Prieskoniais pagardinto vynuogių vyno receptai: nuo istorijos iki namų gamybos

Vyno skonis - subtilus dalykas, priklausantis ne tik nuo kainos, bet ir nuo derinio su maistu. Šiame straipsnyje panagrinėsime vynuogių vyno pagardinimą prieskoniais, apžvelgsime istoriją, tradicijas, receptus ir patarimus, kaip pasigaminti nepriekaištingą gėrimą.

Vyno ir maisto derinimo menas

Geras vynas nebūtinai turi būti brangus. Svarbu žinoti, ką su kuo galima derinti. O tai jau visas mokslas. Valgis ir vynai turi būti vieno lygmens. Tik tuomet atsiskleidžia jų savybės. Pagrindinį vaidmenį atlieka maisto paruošimo būdas. Pavyzdžiui, prie padažo su šiek tiek saldžiu prieskoniu reikia patiekti stiprų baltą vyną. O jeigu mėsa gaminama su špinatais arba yra įsukama į kopūstų lapus, jos skonio savybes galima pabrėžti lengvesniu raudonu vynu.

Ne mažiau svarbu žinoti ne tik tai, kokį vyną reikia patiekti su kokiais valgiais, tačiau ir tai, su kokiais patiekalais vynas nedera iš viso. Vyno priešas - actas. Salotos, pagardintos actu, susilpnina skonio receptorių gebėjimą pajusti skonį. Su vynu neverta patiekti ir citrusinių vaisių. Netinkami vyno palydovai - šokoladas ir šokolado gaminiai, išskyrus vyno rūšys iš muskatinių vynuogių rūšių.

Nuo ko pradėti ir ką su kuo patiekti

Pradžiai visuomet galima rekomenduoti gerą putojantį vyną, pavyzdžiui, šampaną iš Prancūzijos vietovių, Burgundijos, arba vokišką rislingą, Elblingą. Gera alternatyva putojantiems vynams yra išlaikyti balti, tačiau ne per daug saldūs vynai. Tiems, kas persivalgė, padės taurė putojančio vyno. Taisyklės nebūtina laikytis kaip dogmos - galite drąsiai eksperimentuoti.

Štai keli patarimai, kaip derinti vyną su įvairiais patiekalais:

Taip pat skaitykite: Vynuogių vyno derinimas su prieskoniais

  • Paštetai: Stipresni sausi balti vynai, tokie kaip Sauvignon Blanc iš Prancūzijos, Italijos, Austrijos, arba rožinis vynas iš Provanso srities.
  • Sriubos: Beveik nederinamos su vynais.
  • Salotos: Vynas patiekiamas tik su tomis salotomis, kurias gaminant nenaudojamas actas arba jo kiekis labai nedidelis. Lengvai actu pagardintas salotas galima užgerti lengvu sausesniu vynu. Jei salotų sudėtyje yra augalinio aliejaus, tiks stipresnis baltas vynas, pavyzdžiui, Šabli, Pino Gri, Griuner Beltliner Kabernet iš Austrijos arba vienas iš ekstraktinių baltųjų vynų iš Šiaurės Italijos.
  • Žuvis: Prie troškintos arba virtos žuvies tiks lengvesnis vynas su neutraliu skoniu: Miuskade, Velšrisling, itališkas baltas Soave arba Orvjeto tipo. Balti vynai, kurie yra patiekiami su kepta žuvimi arba jūros gėrybėmis, turi būti šiek tiek “tvirtesnio charakterio.” Tai - Šardone, Silvaner, Grauburgunder.
  • Kiauliena, veršiena, paukštiena: Jei patiekalai patiekiami su grietininiu padažu, prie jų tinka stiprūs vynai, kurie gali turėtų saldų prieskonį, pavyzdžiui, geri prancūziški burgundiški, balti vynai iš Elzaso arba itališki Šardone. Puikiai tiks ir pusiau sausi išlaikyti rislingo tipo vynai. Prie keptos mėsos tinka patiekti Šardone iš Prancūzijos vynus.
  • Jautiena, aviena, kepta paukštiena: Bordo, Burgundiškas, Barolo, Kabernet Sauvignon, Merlot. Taip pat tinka ir neįprastinis Špetburgunder Vaischrest arba stiprus rožinis vynas iš Prancūzijos Elzaso ar Provanso regionų. Tačiau jei prie aštrios jautienos jums patieks rinktinį rislingą, reiškia, kad jus nori maloniai nustebinti.
  • Ragu: Šis patiekalas, kaip taisyklė, būna aštrus, todėl ir vynas turi būti stiprus. Gali tikti baltas Sauvignon iš Prancūzijos, Italijos, Austrijos arba ekstraktinis Miuler Turgau iš Prancūzijos.
  • Lengvi vaisių patiekalai: Pilna harmonija su baltais neutraliais vynais iš Italijos, pavyzdžiui, Baisburgunder iš Pietų Tirolio arba Trentino, Neiburger iš Austrijos.
  • Maistingi vaisių patiekalai: Vynai su šiek tiek karčiu prieskoniu, tokie kaip Rislingas, geras Miuler-Turgau, Antr-de-Mer iš Bordo apylinkių. Tinkamas priedas yra ir raudoni vynai su nelabai stipriai išreikštu skoniu - Kjanti, Barbena iš Italijos.
  • Patiekalai iš makaronų: Prie patiekalų su nelabai stipriu prieskonių mišiniu patiekiami neutralūs balti arba rožiniai vynai su derliaus aromatu. Prie patiekalų su aštriais prieskoniais reikia patiekti ekstraktingą baltą arba vidutinio stiprumo raudoną vyną.
  • Sūriai: Sūriai su baltu pelėsiu geriausiai dera su stipriu išlaikytu baltu vynu (geras Šabli, rislingas). Nuo sūrių su mėlynu pelėsiu (rokforo) burnoje lieka lengvas saldus skonis, todėl prie jų dera tiekti ir saldžius vynus, tokius kaip vokiškas rinktinių uogų vynas (labai gerai tinka Šoirebe rūšis), Santo vynas iš Italijos arba vengriškas Tokai. Ožkos sūris puikiai dera su stipriu rožiniu ir baltu vynu. Vidutinio kietumo sūrius galima sėkmingai patiekti su stipriu rislingu arba geru baltu burgundišku vynu. Tinkamas taip pat ir raudonas vynas su šviežių vaisių aromatu. Su labai kieto sūrio rūšimis (čederiu, edamiškuoju) nuostabiai dera raudoni vynai su didesniu ekstraktinių sudėtinių dalių kiekiu. Sūris ir vynas iš vieno regiono papildys vienas kito skonį geriausiai.
  • Desertiniai patiekalai: Prie vaisinių desertų turi būti patiekiami desertiniai vaisių vynai. Priklausomai nuo deserto paruošimo būdo tai gali būti vokiškas arba austriškas uogų vynas arba itališkas Vin Santo (vynas iš razinų).

Vyno pagardinto prieskoniais istorija ir tradicijos

Senovės Romoje neskiesto vyno gėrimas buvo laikomas prasto tono ženklu, tad vynas dažniausiai buvo geriamas praskiestas vandeniu arba pagardintas įvairiais prieskoniais, tokiais kaip čiobreliai, gvazdikėliai, medus ir kiti aromatingi priedai. Prieskonius romėnai naudojo norėdami sušvelninti vyno rūgštumą, nes jų laikų vynas buvo mažiau aromatingas ir ne toks rafinuotas, kaip šiuolaikiniai rūšiniai vynai.

Viduramžiais, kai vyno gamyba persikėlė į vienuolynus - vietas, kur augintos ir vaistažolės, - pradėta kaitinti vyną bei maišyti jį su įvairiais prieskoniais ir vaisiais. Šis gėrimas tapo ypač populiarus šaltesnio klimato Europos šalyse. Ilgainiui karštas vynas, dar vadinamas glintveinu, tapo žiemos švenčių tradicija. Šis kvapnus ir šildantis gėrimas suvienydavo kalėdinių mugių prekeivius ir lankytojus, kuriems reikėjo šilumos ir jaukumo ilgos žiemos metu.

Lietuviškas vynas

Vyno vartojimo kultūra Lietuvoje atsirado kartu su krikščionybe, kai suintensyvėjo prekyba su Vakarų Europos miestais. Kadangi Lietuvos klimatas netinka vynuogių auginimui, ilgą laiką vynas buvo brangus į šalį įvežamas produktas. Tik 1926 m. Balys Karazija Anykščiuose įkūrė pirmąją pramoninę vyno gamyklą, kurioje pradėjo gaminti vyną iš vietinių vaisių ir uogų - obuolių, serbentų, braškių. Šie lietuviški vynai pelnė tarptautinį pripažinimą, o 1937 m. Paryžiuje vynas „Birutė“ laimėjo pagrindinį prizą.

Sovietmečiu vyno gamyba, kaip ir daugelis kitų verslų, buvo nacionalizuota, tačiau vaisių ir uogų vynų tradicija išliko. „Anykščių vyno“ gamykla tapo pagrindine vyno gamintoja Lietuvoje. Atkūrus Nepriklausomybę, ėmė kurtis mažieji vyndariai, kurie eksperimentavo su vietinėmis žaliavomis ir naujais skoniais. Lietuviški vaisių ir uogų vynai pradėjo sėkmingai konkuruoti su importuojamais produktais.

Karštas vynas Lietuvoje pradėtas gaminti tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje. 1998 m. „Anykščių vyno“ glintveinas pelnė Aukso medalį tarptautiniame vaisių ir uogų konkurse „Jalta'98“, o parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ diplomu.

Taip pat skaitykite: Vynuogių vynas ir sveikata

Kalėdiniai prieskoniai: kokį skonį jie suteikia

Ruošiant kalėdinį karštą nealkoholinį vyną įprastai naudojami tokie prieskoniai kaip cinamonas, gvazdikėliai, anyžius ir kardamonas. Kaip ir seniausiais laikais, karšto gėrimo gamyba neįsivaizduojama be medaus. Jo įmaišius, nealkoholinis vynas tampa ne tik saldesnis, bet ir sodresnės, tirštesnės tekstūros.

Ruošiant nealkoholinį karštą vyną namuose labai svarbu vengti smulkintų prieskonių, kad gėrimas netaptų nemaloniai grūdėtas. Todėl vietoj malto cinamono ar gvazdikėlių geriau naudoti cinamono lazdelę, žvaigždinį anyžių, kelis gvazdikėlius, džiovintą apelsino žievelę ar kardamono ankštis.

  • Cinamonas suteikia gėrimui subtilų saldumą ir jaukumo pojūtį. Šis prieskonis, asocijuojantis su Kalėdų kvapu, puikiai dera su kitais ingredientais - gvazdikėliais, kardamonu ir medumi.
  • Gvazdikėliai papildomai praturtina skonių puokštę lengvu kartumu ir šildančiu aštrumu. Tačiau jų intensyvus kvapas gali užgožti kitus prieskonius, todėl rekomenduojama naudoti gvazdikėlius saikingai - vienam litrui gėrimo pakanka 3-4 vnt.
  • Žvaigždinis anyžius taip pat pasižymi stipriu aromatu, todėl vienam litrui karšto vyno pakanka vienos žvaigždutės. Be to, tai - ir puiki puošmena: žvaigždinis anyžius gražiai atrodo stikliniame puodelyje, papuošdamas gėrimą. Kad jo kvapas neišsisklaidytų, anyžių į vyną reikėtų dėti tik baigiant kaitinti.
  • Kardamonas suteikia gėrimui egzotiškų citrusinių vaisių natų ir lengvo gaivumo. Ruošiant karštą vyną, patartina įmesti 2-3 nesmulkintas kardamono ankštis - to pakaks skonio praturtinimui.

Nebūtina naudoti visus išvardytus prieskonius - galite eksperimentuoti ir rinktis pagal savo skonį. Pavyzdžiui, verta prisiminti senovės romėnų itin mėgtą čiobrelį. Jo šakelė suteiks gėrimui vasaros pievų poskonio.

Kaip paruošti karštą vyną

Kaitinant nealkoholinį vyną labai svarbu jo neužvirti, nes tuomet prarandama nemažai skonio ir aromato. Įpylę vyną į puodą, kaitinkite jį ant mažos ugnies apie 20 minučių, kol pradės lengvai garuoti - tai reiškia, kad jis įkaito iki maždaug 55 laipsnių. Prieskonius dėkite eilės tvarka: pradėkite nuo mažiausiai intensyvių ir pabaikite ryškiausius aromatus suteikiančiais ingredientais.

Visgi šventiniu laikotarpiu nebūtina ieškoti spintelėse reikiamų prieskonių ir eksperimentuoti su karšto vyno gamyba. Parduotuvėse galima rasti jau paruošto karšto vyno, kurį tereikia pakaitinti.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti balandėlius su vynuogių lapais

Karšto vyno receptas

Štai klasikinis karšto vyno receptas, kurį galite pritaikyti pagal savo skonį:

Ingredientai:

  • 1 butelis (750 ml) sauso raudono vyno
  • 1 apelsinas
  • 1 citrina
  • 4-5 cinamono lazdelės
  • 8-10 gvazdikėlių
  • 2-3 žvaigždiniai anyžiai
  • 1/2 arbatinio šaukštelio muskato riešuto
  • 2-3 šaukštai medaus arba cukraus (pagal skonį)
  • 50 ml brendžio arba romo (nebūtina)
  • Sauja razinų ir migdolų (patiekimui)

Paruošimas:

  1. Supjaustykite apelsiną ir citriną riekelėmis.
  2. Į puodą supilkite vyną, sudėkite apelsinų ir citrinų riekeles, cinamono lazdeles, gvazdikėlius, anyžius ir muskato riešutą.
  3. Užvirkite ant silpnos ugnies ir sumažinkite ugnį. Troškinkite apie 30 minučių, kad prieskoniai atsiskleistų.
  4. Įmaišykite medų arba cukrų pagal skonį. Jei naudojate brendį ar romą, įpilkite jį prieš patiekdami.
  5. Prieš patiekdami išimkite prieskonius ir citrusinių vaisių riekeles.
  6. Patiekite karštą, papuoštą apelsino riekele ir sauja razinų bei migdolų.

tags: #vynuogių #vynas #pagardintas #prieskoniais #receptai

Populiarūs įrašai: