Žemiausias slėgis Ramiajame vandenyne: taifūno "Tip" fenomenas
Vandenynai, dengiantys didžiąją Žemės paviršiaus dalį, yra ne tik gyvybės šaltinis, bet ir stichijų arena. Tropiniai ciklonai, dar vadinami taifūnais Ramiajame vandenyne, yra vieni galingiausių atmosferos reiškinių, pasižymintys itin žemu slėgiu. Šiame straipsnyje aptarsime žemiausią kada nors Ramiajame vandenyne užfiksuotą slėgį ir susijusias aplinkybes.
Tropiniai ciklonai: formavimasis ir charakteristikos
Tropiniai ciklonai (arba depresijos) - tai žemo atmosferos slėgio sritys, susidarančios virš vandenynų, kurių paviršiaus temperatūra viršija 27°C. Jie formuojasi abiejuose pusrutuliuose tarp 5° ir 25° lygiagrečių, tropiniuose atmosferos frontuose. Šie ciklonai yra mažesnio skersmens nei vidutinių platumų ciklonai, tačiau pasižymi didesniais bariniais gradientais ir yra gilesni. Jiems būdingos smarkios liūtys ir perkūnijos.
Tik susiformavęs ciklonas juda 10-20 km/h greičiu, vėliau jo greitis gali siekti 30-40 km/h. Tropinių ciklonų vėjai gali pasiekti štorminį stiprumą (75-88 km/h), o stipresni ciklonai virsta tropinėmis audromis ar uraganais. Uraganai pasižymi didele griaunamąja jėga, galinčia sugriauti miestus, nuplauti salas ir sukelti didelius žmonių nuostolius.
Tropiniai ciklonai skirtinguose regionuose vadinami skirtingai:
- Ramiajame vandenyne - taifūnais
- Karibų jūros pakrantėse - uraganais
- Indijos pietryčiuose - elefantais
- Madagaskaro pakrantėse - trovadais
- Australijoje - „vili-vili“
Ilgą laiką tropiniams ciklonams būdavo suteikiami moteriški vardai abėcėlės tvarka, tačiau nuo 1979 m. imta naudoti ir vyriškus vardus. Kiekvienais metais Žemėje susidaro 30-100 ir daugiau tropinių ciklonų. Neretai tropinių uraganų metu susiformuoja tornadai (viesulai), kurie pridaro daug nuostolių sausumoje.
Taip pat skaitykite: Žemiausias taškas Argentinoje
Žemiausias slėgis: taifūnas "Tip"
Žemiausias kada nors užregistruotas slėgis tropiniame ciklone buvo užfiksuotas taifūne "Tip" Ramiajame vandenyne - 870 hPa. Tai yra vienas stipriausių kada nors užregistruotų tropinių ciklonų.
Taifūno "Tip" charakteristikos
Taifūnas "Tip" susiformavo 1979 m. spalį Ramiajame vandenyne. Jis pasiekė didžiausią intensyvumą spalio 12 d., kai jo centrinis slėgis nukrito iki 870 hPa. Taifūno vėjų greitis siekė 305 km/h (85 m/s), o audros skersmuo - net 2220 km.
Poveikis ir padariniai
Laimei, taifūnas "Tip" didžiąją savo gyvavimo trukmę praleido virš atviro vandenyno ir tiesioginio poveikio sausumai išvengė. Tačiau netiesiogiai jis prisidėjo prie JAV jūrų pėstininkų stovyklos Fudži kalno papėdėje Japonijoje sunaikinimo. Dėl taifūno sukeltų smarkių liūčių ir potvynių žuvo 13 jūrų pėstininkų, o dar 68 buvo sužeisti.
Atmosferos slėgis ir ciklonai: ryšys
Atmosferos slėgis yra oro masės slėgis į Žemės paviršių. Jis matuojamas hektopaskaliais (hPa) arba milibarais (mb). Normalus atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1013,25 hPa. Ciklonai yra žemo slėgio sritys, todėl juose atmosferos slėgis yra žemesnis nei aplinkinėse teritorijose. Kuo žemesnis slėgis ciklono centre, tuo stipresnis ciklonas.
Žemas slėgis ciklono centre sukuria slėgio gradientą, kuris sukelia oro judėjimą iš aukštesnio slėgio sričių į žemesnio slėgio sritį. Dėl Žemės sukimosi (Corioliso jėgos) šis oro judėjimas nukrypsta ir įgauna sūkurinį pobūdį. Šiaurės pusrutulyje oras sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje - pagal laikrodžio rodyklę.
Taip pat skaitykite: Dalinis deguonies slėgis ir organizmas
Žemiausio slėgio reikšmė
Žemiausio slėgio užfiksavimas taifūne "Tip" yra svarbus meteorologinis įvykis, leidžiantis geriau suprasti tropinių ciklonų dinamiką ir jų potencialą. Šis rekordas parodo, kokią didžiulę energiją gali sukaupti šie gamtos reiškiniai. Informacija apie žemiausią slėgį ir kitas ekstremalias ciklonų charakteristikas padeda mokslininkams tobulinti orų prognozes ir perspėjimo sistemas, mažinant potencialią žalą ir gelbstint gyvybes.
Žemiausias slėgis ir klimato kaita
Klimato kaita gali turėti įtakos tropinių ciklonų intensyvumui ir dažnumui. Nors mokslininkai vis dar tiria šį ryšį, yra įrodymų, kad kylanti vandenynų temperatūra gali lemti stipresnius ciklonus. Jei vandenynų paviršiaus temperatūra ir toliau kils, ateityje galime stebėti dar ekstremalesnius tropinius ciklonus su dar žemesniu slėgiu.
Vandenynų svarba ir tyrimai
Vandenynai yra neatsiejama mūsų planetos dalis, reguliuojanti klimatą, gaminanti deguonį ir teikianti daugybę kitų ekosisteminių paslaugų. Tačiau jie taip pat yra pažeidžiami dėl žmogaus veiklos, tokios kaip tarša ir klimato kaita.
Vandenynų tarša
Didėjantis buitinių atliekų kiekis vandenyne kelia didelį nerimą. Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje susiformavo didžiulė dreifuojančių šiukšlių sala, kurios plotas siekia apie 1,6 mln. km². Didžiąją šios salos dalį sudaro plastikas, kurį sutelkia jūrų srovės. Tokių salų yra ir kituose vandenynuose.
Vandenynų tyrimai
Vandenynų tyrimai yra labai svarbūs norint geriau suprasti jų funkcionavimą, apsaugoti juos nuo taršos ir klimato kaitos poveikio. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip povandeniniai robotai ir dronai, leidžia mokslininkams pasiekti giliausias vandenyno vietas ir rinkti vertingus duomenis.
Taip pat skaitykite: Kaip slėgis veikia virimo greitį?
Pasaulinis vandenynas
Pasaulinį vandenyną sudaro keturios tarpusavyje susisiekiančios dalys: Ramusis vandenynas, Atlantas, Indijos vandenynas ir Arkties vandenynas. Pagal fizines ir geografines savybes išskirtas Pietų vandenynas apima Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų pietines dalis. Kiekvieną vandenyną sudaro jūros, įlankos, lagūnos, sąsiauriai, fjordai, esantys periferinėse vandenynų dalyse.
Vandenyno dugno reljefas
Vandenyno dugno reljefą sudaro povandeninis žemynų pakraštys, pereinamoji zona, vandenyno guolis ir vandenyno vidurio kalnagūbriai. Pereinamoji zona ryškiausia Ramiojo vandenyno vakarinėje, Atlanto - centrinėje ir pietinėje, Indijos vandenyno - šiaurės rytinėje dalyse. Šią zoną link guolio užbaigia povandeniniai loviai - giliausi vandenynų dugno ruožai, susidarantys dėl litosferos plokščių subdukcijos; daugiausia jų Ramiajame vandenyne.
Vandenyno vandens savybės
Vandenyno vandens vidutinė temperatūra yra 3,8 °C; paviršiuje nuo -1 °C iki 27 °C, priedugnio sluoksnyje nuo -1,8 iki 2,5 °C. Vandens druskingumas vandenyno įvairiose dalyse kinta nuo apie 33 ‰ iki apie 37 ‰; vidutinis - 34,7 ‰. Druskų kiekis priklauso nuo garavimo intensyvumo, kritulių kiekio, gėlo vandens prietakos upėmis, ledynų tirpsmo procesų, geografinės platumos.
Vandenyno biologiniai ištekliai
Pasauliniame vandenyne yra daugiau kaip 160 000 gyvūnų ir apie 15 000 dumblių rūšių. Biologinių išteklių grupę sudaro jūriniai augalai ir gyvūnai, naudojami maistui arba pramonei. Žmonija išgauna tik apie 1 % visų vandenyno biologinių išteklių.
Vandenyno klimato rekordai
Be žemiausio slėgio, vandenynuose užfiksuojami ir kiti klimato rekordai:
- Aukščiausia temperatūra: 57,8 °C (Al Aziziyah, Libija)
- Žemiausia temperatūra: -89,2 °C (Vostok, Antarktida)
- Aukščiausias slėgis: 1085,6 hPa (Tosontsengel provincija, Mongolija)
- Stipriausias vėjas: 103,6 m/sek (Mt. Washington, JAV)
- Daugiausia kritulių per dieną: 1870 mm (Reunion sala, Indijos vandenynas)
- Mažiausia kritulių per metus: 0 mm (Atakamos dykuma, Čilė)
tags: #žemiausias #slėgis #Ramiajame #vandenyne