Žemės ūkis po pietų saule
Įvadas
Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus sektorius, užtikrinantis maisto tiekimą ir ekonominį stabilumą. Šiame straipsnyje nagrinėsime žemės ūkio ypatumus, susijusius su šiltuoju klimatu, ypač Viduržemio jūros regione, taip pat aptarsime Kinijos ir Australijos žemės ūkio sektorius.
Žemės ūkis Viduržemio jūros regione
Šiltas Viduržemio klimatas idealiai tinka įvairiems kultūriniams augalams auginti. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, alyvmedžiai ir vynmedžiai, regione auginamos jau tūkstančius metų. Dauguma kitų kultūrinių augalų buvo atvežti iš kitų žemynų. Citrusiniai augalai, persikai, abrikosai, ryžiai ir cukranendrės atkeliavo iš Azijos, datulių palmės - iš Afrikos, o pomidorai, tabakas, bulvės, kukurūzai ir paprikos - iš Amerikos.
Būtinybė drėkinti
Šiems žemės ūkio augalams reikalingas drėgnumas. Viduržemio jūros regionuose žemės ūkio kultūros gali augti ištisus metus, todėl žemdirbiai nuima kelis daržovių ir vaisių derlius per metus. Dirbtinis drėkinimas yra būtinas norint užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį augalams.
Drėkinimo būdai
Drėkinamoji žemdirbystė yra žemdirbystė, pagrįsta dirbtiniu laukų drėkinimo būdu. Uerta - tai sodas, kuriame įrengtas tankus kanalų tinklas. Sezoninis darbas - tai tam tikrų mėnesių darbas.
Šiltnamių ūkis
Šiltojoje Ispanijoje labai daug daržovių užauginama šiltnamiuose. Tai leidžia prailginti auginimo sezoną ir apsaugoti augalus nuo nepalankių oro sąlygų.
Taip pat skaitykite: Atogrąžų juosta: apibrėžimas ir vieta
Kultūrinių augalų įvairovė
Iš Italijos atgabenamos raudonosios vynuogės, obuoliai, kriaušės, persimonai. Ispanija siūlo apelsinus, mandarinus, citrinas, agurkus, pomidorus, salotas, svogūnus. Kiti įvairūs citrusiniai vaisiai atkeliauja iš Portugalijos ir Graikijos. Populiariausi vaisiai Viduržemio jūros regiono šalyse yra vynuogės, alyvuogės, datulės, abrikosai, cukranendrės, apelsinai, citrinos, mandarinai.
Vynmedžių ir alyvmedžių šaknys siekia gruntinį vandenį ir nereikia drėkinti papildomai. Citrusinius augalus soduose drėkina vasarą. Kviečius augina tik lietingu laikotarpiu.
Žemės ūkis Kinijoje
Po Didžiojo šuolio politikos, kitų nesėkmingų reformų ir Kultūrinės revoliucijos, Kinijos ekonomika 20 a. 8 dešimtmetyje pradėjo atsigauti. Pradėtos įgyvendinti ūkio plėtojimo ir modernizavimo reformos, ekonomiką iš komandinės perorientavusios į rinkos ekonomiką, sumažinusios valdžios įtaką ekonomikai, pritraukusios užsienio investicijų.
Ekonominės zonos ir augimas
1980 Kinijos pietuose pradėtos kurti specialiosios ekonominės zonos: Šendženo, Džuhai, Šandou, Siameno. Vėliau panašių zonų įkurta ir daugiau; daugiausia jų sutelkta miestuose palei Jangdzės upę, provincijų centruose, taip pat Kinijos pasienio miestuose. 8 dešimtmetyje Kinijos kasmetiniai ekonomikos augimo tempai siekė 10,2 %, 1990-2003 - 9,6 %. Apie pusę žemės ūkio ir du trečdaliai pramonės produkcijos sukuriama Kinijos rytinėje ir pietryčių dalyse - Šanchajaus, Pekino ir Tiandzino aglomeracijose, Hebei, Liaoningo, Dziangsu, Džedziango, Fudziano, Šandongo, Guangdongo ir Hainano provincijose, Guangsi Džuangų autonominiame rajone.
Regioninė politika ir iššūkiai
Regioninės politikos tikslas (vykdomos nuo 1990) - sumažinti ekonomiškai stiprių ir silpnų regionų kontrastingumą. Naujos ekonomikos reformos sukėlė ir naujų problemų - sunyko daug nerentabilių įmonių, padidėjo nedarbas, maži atlyginimai, sunkios darbo sąlygos daugelyje įmonių.
Taip pat skaitykite: Šulinio aukštis virš žemės: svarbu žinoti
Žemės ūkio naudmenos
Žemės ūkio naudmenos užima 57,8 % Kinijos teritorijos, iš jų 72,1 % - pievos ir natūralios ganyklos, 25,7 % - ariama žemė (21 a. pradžioje). Vienam gyventojui tenka apie 0,08 ha ariamos žemės - mažiausias rodiklis pasaulyje. Apie 10 % žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinama.
Augalininkystė
Daugiausia auginama maistiniai augalai, iš kurių svarbiausi yra javai. 38,5 % javų derliaus sudaro ryžiai (Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal ryžių produkciją); jie daugiausia auginami į pietus nuo Huanghės upės ir Činlingo kalnų (Jangdzės vidurupio ir žemupio lygumose, Sidziango deltoje, Junnano, Guidžou, Sičuano provincijose), taip pat Kinijos šiaurėje (Mandžiūrijos žemumos vidurinėje dalyje). 22 % javų derliaus sudaro kviečiai (auginami visoje Kinijoje, daugiausia Didžiojoje Kinijos lygumoje ir šiaurės rytuose), 25 % - kukurūzai (šiaurėje ir pietvakariuose). Visoje Kinijoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Tibetą, auginami batatai.
Svarbiausi aliejiniai augalai - arachiai (daugiausia Šandongo ir Guangdongo provincijose, Guangsi Džuangų autonominiame rajone), rapsai, sezamai, saulėgrąžos, linai, taip pat auginami kokosai (Hainano saloje). Cukraus pramonei daugiausia auginamos cukranendrės (Kinijos pietuose), taip pat cukriniai runkeliai (Heilongdziango, Dzilino provincijose, Vidinėje Mongolijoje). Svarbiausias pramoninis augalas - vilnamedžiai. Kiti pramoniniai augalai - džiutas, pluoštinės bemerijos, kanapės, linai. Kaučiukmedžių didžiausios plantacijos yra pietuose, Junnano provincijos pasienyje.
Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal tabako (auginamas visoje Kinijoje, išskyrus Vidinę Mongoliją ir sausus pietvakarių regionus) produkciją ir antrąją vietą (po Indijos) pagal arbatos derlių. Atogrąžų vaisiai (bananai, ananasai) auginami Hainano saloje, obelys, kriaušės - Liaoningo ir Šandongo provincijose, citrinmedžiai - pietuose, daržovės - visoje Kinijoje. Auginamos ir renkamos vaistažolės, grybai.
Gyvulininkystė
Kinijos regionuose, kur vyrauja žemdirbystė, gyvuliai veisiami tik kaip traukiamoji jėga (buivolai pietuose, mulai ir asilai šiaurėje). Kituose Kinijos regionuose vyrauja ganyklinė gyvulininkystė: stepėse ir pusdykumėse daugiausia veisiamos avys ir ožkos, mažiau - galvijai, arkliai ir kupranugariai, Tibeto kalnyne - jakai. Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kiaulių skaičių. Paukštininkystė (daugiausia vištų, ančių, žąsų). Tradicinė bioprodukcinio ūkio šaka - šilkininkystė (veisiami šilkverpiai, taip pat renkami laukinių šilkverpių kokonai). Šiaurės rytų dalyje ir Sindziango Uigūrų autonominiame rajone išplėtota bitininkystė.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti žemės riešutų sviesto pyragą?
Žuvininkystė
Žvejojama jūrose ir vidaus vandenyse. Pakrantėse renkami jūros augalai (pvz., jūros kopūstai), kurie vartojami maistui ir medicinoje. Veisiama žuvys ir kiti vandens gyvūnai bei auginami augalai - pagal jų produkciją Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje.
Žemės ūkis Australijoje
Australijos žemės ūkis yra svarbus šalies ekonomikos sektorius. Šalis pasižymi dideliais plotais žemės, tinkamos žemės ūkiui, ir įvairiu klimatu, leidžiančiu auginti įvairias kultūras.
Gyvulininkystė
Avys (70 % jų - merinosai) auginamos stepėse ir pusdykumėse, kalnų šlaituose. Australija pirmauja pasaulyje pagal avių skaičių, vilnų, avikailių kiekį bei eksportą, užima antrąją vietą po Naujosios Zelandijos pagal avienos eksportą. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami Vakarų Australijos, Šiaurės teritorijos ir Kvynslando šiaurėje, pieniniai galvijai - rytinėje ir pietryčių pakrantėse. Kasmet pagaminama 3,1-3,4 mln. tonų mėsos, daugiausia jautienos (pirmoji vieta pasaulyje pagal eksportą).
Augalininkystė
Auginama kviečiai, miežiai, avižos, sorgai, ryžiai. Kviečių pasėliai užima apie 13 mln. hektarų (62 % visų pasėlių). Drėkinamose Murray ir Murrumbidgee upių žemėse, Naujajame Pietų Velse auginami ryžiai. Cukranendrės auginama Kvynslando rytinėje pakrantėje, vilnamedžiai - Kvynslande, Naujajame Pietų Velse. Obelys auginama Tasmanijoje, Naujajame Pietų Velse, kriaušės - Viktorijoje, citrinmedžiai ir persikai - drėkinamuose Murray ir Darlingo upių baseinuose, bananai ir ananasai - Kvynslande, vynmedžiai - Australijos pietų ir pietryčių dalyje, daržovės - Kvynslande ir didžiųjų miestų apylinkėse.
Žuvininkystė
Per metus sugaunama vidutiniškai apie 230 000 tonų žuvų.
Investicijos į žemės ūkį
Ekonomiškai stipriose šalyse į žemės ūkį investuojama daug. Tokios investicijos padeda didinti darbo efektyvumą, derlių bei pelną. Priklausomai nuo investicijų į ūkį, techninio aprūpinimo skiriasi dirbančiųjų skaičius žemės ūkyje. dirbančiųjų žemės ūkyje yra mažiau, tačiau tai kvalifikuota ir brangi darbo jėga. pigesnė darbo jėga (jaunimas, imigrantai). Šiais laikais ūkiai naudoja našią techniką ir pažangias technologijas, remiasi mokslo tyrimais. Todėl ekonomiškai stipriose šalyse vyrauja stambūs ūkiai, nes maži ūkiai neišgali konkuruoti ir nyksta. ir perdirba produkciją, bet ir prekiauja. Žemė gali būti ūkininko nuosavybė, gali būti nuomojama arba priklausyti valstybei. žemės ūkio bendrovėms. Ūkyje reikalinga darbo jėga paprastai yra samdoma. Jie nuomoja žemę valstiečiams, kurie turi žemės mažai arba neturi iš viso. Vyriausybė vykdo tam tikrą žemės ūkio politiką. gamybos ir realizavimo kvotas. Pvz., Vakarų Europoje didesnę dalį su žemės ūkiu susijusių klausimų sprendžia Europos Sąjunga.
tags: #žemės #ūkis #po #pietų #saule #skaidrės