Dalinis deguonies slėgis virš jūros lygio: poveikis organizmui ir prisitaikymo galimybės

Įvadas

Deguonis yra gyvybiškai svarbus elementas, būtinas normaliai organizmo veiklai. Jo koncentracija ore ir dalinis slėgis tiesiogiai veikia mūsų savijautą ir fizinį pajėgumą. Straipsnyje nagrinėjamas dalinio deguonies slėgio kitimas kylant aukštyn virš jūros lygio, jo poveikis žmogaus organizmui, ypač sergantiems astma, bei galimi prisitaikymo būdai. Taip pat aptariami deguonies matavimo metodai ir įvairūs mitai, susiję su deguonies kiekiu kraujyje.

Deguonies slėgio mažėjimas kylant aukštyn

Kylant aukštyn virš jūros lygio, mažėja barometrinis slėgis. Nors deguonies koncentracija ore išlieka pastovi - apie 21 proc., įkvepiamo oro tūris ir kartu deguonies molekulių skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 3500 m aukštyje barometrinis slėgis sumažėja iki 483 mmHg, todėl įkvepiama apie 40 proc. mažiau deguonies. Dėl to mažėja arterinio kraujo prisotinimas deguonimi (PaO2) ir atsiranda oro trūkumo jausmas.

Organizmo reakcija į deguonies trūkumą

Organizmas, siekdamas kompensuoti deguonies trūkumą aukštyje, pradeda prisitaikymo mechanizmus. Kvėpavimas padažnėja, atsiranda hiperventiliacija, didėja minutinis širdies tūris. Visa tai siekiama padidinti deguonies kiekį kraujyje, tačiau net ir prisitaikius, deguonies koncentracija nepasiekia jūros lygyje buvusio lygio. Be to, didelis aukštis ir mažesnis oro slėgis skatina skysčių nutekėjimą iš kapiliarų, todėl gali padaugėti skysčių plaučiuose ir smegenyse. Laikui bėgant, organizmas adaptuojasi prie aukščio.

Deguonies slėgis lėktuvo kabinoje

Lėktuvų kabinose palaikomas oro slėgis, atitinkantis maždaug 2438 m aukštį virš jūros lygio. Tai reiškia, kad deguonies koncentracija kabinoje yra apie 15,1 proc., palyginti su 21 proc. jūros lygyje. Dėl to, priklausomai nuo amžiaus ir minutinės ventiliacijos, mažėja parcialinis deguonies slėgis kraujyje ir kraujo prisotinimas deguonimi (PaO2 - 53-64 mmHg, SpO2 - 85-91 proc.). Šie pokyčiai gali sukelti dusulį, ypač sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis. Todėl prieš skrydį rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomo deguonies poreikio.

Astma ir aukštis: rizikos ir atsargumo priemonės

Sergantiesiems astma kelionės į kalnus ar skrydžiai lėktuvu gali kelti papildomų iššūkių. Žiemą populiarus slidinėjimas, o vasarą - kopimas į kalnus. Yra keli veiksniai, dėl kurių sergančiųjų astma būklė gali pablogėti aukštyje:

Taip pat skaitykite: Žemiausias slėgis Ramiajame vandenyne

  • Sausas oras. Lėktuvo kabinoje ir kalnuose oras paprastai būna sausas, todėl sausėja kvėpavimo takai, o tai gali sukelti bronchų spazmą (astmos priepuolį).
  • Šaltis. Šaltas oras taip pat gali provokuoti bronchų spazmą. Be to, šaltyje astmos inhaliatoriai gali veikti prasčiau, todėl prieš vartojant juos reikėtų pašildyti rankose.
  • Fizinis krūvis. Didelis fizinis krūvis aukštyje, esant mažesniam deguonies kiekiui, gali išprovokuoti astmos priepuolį.
  • Alergenai. Žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų būti atsargūs, nes parašiutu nusileidus galima atsidurti alergenų pilname lauke.
  • Kalnų liga. Pacientai, sergantys astma, rizikuoja patirti kalnų ligą, kurios simptomai gali būti panašūs į astmos priepuolį.

Rekomendacijos sergantiesiems astma:

  • Prieš kelionę pasikonsultuokite su gydytoju.
  • Įsitikinkite, kad astma gerai kontroliuojama.
  • Su savimi turėkite pakankamai vaistų nuo astmos.
  • Venkite fizinio krūvio, ypač pirmomis dienomis aukštyje.
  • Gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
  • Jei jaučiate astmos priepuolio simptomus, nedelsdami vartokite vaistus ir kreipkitės į pagalbą.

Lengva intermituojančia ar lengva persistuojančia astma sergantys pacientai gali kopti net į 5000 metrų aukštį, o gerai kontroliuojantys astmą gali šokti parašiutu.

Nardymas ir astma: galimos rizikos

Nardytojai gali patirti barotraumą - tai ausies būgnelio, prienosinių ančių, plaučių pažeidimą, kurį sukelia staigus atmosferos slėgio padidėjimas arba sumažėjimas. Panirus į jūrą, kas 10 metrų slėgis didėja 100 kPa arba 1 atmosfera. Gali atsirasti arterinė dujų embolija, pneumotoraksas, mediastinumo ar poodinė emfizema. Tiktai tie, kurie gerai kontroliuoja astmą, gali nardyti. Svarbu paaiškinti tokiems žmonėms apie galimą riziką. Įvairiose šalyse nuostatai dėl nardymo sergant astma skiriasi. Rekomenduojama atlikti medicininį patikrinimą ir fizinio krūvio mėginį.

Kriterijai, leidžiantys nardyti sergant astma:

  • Nereikia trumpo poveikio bronchodiliatorių.
  • Nėra astmos simptomų 48 val.
  • Spirograma normali (FEV1 >80 proc. būtino ir FEV1/FVC >70 proc.).
  • Fizinio krūvio mėginys neigiamas (FEV1 sumažėja <15 proc.).

Plaukimas rekomenduojamas sergantiems astma, kadangi jis stiprina kvėpavimo raumenis, didina deguonies pasisavinimą, gerina bendrą fizinę būklę.

Deguonies matavimo metodai

Yra du pagrindiniai būdai, kaip matuoti deguonies kiekį kraujyje:

  • Pulsoksimetrija (SpO2). Tai neinvazinis metodas, naudojant pulsoksimetrą, kuris dedamas ant piršto, ausies ar kaktos. Jis matuoja kraujo prisotinimą deguonimi - procentinę hemoglobino dalį, prisotintą deguonimi.
  • Arterinio kraujo dujų tyrimas (PaO2, SaO2). Tai invazinis metodas, kurio metu imamas kraujo mėginys iš arterijos (dažniausiai rieše). Šis tyrimas leidžia nustatyti arterinį deguonies dalinį slėgį (PaO2) ir arterinio kraujo deguonies saturaciją (SaO2).

Pulsoksimetrija yra patogus ir greitas būdas įvertinti deguonies kiekį kraujyje, tačiau jo tikslumui gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, tokie kaip pigmentacija, odos storis, šaltos rankos, nagų lakas ar ryški šviesa. Arterinio kraujo dujų tyrimas yra tikslesnis, tačiau invazinis.

Taip pat skaitykite: Kaip slėgis veikia virimo greitį?

Normalios deguonies saturacijos (SpO2) reikšmės

Normalios deguonies saturacijos (SpO2) reikšmės gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir aplinkos sąlygų:

  • Vaikai: 95-100 %.
  • Nėštumas: dažniausiai 95-100 %.
  • Sportininkai: ramybėje dažniausiai tas pats kaip visiems.
  • Aukštikalnės: pakilus virš 1500-2000 m, normalus SpO2 intervalas šiek tiek žemėja (pvz., 90-95 % priklausomai nuo aukščio ir adaptacijos).
  • Miegas: trumpi kritimai yra dažnesni.
  • Suaugusieji jūros lygyje: įprasta riba - SpO2 < 94-95 %.

Svarbu atsiminti, kad anemija gali nesumažinti SpO2, bet audiniuose vis tiek trūks deguonies dėl mažesnio hemoglobino kiekio.

Kaip pagerinti deguonies kiekį kraujyje

Yra keletas būdų, kaip pagerinti deguonies kiekį kraujyje:

  • Diafragminis kvėpavimas: atsisėskite, viena ranka ant pilvo, kita ant krūtinės. Lėtai įkvėpkite per nosį 3-4 sek., siekite, kad labiau kilnotųsi pilvas, ne krūtinė. Iškvėpkite 4-6 sek. Kartokite 5-10 min.
  • Kvėpavimas su sučiaupomis lūpomis: įkvėpkite per nosį 2 sek., iškvėpkite per pusiau sučiaupas lūpas 4 sek.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: 150 min./sav. 2-3 k./sav.
  • Sveika mityba: vartokite produktus, kuriuose gausu geležies (raudona mėsa, kepenėlės, ankštiniai, lapinės daržovės).
  • Pakankamas miegas: 7-9 val.
  • Venkite tabako dūmų ir pasyvaus rūkymo.
  • Gerkite daug skysčių.
  • Palaikykite normalų svorį.
  • Geresnė oro kokybė.

Mitai apie deguonies kiekį kraujyje

  • „Daugiau deguonies visada geriau.“ Ne, per didelis deguonies kiekis gali būti kenksmingas.
  • „Jei SpO2 normalus, audiniuose tikrai netrūksta deguonies.“ Ne visada, anemija gali nesumažinti SpO2, bet audiniuose vis tiek trūks deguonies.
  • „Jei jaučiu panikos priepuolį, kvėpuosiu į popierinį maišelį.“ Tai gali būti pavojinga, ypač jei dusulio priežastis - plaučių ar širdies problema.

Deguonies slėgio didinimas: barokameros ir hiperbarinė terapija

Vienas iš būdų padidinti deguonies slėgį organizme yra naudojant barokameras. Barokamera - tai hermetiška kamera, kurioje sukuriamas didesnis nei atmosferos slėgis. Esant padidintam slėgiui, daugiau deguonies ištirpsta kraujyje, todėl deguonis lengviau patenka į audinius. Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) - tai gydymo metodas, kurio metu pacientas kvėpuoja 100% deguonimi barokameroje, esant didesniam nei atmosferos slėgiui.

Nors barokameros ir HBOT gali būti naudingos tam tikroms sveikatos būklėms gydyti, svarbu suprasti, kad tai nėra panacėja ir turi būti naudojama tik pagal gydytojo nurodymus.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

tags: #parcialinis #deguonies #slėgis #virš #jūros #lygio

Populiarūs įrašai: