Žiedinių kopūstų dekoratyvinis auginimas
Kopūstai Lietuvoje yra viena populiariausių daržovių, auginama tiek ūkiuose, tiek daržuose. Nors nedidelio ploto derliaus užtenka tik ribotam laikui, verta juos auginti patiems, nes tai yra vitamino C ir kitų organizmui reikalingų medžiagų šaltinis. Norint kopūstais stiprintis jau vasarą, reikia pasirinkti tinkamą veislę - ankstyvuosius kopūstus, kuriuos daiginti reikėtų pradėti kovo mėnesį šildomoje patalpoje, o persodinti į šiltnamį gegužę arba birželį.
Tinkamos sąlygos ir dirvožemis
Kopūstai gerai auga jiems tinkamoje dirvoje ir palankiomis sąlygomis. Ankstyvajai veislei svarbu šiluma ir neutralaus arba silpno pH priesmėlio ar priemolio humusinga dirva. Lysvės ruošiamos rudenį, įterpiant kreidos ar dolomitmilčių ir sukasant. Žemę galima patręšti kompostu ar mėšlu, tačiau azotinių trąšų normą reikėtų rinktis minimalią, nes vasariniai kopūstai linkę kaupti nitratus.
Daigų auginimas
Nuo kovo vidurio galima sėti sėklas į daigyklas, prieš tai rekomenduojama jas pamirkyti 15 minučių 45-50 °C vandenyje, o paskui minutei įdėti į šaltą vandenį. Po poros savaičių daigus galima pikiuoti. Į nešildomą šiltnamį persodinti rekomenduojama 12-15 cm daigus, turinčius 4-5 tikruosius lapus. Sodinti į lysves rekomenduojama apniukusią dieną arba vakare bei pirmąsias porą dienų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Pasodintus daigus rekomenduojama apkaupti žeme, kad pavasario vėjai nesušaldytų.
Maistinė vertė ir gydomosios savybės
Kopūstuose gausu vitaminų A, B1, B2, C, kurių daugiausia yra išoriniuose lapuose. Kopūstai taip pat turi gydomųjų savybių - jų lapai puikiai ištraukia karštį, todėl dedami ant sumuštų vietų ar malšinant kojų tinimą, sąnarių skausmą.
Žiediniai kopūstai (kalafiorai)
Žiedinis kopūstas, arba kalafioras, yra vienmetis augalas trumpu stiebu ir žemai susitelkusiais lapais. Maistui dažniausiai naudojami švieži žiedai. Žiediniai kopūstai vertinami dėl savo maistinių savybių - jie turi daug baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų, yra gerai įsisavinami. Juose yra nemažai aminorūgščių, kurių nebūna kitų daržovių sudėtyje, ir daug vitamino C, taip pat vitaminų B1, B2, PP, geležies druskų, kalcio, kalio, fosforo.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti su žiediniais kopūstais, pievagrybiais ir morkomis?
Sėklų paruošimas ir sėja
Svarbu pasirinkti geros kokybės sėklas ir atsižvelgti į kopūstų rūšį. Sėklos sėjamos į paruoštus substratus, vengiant daržo žemės, kurioje gali būti ligų ir kenkėjų. Kopūstų daigus galima auginti pikuojant į plonasienius durpinius puodelius arba sėjant į durpių substrato puodelius. Dėžutės pripildomos paruošto durpių substrato, sulyginamos ir paliejamos. Sėklos sėjamos taip, kad tarp daigų būtų 4-5 cm atstumas, įterpiant 0,5-1 cm gyliu. Sėkloms sudygus, temperatūra turėtų būti iki 10 °C ir ne žemesnė nei 5 °C, kad daigai neištįstų. Tokioje temperatūroje daigus rekomenduojama išlaikyti savaitę.
Daigų priežiūra
Kopūstų daigus pirmą kartą rekomenduojama patręšti, kai jie turi 2 tikruosius lapelius, stengiantis, kad trąša nepakliūtų ant lapų. Prieš sodinimą į daržą, porą savaičių daigus pradėkite grūdinti - vėdinkite šiltnamį arba išneškite į balkoną, ilgindami buvimo laiką gryname ore. Prieš sodinimą daigų šaknis patariama pamirkyti molio ir vandens tirpale, į kurį galima įdėti karvių mėšlo.
Ligos ir kenkėjai
Kopūstus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių.
- Baltosios rūdys (Albugo candida) pasireiškia dėmelėmis ant lapų, iš kurių išbyra baltos dulkės - sporos.
- Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) pažeidžia visas augalo dalis, pasižymi gelsvomis dėmėmis viršutinėje lapo pusėje ir balsvomis grybo apnašomis apatinėje.
- Juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternaria brassicae) atpažįstama iš juodų apskritų dėmelių ant lapų ir stiebų, apie kurias susidaro rudos spalvos ovalai.
- Lapų dėmėtligė, sausasis puvinys, fomozė (Leptosphaeria maculans) - ant lapų ir lapkočių atsiranda pilkšvai rusvos, apskritos, džiūstančios dėmės su juodais taškeliais.
- Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis, ypač pašalusius augalus.
- Žiedinė dėmėtligė (Mycospharella brassicicola) - dėmės žiedinės, pilkos ar juodos spalvos, padengtos daugybe mažų, juodų piknidžių.
- Šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) - ant šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, augalai silpnai vystosi.
Apsaugos priemonės
- Sėjomaina: Kopūstines daržoves auginti skirtingose vietose ir skirtingu metu padeda išvengti infekcijos kaupimosi dirvoje.
- Sėklų paruošimas: Sėti tik sveikas, ištirtas sėklas.
- Agrotechnikos priemonės: Naikinti kryžmažiedžių piktžoles, šalinti ir sunaikinti augalines liekanas, reguliuoti mitybą ir drenažą.
- Atsparių veislių parinkimas: Viena iš tinkamiausių priemonių pasipriešinti kenksmingų organizmų poveikiui - atsparių veislių parinkimas.
- Virusinių ligų kontrolė: Pradedama nuo sveikos sėklos ir sodinamosios medžiagos panaudojimo, augalinių liekanų po derliaus nuėmimo, piktžolių ir amarų naikinimu.
Bakterinės ligos
- Gyslų bakteriozė, juodasis puvinys (Xantamonas compestris pv. campestris) - daug žalos padaro gamybiniams pasėliams, sandėliuojamoms daržovėms. Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigyne ir inspekte, daigų užmirkimas, auginimas monokultūroje.
- Bakterinis šlapiasis puvinys (Ervinia ir Pseudomonas spp.) - kenksmingas brokoliams, žiediniams kopūstams formuojant žiedynus, pekininių bastučių galvučių formavimo metu, kai yra lietingi orai ir aukšta santykinė oro drėgmė.
- Bakterinė dėmėtligė (Pseudomonas syringae pv. maculicola) - dažna brokolių, briuselinių ir žiedinių kopūstų, kartais ridikų liga. Dekoratyviniai kopūstai šiai bakterijai atsparūs.
Grybinės ligos
- Diegavirtė (Pythium spp. ir kt.) - pažeidžia daigų šaknies kaklelį, kuris pajuosta, suplonėja, pradeda pūti.
- Alternariozė, juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae, A. brassicicola) - pažeidžia pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir briuselio kopūstus vegetacijos ir laikymo metu.
- Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) - pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis.
- Šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) - gali sirgti įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai.
- Vėžys, lapų dėmėtligė, sausasis puvinys, fomozė (Leptosphaeria maculans) - su sėklomis plintanti liga.
- Žiedinė dėmėtligė (Mycospharella brassicicola) - svarbi lapinių ir žiedinių kopūstų liga, paplitusi Šiaurės Vakarų Europos dalyje.
- Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) - paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis.
- Miltligė (Erysiphe cruciferarum) - dažniausiai užsikrečia briuseliniai kopūstai, griežčiai ir ropės, rečiau gūžiniai kopūstai, ridikėliai, ridikai.
- Baltosios rūdys (Albugo candida) - svarbi briuselinių, žiedinių ir lapinių kopūstų liga, kuria gali sirgti ir kryžmažiedės piktžolės.
- Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum f. sp. conglutinans) - infekcija į kopūstus patenka per šaknis arba žaizdeles, esančias požeminėje augalo dalyje.
Pagrindiniai apsaugos principai nuo bakterinių ligų
- Sveikos, geros kokybės, beicuotos sėklos.
- Daigus auginti neinfekuotame grunte, auginimui skirtas priemones dezinfekuoti.
- Nelaistyti daigų stipria vandens srove.
- Netrumpinti daigų šaknų ir lapų prieš sodinant į lauką.
- Laikytis sėjomainos, kopūstines daržoves toje pačioje vietoje auginti po 3-4 metų.
- Kenkėjų kontrolė pasėlyje.
- Transportuoti ir sandėliuoti sausą, be mechaninių pažeidimų produkciją.
- Sandėliuoti neperaugusias ir nepernokusias gūžes su geru dengiamuoju vaškiniu sluoksniu.
Efektyvių cheminių produktų nuo bakterinio šlapiojo puvinio nėra, rekomenduojama naudoti alternatyvius produktus - augalinius ekstraktus-trąšas - stiprinančius augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, stiprinančius imunitetą bakterinėms ligoms.
Veislių pasirinkimas
Šiuo metu beveik nėra visiškai atsparių alternariozei lapinių ir žiedinių kopūstų veislių, tačiau ropių kopūstų veislės pasižymi didesniu atsparumu.
Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti žiedinius kopūstus?
Dekoratyviniai kopūstai
Įspūdingos išvaizdos rudeninės gėlės, kurių auginimas bei priežiūra teiks vien džiaugsmą - tai dekoratyviniai česnakai. Pasodinti tinkamoje dirvoje, jie gali žydėti labai ilgai, o išskiriamas įdomus, gana intensyvus kvapas yra nemalonus įvairiems kenkėjams. Natūraliai patys apsisaugojantys dekoratyviniai česnakai, reikalauja minimalios priežiūros.
Dekoratyvinių česnakų ypatybės
Pagrindinė dekoratyvinių česnakų savybė - smulkūs žiedeliai, susijungiantys į apskritus skėčio formos žiedynus. Viena didžiausių dekoratyvinių česnakų rūšių gali subrandinti net 20 cm skersmens žiedus-burbulus. Sodai žydi nuo pat pavasario pradžios iki vėlyvo rudens.
Sodinimas ir priežiūra
Stambūs ir aukšti pavieniai dekoratyviniai česnakai puikiai atrodys ramiame fone, kur lysvė yra neužgožta kitomis gėlėmis. Žemesnės ir smulkesnės veislės tinkamos sodinti būriu. Sodinimo tankumą reikėtų išlaikyti pagal česnakų aukštį bei žiedynų dydį. Prekyboje populiariausi alyviniai, rožinės spalvos dekoratyviniai česnakai, tačiau galima rasti ir geltonų arba žydrų. Dekoratyvinių česnakų aromatas primena svogūnus. Kai kurios česnakų veislės gali būti naudojamos net maistui, tarkime, laiškiniai ar meškiniai česnakai.
Sodinkite dekoratyvinius česnakus saulėtoje arba pusiau saulėtoje vietoje. Jie nėra lepūs, kurį laiką gali pakęsti tiek sausrą, tiek drėgmę. Dirvožemis gali būti įprasto derlingumo. Esminis patarimas - užtikrinti dirvos laidumą vandeniui.
Žiedinių kopūstų auginimo ypatumai
Kad žiediniai kopūstai iki rudens spėtų suformuoti geras galvutes, sėti reikia iki birželio vidurio. Pasėjus nurodytu laiku, iki liepos pabaigos išaugs stiprūs daigai. Kadangi daigų reikia palyginti nedaug, sėti patartina punktyriniu būdu. Sėklos sėjamos 5X5 cm atstumu jspaudžiant po 2 sėklas į dirvą taip, kad jos būtų apžertos maždaug 1 cm žemės sluoksniu. Daigams sudygus, retinama paliekant toliau augti po vieną stipriausią daigą. Patartina profilaktiškai purkšti kopūstų daigus nuo spragių. Šiai vėlyvai sėjai tinka ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo žiediniu kopūstų veislės.
Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti žiedinius kopūstus
Tręšimas
Birželio mėnesį prieš sodinant žiedinius kopūstus, dirva mėšlu ar kitokia organine medžiaga netręšiama. Aukščiau minėtas medžiagas geriau vartoti kaip mulčią. Trąšią sukultūrintą dirvą daug svarbiau mulčiuoti. Mulčias dedamas tuojau pat pasodinus daigus. Tada visa lysvė gausiai laistoma laistytuvu. Dirvą mulčiuoti galima ir nušienauta žole.
Gegužės mėnesį pasodintiems žiediniams kopūstams birželio mėnesį reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Tręšiama kartą per savaitę 0,3% mineralinių trąšų mišinio tirpalu. Rekomenduojama vartoti mišinius, kuriuose yra didesnis azoto kiekis. Jei tokių mišinių neturite, tręškite grynu azoto trąšų tirpalu. Kadangi augalai maisto medžiagas gali pasisavinti tik iš drėgnos dirvos, ją nuolat reikia drėkinti.
Priežiūra
Kad subręstų gražios baltos žiedinių kopūstų galvutės, jas reikia laiku apsaugoti nuo saulės ir šviesos. Todėl, tik pradėjus formuotis galvutėms, patartina jas apgaubti išoriniais lapais ir viršuje juos surišti. Jei galvutėms apsaugoti lapai tik užlaužiami, lapkočius reikia taip įlaužti, kad jie neatsitiestų.
tags: #ziediniai #kopustai #dekoratyvinis #auginimas