*Zalia Mesa E. coli* infekcija: apžvalga, prevencija ir rizika

Escherichia coli (E. coli) - tai bakterija, paprastai randama šiltakraujų organizmų žarnyne. Nors daugelis E. coli atmainų yra nekenksmingos ir netgi naudingos virškinimui, kai kurios iš jų gali būti patogeniškos ir sukelti įvairius susirgimus. Straipsnyje aptariama E. coli infekcija, jos priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir prevencija, taip pat nagrinėjama rizika, susijusi su tam tikrais maisto produktais, tokiais kaip tartaras ir žalios salotos.

Kas yra E. coli?

E. coli yra Escherichia coli bakterijos trumpinys. Ši bakterija natūraliai gyvena žmonių ir gyvūnų žarnyne, yra normalios žarnyno mikrofloros dalis. Tačiau kai kurios E. coli atmainos gamina toksinus ir gali sukelti ligas. Žinomiausia patogeninė E. coli rūšis yra E. coli O157:H7, kuri gali sukelti viduriavimą su krauju, inkstų nepakankamumą ir kitas rimtas komplikacijas.

Kaip užsikrečiama E. coli infekcija?

Užsikrėsti E. coli galima įvairiais būdais:

  • Užkrėstas maistas: Vartojant infekuotą, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, nepasterizuotus pieno produktus, neplautas daržoves, vaisius ar užkrėstą vandenį.
  • Netinkama higiena: Nesilaikant rankų plovimo po naudojimosi tualetu, kontakto su gyvūnais ar prieš valgį.
  • Kontaktai su užkrėstais asmenimis: Bakterija gali plisti tiesioginio kontakto būdu tarp artimų žmonių, pavyzdžiui, šeimos narių ar vaikų ugdymo įstaigose.
  • Kontaktai su gyvūnais: E. coli O157:H7 rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Sukėlėjai į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.

E. coli infekcijos simptomai

Dažniausiai simptomai pasireiškia praėjus 3-4 dienoms po užsikrėtimo, tačiau gali prasidėti ir per 14 dienų nuo užkrėtimo ir tęstis iki 2 savaičių. Simptomai gali būti įvairūs:

  • Viduriavimas (dažnai su kraujo priemaišomis)
  • Pilvo spazmai ir skausmai
  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • Nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C)

Sunkiais atvejais gali išsivystyti hemolizinis-ureminis sindromas (HUS), kuris pasireiškia hemolizine anemija, trombocitopenija ir ūminiu inkstų nepakankamumu.

Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip tinkamai marinuoti žalią lašišą

E. coli infekcijos diagnostika ir gydymas

E. coli infekcija diagnozuojama atliekant išmatų tyrimus, siekiant nustatyti bakterijų buvimą. Gydymas dažniausiai apima simptomų valdymą, pavyzdžiui, skysčių ir elektrolitų papildymą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Antibiotikai paprastai nenaudojami, nes jie gali pabloginti būklę, ypač HUS atveju.

Kaip apsisaugoti nuo E. coli infekcijos?

Norint išvengti E. coli infekcijos, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

  1. Plaunant rankas: Kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu po kontakto su gyvūnais, pasinaudojus tualetu, prieš ir po valgio.
  2. Plaunant maisto produktus: Prieš naudojant salotas ir daržoves nuplaukite ant jų likusį purvą. Ypač gerai nuplaukite salotas ir daržoves, kurios bus valgomos žalios. Plaukite net ir nuosavuose daržuose užaugintas daržoves bei vaisius.
  3. Atskiriant maisto produktus: Valgyti paruoštą maistą laikykite atokiau nuo neplautų daržovių ir žalios mėsos. Nenaudokite tų pačių įrankių daržovėms ir žaliai mėsai apdoroti.
  4. Termiškai apdorojant maistą: Gerai iškepkite mėsą. Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį termiškai apdoroti ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje.
  5. Laikantis higienos: Bakterijomis užsikrėtę žmonės neturėtų ruošti maisto ankščiau kaip 48 valandos po išgijimo.

E. coli protrūkiai ir gražgarstės

Pastaruoju metu Anglijoje užfiksuotas E. coli O157 protrūkis, siejamas su fasuotomis salotomis, ypač gražgarstėmis. Anglijos visuomenės sveikatos apsaugos (PHE) teigimu, infekuotos salotos greičiausiai yra importuotos iš Viduržemio jūros regiono. PHE įspėjo kai kuriuos maisto prekių tinklus iki tyrimo pabaigos nepardavinėti importuotų gražgarsčių ir maišytų salotų.

Rizika valgant tartarą ir kitą žalią mėsą

Tartaras, mėsainis su pusžaliu kotletu, rare steikas - šie patiekalai populiarėja, tačiau jie kelia didelę riziką užsikrėsti E. coli ir kitomis bakterijomis. Žalia jautiena ar kita žalia mėsa neturėtų būti laikoma itin saugia valgyti dėl kenksmingų bakterijų, kurios gali laikytis mėsos paviršiuje ir išplisti visame patiekale, taip sukeldamos per maistą plintančias ligas. Bakterijas gali nužudyti tik terminis mėsos apdorojimas, kai produkto viduje pasiekiama 72-75 laipsnių temperatūra.

Jei visgi valgote šį patiekalą, įsitikinkite, kad tai aukštos klasės restoranas, laikomasi ypatingų higienos sąlygų ir žaliava itin kokybiška ir šviežia.

Taip pat skaitykite: Senovinis kiaušinių marginimo vašku būdas

Kitos bakterinės infekcijos, plintančios per maistą

Be E. coli, yra ir kitų bakterinių infekcijų, kurios gali plisti per maistą:

  • Listeriozė: Sukeliama Listeria monocytogenes bakterijų, kurios gali būti randamos nevirintame piene, sūryje, žaliose daržovėse ir paruoštame vartoti maiste.
  • Salmoneliozė: Sukeliama salmonelių, kurios dažniausiai randamos paukštienoje, kiaušiniuose, mėsoje ir nepasterizuotame piene.
  • Kampilobakteriozė: Sukeliama Campylobacter bakterijų, kurios dažniausiai randamos nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje.
  • Šigeliozė: Sukeliama šigelių, kurios plinta per užkrėstą maistą ir vandenį, taip pat per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu.
  • Clostridium difficile infekcija (CDI): Sukeliama Clostridium difficile bakterijų, kurios gali sukelti žarnyno infekciją, ypač po antibiotikų vartojimo.

Taip pat skaitykite: Verdant išsaugokite daržovių spalvą

tags: #zalia #mesa #E. #coli #infekcija

Populiarūs įrašai: