėti ir kultivuoti. Ankstyviesiems kopūstams lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Tręšiamos dirvos - 90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.

Daigų auginimas

Žiedinius kopūstus galima auginti dvejopai: sėjant tiesiai į dirvą arba auginant daigus. Daigų auginimas leidžia paankstinti derlių.

Ankstyviausiems sodinimams daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja.

Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti žiedinius kopūstus?

Vėlesniems sodinimams žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko).

Prieš sėją žiedinių kopūstų sėklas reikia dezinfekuoti. Sėklas rekomenduojama pašildyti, 20 minučių panardinant į karštą vandenį (apie 50° C), o po to apie 8 valandas "marinuoti" rausvame kalio permanganato tirpale. Pašildymo procedūra skatina greitą sėklų daigumą. Antroji procedūra dezinfekuoja sėklinę medžiagą.

Sėklas rekomenduojama sėti sėklas apie 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m², esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį.

Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele.

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema.

Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti žiedinius kopūstus

Likus 12 - 15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname. Daigai sodinami 35 - 40 dienų amžiaus, 7 - 8 cm aukščio su 3 - 4 lapeliais.

Daigų sodinimas į dirvą

Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Sodinimui reikia paruošti tokį lauko plotą, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną.

Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiški, nesveiki, deformuoti ir turintys sustorėjimų ties augimo viršūnėle augalai turi būti atmesti. Nepatartina sodinti peraugusių daigų.

Ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje.

Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus.

Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, tačiau kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių jiems reikia daug šviesos. Jie geriausiai auga 15-20 °C temperatūroje, o sodinant atviroje saulėtoje vietoje derlius būna didesnis ir kokybiškesnis.

Priežiūra

Žiediniai kopūstai - daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl norint užtikrinti taisyklingą augalų augimą, pasodinus, jeigu dirva sausa, reikia palaistyti nedideliu vandens kiekiu - apie 10 l/m2. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams, laistyti pagal poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad laistymas nebūtų per daug intensyvus ir nesuplaktų dirvos. Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu.

Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba paimti iš dirvos daugiau maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę.

Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Didžiausi derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėjus formuotis žiedams - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių azoto trą­šų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trą­šomis. Pavėlavus patręšti azoto trąšomis augalai pradeda skursti, subrandina menką deformuotą žiedyną. Vėlyvi žiediniai kopūstai tręšiami azotinėmis trąšomis (20-25 g/kv. m). Pusė azoto normos išberiama prieš sodinimą, kita dalis per 2 kartus vegetacijos metu.

Auginimo metu būtina kasdien tikrinti kopūstų plotą, kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos. Pasirodžius galvutėms iš lapo padaromas šešėlis - virš žiedyno palaužiamas vienas lapas ir juo uždengiamas žiedynas. Taip pat mulčiavimas apsaugos žiedinių kopūstų šaknis esančias pernelyg arti žemės paviršiaus nuo perkaitimo ar sušalimo.

Ligos ir kenkėjai

Žiedinius kopūstus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai. Svarbu laiku pastebėti ligos ar kenkėjo požymius ir imtis priemonių.

Dažniausios žiedinių kopūstų ligos:

  • Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis): Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose.
  • Kopūstų šaknų gumbas: Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai.
  • Kopūstų juodligė: Tai bakterinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla.
  • Žiedinių kopūstų mozaika: Virusas pažeidžia įvairias bastutinių šeimos daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus.
  • Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė: Būdingi šios bakteriozės požymiai - daugybė smulkių (1-3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų.

Dažniausi žiedinių kopūstų kenkėjai:

  • Kopūstų musė
  • Kopūstų kirmėlės
  • Baltųjų kopūstų vikšrai

Apsaugoti nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami. Taip pat nuo pagrindinių žiedinių kopūstų kenkėjų - kopūstų kirmėlių ir baltųjų kopūstų vikšrų verta naudoti „Enterobacterin“. Žmonės naudoja ir varnalėšų lapų antpilą. Jis paruošiamas paprastai: trečdalis kibiro užpildomas lapais ir užpilamas vandeniu. Jei ant daržovės pastebėjote grybelinę infekciją, purškite ją Fitosporin.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Žiedinių kopūstų derlius turi būti nuimamas nevėluojant. Jų galvutės (žiedynas) suyra, todėl reikia stengtis galvutės neliesti. Priklausomai nuo paskirties žiedinių kopūstų derlių lauke reikėtų nuimti tiesiai į prekybines pakuotes. Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Pradėjus augti galvutei, žiedyno lapai prasiskleidžia. Nuo saulės šviesos pasikeičia galvutės spalva ir ji greitai perauga. Rudenį galvutės nupjaunamos prieš šalnas, nes - 2 oC temperatūroje jos apšąla, o atsileiduios greitai genda.

Prieš šalnas derlius nuimamas ištisai, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Apšalę žiediniai kopūstai ilgesniam laikymui netinka, todėl rekomenduojama juos suvartoti nedelsiant. Tačiau, jei vėlyvieji žiediniai kopūstai negali užauginti pilnos galvos, nes jį reikia pašalinti prieš pirmąsias šalnas, augalą reikia iškasti iš lysvės su žemės gumuliu ir įdėti į rūsį ar šiltnamį. Kopūstai sandariai dedami vienas šalia kito, užberiami žemėmis ir palaistomi. Šiuo laikotarpiu kopūstams nereikia šviesos, svarbiausia yra sudrėkintos šaknys.

Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val.

tags: #žiediniai #kopūstai #auginimas

Populiarūs įrašai: