Vitamino D receptorių funkcijos: visapusiškas vadovas

Vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia saulės svarbą žmogaus organizmui. Pagrindinė to priežastis - vitaminas D, kurį mūsų kūnas gamina būdamas saulėje. Šis vitaminas yra nepaprastai naudingas mūsų kūnams. Tačiau ką tiksliai daro vitaminas D? Tyrimai rodo, kad šis „saulės vitaminas“ veikia ne tik mūsų kaulus ir skeleto struktūrą, bet ir mūsų imuninę sistemą, kraujospūdį, nuotaiką, smegenų veiklą ir bendrą organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo įvairių ligų.

Remiantis 2019 m. duomenimis, vitaminas D padeda išlaikyti sveikus kaulus ir imuninę sistemą, taip pat gerina organizmo atsparumą lėtinėms ligoms, tokioms kaip širdies problemos, vėžys, diabetas ir depresija, bei infekcijoms ar net virusams. Žinant šią informaciją ir vitamino D svarbą žmogui, gaila, kad tiek daug žmonių gyvena su šio būtino vitamino trūkumu. Apskaičiuota, kad apie 95 procentai vitamino D žmogui gaunama per saulę. Tačiau vis daugiau žmonių per mažai laiko praleidžia saulėje ir, dar svarbiau, ne kasdien. Be to, jie reguliariai nevalgo maisto, kuriame būtų pakankamai vitamino D (tai gana sunku padaryti). Daugybei žmonių, net kūdikiams, dabar rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą D.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio nedideliais kiekiais galima rasti tam tikruose maisto produktuose ir kuris gaminamas mūsų kūne tik tada, kai oda sąveikauja su saulės spinduliais. Kalcis ir vitaminas D yra du labai svarbūs mikroelementai, kurie veikia kartu žmogaus kūne, kad užtikrintų gerą sveikatą. Šis junginys ypač svarbus kaulų medžiagų apykaitai, nes abu šie elementai yra būtini palaikant skeleto stiprumą. Kartu jie taip pat palaiko širdies veiklą ir daugybę kitų sistemų kūne.

Štai kaip gaminasi vitaminas D ir ką jis daro kūnui:

Žmonės išsivystė leisdami laiką lauke, saulėje. Kūnas konvertuoja saulės spindulius į elementus, kurie tada yra naudojami kūne. Ypač kai UV-B saulės spinduliai liečia odą, 7-dehidrocholesterolis - medžiaga esanti mūsų odoje, tiesiogiai konvertuoja juos į vitaminą D3 (aktyvesnę jo formą). 7-dehidrocholesterolis arba mūsų odoje esantis cholesterolis, kuris labai panašus į patį cholesterolį, paverčia „previtaminą D“ jį tinkamu naudoti D3, kuris kartais dar vadinamas provitaminu D. Previtaminas D pirmiausia keliauja per inkstus ir kepenis į kraujotaką, o vėliau virsta kalcitrioliu. Vitaminas D iš tikrųjų tampa hormonu organizme, ypač sekosteroidiniu hormonu.

Taip pat skaitykite: Pavyzdiniai vaistų receptai

Skirtumai - vitaminas D2 ir vitaminas D3

Yra dviejų tipų vitamino D papildai: vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis). Vitamino D pirmtakas yra ir augaliniuose, ir gyvūniniuose produktuose, tačiau manoma, kad gyvūninės kilmės vitamino D3 produktai yra geriau įsisavinami ir naudingesni. Kodėl? Na, žmogaus pagamintas vitaminas D gaminamas vienu iš dviejų būdų: D2 yra sukurtas švitinant mieles ir kitus pelėsius (žinomas kaip vegetariškas vitaminas D2) arba švitinant gyvūninius aliejus ir cholesterolį, sukuriant vitaminą D3.

Tipas, kurį natūraliai gamina mūsų kūnas, vadinamas cholekalciferoliu, kuris yra vitaminas D3. Kūnas sugeba paversti kai kuriuos D2, kad panaudotų kūno funkcijoms atlikti, tačiau teikia pirmenybę ir sugeba D3 naudoti kur kas efektyviau. Deja, daugumoje vitaminu D praturtintų maisto produktų ir maisto papildų daugiausia yra ergokalciferolio, D2 tipo, kurio organizmas negali tiek įsisavinti ar paversti tuo, ko jam reikia.

Gyvūninės kilmės produktų D3 (ypač iš šių produktų cholesterolio) yra arčiausiai to, ką natūraliai saulės spinduliai sukelia žmonėms, kai odą veikia UV šviesą. Todėl vitaminas D3 yra aktyvesnė forma ir manoma, kad jis konvertuojamas iki 500 kartų greičiau nei D2. Manoma, kad D3 yra keturis kartus efektyvesnis žmonėms.

Vitamino D nauda organizmui

Kokia yra vitamino D nauda jį vartojant? Štai keletas būdų, kaip išlaikyti pakankamą vitamino D kiekį organizme, kad palaikyti bendrą sveikatą:

Normalios kaulų būklės palaikymas

Vitaminas D svarbus normaliai kaulų būklei palaikyti. Jis vaidina svarbų vaidmenį absorbuojant kalcį į kaulus. Kalcitriolis (konvertuotas D vitaminas) palaiko parathormoną palaikydamas kalcio kiekį. Be to, jis veikia kitus svarbius vitaminus ir mineralus, kurie prisideda prie sveikatos, įskaitant magnį, vitaminą K ir fosforą.

Taip pat skaitykite: Vitamino D išrašymas

Vitaminas D yra iš dalies atsakingas už fosforo kiekio palaikymą kraujyje, ir kadangi jis turi įtakos kalcio gebėjimui prisijungti prie baltymų, manoma, kad jis taip pat susijęs su vitaminu K. Dėl mažo kiekio gali suminkštėti jūsų kaulai, tai vadinama osteomaliacija, arba kaulų anomalijos, vadinamos rachitu. Be to, trūkumas padidina riziką susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžius. Tyrimai parodė, kad vitaminas D yra naudingas kaulų sveikatai, kai jo vartojama 800-5000 tarptautinių vienetų per dieną, o tai gali pagerinti raumenų ir kaulų sveikatą natūraliai sulėtindamas griaučių struktūros senėjimą ir sumažindamas vyresnių nei 65 metų suaugusiųjų lūžių ir kritimų dažnį. . Vyresnio amžiaus suaugusieji, kurių vitamino D koncentracija yra pakankama, yra labiau linkę būti aktyvūs, gerinti raumenų būklę, rečiau krenta ir susitraumuoja.

Kai lygis yra žemas, prieskydinė liauka tampa pernelyg aktyvi. Tai vadinama hiperparatiroidizmu ir dėl to sumažėja fosforo kiekis kraujyje. Fosforas, be kalcio ir kitų junginių, reikalingas norint tinkamai mineralizuoti kaulų tankį.

Normalios imuninės sistemos veiklos palaikymas

Vitaminas D svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. UV spindulių poveikis sukelia pokyčius žmogaus organizme, įskaitant vitamino D kiekio padidėjimą. Mūsų imuninėse ląstelėse yra vitamino D receptorių. Yra įrodyta, kad vitaminas D naudingas bendrai imuninei funkcijai keliais būdais, o vienas iš jų - užkersti kelią ilgalaikiam ar per dideliam uždegiminiam atsakui. Nauji tyrimai rodo, kad šis vitaminas padeda sveikai replikuotis ląstelėms ir gali vaidinti svarbų vaidmenį apsaugant nuo autoimuninių ligų, infekcijų, virusų ir mažiau rimtų ligų, tokių kaip peršalimas ir gripas, vystymosi.

Šiuolaikiniame moksle jau yra įrodymų, kad žmonėms reikia pakankamai D, kad makrofagai - baltieji kraujo kūneliai, puolantys patogenus, galėtų tinkamai atlikti savo darbą. Vitaminas D gali padėti sustiprinti imuninę sistemą, nes sumažina kai kurių virusų gebėjimą daugintis ir augti. Įrodyta, kad jis sustiprina fermento, vadinamo ACE2, raišką, kuris, kaip manoma, gali apsaugoti nuo ūmaus plaučių pažeidimo. 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis vitamino D kiekis tarp 20 skirtingų Europos šalių gyventojų koreliuoja su bent vienos rimtos ūminės kvėpavimo takų infekcijos dažniu. Didesnis D lygis tarp vyresnio amžiaus žmonių buvo susijęs su sumažėjusiu mirtinų infekcijų dažniu, o maža vitamino D koncentracija serume buvo susijusi su didesniu jautrumu.

Kadangi vitaminas D gali padėti kontroliuoti uždegimą, tai taip pat gali būti naudinga tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis ir autoimuniniais sutrikimais, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Testosterono įsigijimas

  • Išsėtinę sklerozę
  • Reumatoidinį artritą
  • Dirgliosios žarnos sindromą ir kitus virškinimo sutrikimus
  • Aukštą kraujo spaudimą

Normalios kalcio ir fosforo absorbcijos ir (arba) įsisavinimo palaikymas

Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Diabeto simptomai atsiranda dėl insulino trūkumo arba nepakankamam insulino išsiskyrimui organizme padidėjus insulino atsparumui. Remiantis Londono medicinos ir odontologijos mokykloje atliktais tyrimais, kalcis yra būtinas insulino išsiskyrimui, o vitaminas D skatina kalcio absorbciją ir panaudojimą, todėl prisideda prie insulino išsiskyrimo reguliavimo. Remiantis 2015 m. Paskelbtame žurnale „Dabartinės diabeto apžvalgos“, vitamino D pakaitalas turi teigiamą poveikį visiems 2 tipo diabeto aspektams, įskaitant ligos dažnį, kontrolę ir komplikacijas. Taip pat yra vis daugiau įrodymų, siejančių žemą vitamino D kiekį su diabetu.

Pagalba kovoje su onkologinėmis ligomis

Remiantis „Frontiers in Endocrinology“ publikuotais tyrimais, vitaminas D turi įtakos veiksniuose, susijusiuose su naviko augimu, ląstelių diferenciacija ir apoptoze. Vitamino D trūkumo simptomai buvo susiję su padidėjusia rizika susirgti vėžiu, ypač krūties, storosios žarnos ir prostatos. Mokslininkai nustatė, kad padidėjęs saulės spindulių poveikis ir cirkuliuojantis vitamino D kiekis yra susijęs su sumažėjusiu daugelio vėžio rūšių pasireiškimu ir netgi mirtingumu. Tyrimai rodo, kad jis gali turėti įtakos sumažėjusiai rizikai dėl krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių vėžio, galbūt dėl ​​savo vaidmens ląstelių gyvavimo cikle arba dėl gebėjimo blokuoti estrogeno perteklių.

Remiantis „American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtais tyrimais, padidinus vitamino D ir kalcio kiekį organizme, žymiai sumažėja rizika susirgti vėžiu moterims po menopauzės. Kitas 2018 m. tyrimas patvirtina šias krūties vėžio išvadas, nes mokslininkai nustatė, kad moterys po menopauzės turinčios 60 ng/ml ar daugiau 25-hidroksivitamino D, pagrindinės vitamino D formos kraujyje, turėjo tik penktadalį tikimybės susirgti krūties vėžiu, palyginti su tomis, kurios turėjo mažiau nei 20 ng/ml.

Kova su širdies ligomis

Teigiama, jog Vitaminas D gali būti naudingas norint išlaikyti širdį sveiką, nes padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir uždegimo lygį organizme. Vis daugiau tyrimų rodo, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes jis susijęs su kraujospūdžio, cholesterolio kiekio ir uždegimo reguliavimu. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad vitamino D indikacijos sutrikimas gali prisidėti prie hipertenzijos, aterosklerozės ir širdies hipertrofijos. Mes žinome, kad žmonės, kuriems trūksta šio vitamino, dažniau miršta nuo koronarinės širdies ligos ir kitų su širdimi susijusių simptomų, pasak Vanderbilto universiteto medicinos centro tyrimų.

Hormonų reguliavimas ir nuotaika

Kadangi jis veikia kaip hormonas mūsų organizme ir paveikia smegenų funkciją, Vitamino D trūkumas yra susijęs su padidėjusia nuotaikos sutrikimų rizika, įskaitant depresiją, sezoninius afektinius sutrikimus ir sunkias nuotaikos problemas, patirtas PMS metu, nemigą ir nerimą. Maži kiekiai šio vitamino organizme taip pat gali sutrikdyti tinkamą testosterono ir estrogeno gamybą, todėl gali atsirasti disbalansas, galintis sukelti daug nepageidaujamų simptomų.

Susikaupimas, mokymasis ir atminties veikla

Keli tyrimai parodė, kad vitaminas D taip pat veikia mūsų gebėjimą priimti sprendimus, susikaupti ir išlaikyti informaciją. Mokslininkai nurodo, kad žmonės, kurių vitamino D lygis organizme sumažėjęs, prastai atlieka standartizuotus egzaminus, gali turėti prastus sprendimų priėmimo įgūdžius ir jiems sunku atlikti užduotis, kurioms reikia skirti dėmesio ir susikaupti. Be to, kai kurie tyrimai parodė koreliaciją tarp mažo vitamino D kiekio ir padidėjusios rizikos susirgti šizofrenija ir išsėtine skleroze.

Odos sveikata

Kodėl vitaminas D yra naudingas jūsų odai? Keletas vitamino D privalumų odai yra palaikyti imuninę sistemą, kontroliuoti uždegimą ir padėti odos ląstelių augimui, atsistatymui ir medžiagų apykaitai. Pakankamas kiekis netgi gali padėti išvengti odos senėjimo, taip pat sumažinti paraudimą, sausumą ir kitus egzemos bei psoriazės sukeliamus simptomus.

Vitamino D trūkumas: požymiai / priežastys

Kas atsitinka, kai jūsų vitamino D lygis nukrenta? Tyrimai mums rodo, kad vitamino D trūkumas / simptomai gali būti:

  • Nuovargis
  • Osteoporozė ar kaulų lūžiai
  • Imlumas infekcinėms ligoms
  • Aukštesnė rezika širdies ir kraujagyslių ligoms bei aukštesniam kraujospūdžiui
  • Didesnė tam tikrų vėžio rūšių rizika
  • Autoimuninės ligos
  • Depresija
  • Nemiga
  • Artritas
  • Didesnė diabeto rizika
  • Astma
  • Lėtinis skausmas
  • Odos problemos, tokios kaip psoriazė
  • Kūdikių ir vaikų vystymosi problemos

Vitamino D trūkumo priežastys ir rizikos veiksniai, kurie mažina vitamino kiekį organizme gali būti:

  • Saulės šviesos trūkumas
  • Dažnas kremo nuo saulės naudojimas, kuris sumažina jūsų kūno galimybes gaminti vitaminą D
  • Pagrindinės sveikatos problemos, tokios kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, atsparumas insulinui ir hipertenzija, kurios, atrodo, padidina riziką dar didesniam šio vitamino trūkumui.
  • Turint tamsesnę odą; manoma, kad didelis JAV gyvenančių afroamerikiečių, ispanų ir azijiečių procentas kenčia nuo vitamino D trūkumo.
  • Būvimas vyresniu nei 70 metų.
  • Tam tikros profesijos, ribojančios laiką lauke, įskaitant darbą pamainomis, sveikatos priežiūros darbuotojus ir darbuotojus dirbančius patalpose.
  • Slaugos namų gyventojai ar hospitalizuoti pacientai.
  • Sergant celiakija, Krono liga ar cistine fibroze, trukdančia absorbuoti ir perdirbti vitaminą D žarnyne, inkstuose ar kepenyse.
  • Žindomiems kūdikiams taip pat gresia vitamino D trūkumas, todėl rekomenduojami papildai.

Kaip padidinti vitamino D kiekį?

Tam tikruose maisto produktuose, pavyzdžiui, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra šiek tiek vitamino D, tačiau saulės spindulių poveikis vis tiek yra geriausias būdas palaikyti normalų šio vitamino kiekį organizme. Paprastai rekomenduojama kasdien būti apie 10-15 minučių tiesioginiuose saulės spinduliuose, nedėvėti apsaugos nuo saulės priemonių, jei esate baltos ir vidutinės odos atspalvio. Jei turite tamsią odą, jums gali prireikti daugiau laiko saulėje, kad gautumėte pakankamai vitamino D, maždaug 40 minučių per dieną. Vitamino D papildo vartojimas taip pat gali būti naudingas daugeliui žmonių, ypač žiemos mėnesiais ir tiems, kurie negali praleisti daugiau laiko lauke.

Maistas, kuriame yra vitamino D

Kokiuose maisto produktuose yra daugiau vitamino D? Geriausias vitamino D turintis maistas yra:

  • Menkių kepenų aliejus (vartokite maždaug vieną šaukštą per dieną)
  • Otas
  • Karpis
  • Skumbrė
  • Ungurys
  • Laukinės lašišos
  • Sykas
  • Kardžuvė
  • Vaivorykštinis upėtakis
  • Sardinės
  • Tunas
  • Laisavai laikomų vištų kiaušiniai
  • Jautienos kepenys
  • Neapdorotas pienas
  • Ikrai
  • Papildytas vitaminais pienas ir pieno produktai
  • Papildytos vitaminais pieno alternatyvos, tokios kaip riešutų pienas
  • Maitake ir portobello grybai (paveikti UV spindulių)

Kiek reikia vitamino D normaliam būviui? (Dozavimas)

Kiek vitamino D reikėtų vartoti kiekvieną dieną, norint gauti vitamino D teikiamą naudą? Rekomendacijos vaikams siekia net 70 vienetus per kiekvieną kilogramą svorio per dieną arba apie 2 500 vienetų per dieną vaikams nuo 5 iki 10 metų. Rekomendacijos suaugusiems (įskaitant nėščias moteris) siekia net 5000 vienetų per dieną. Norėdami gauti geriausią vitamino D3 papildą, ieškokite fermentuoto, maistinio D3 šaltinio (pageidautina, kad būtų fermentuotas naudojant sveikasias bakterijas, tokias kaip L. bulgaricus).

Rizika ir šalutinis poveikis

Ar galite suvartoti per daug vitamino D? Manoma, kad „vitamino D toksiškumas“ (kai išgėrėte per daug vitamino D) yra labai retas atvejis, tačiau jis gali pasireikšti, jei vartojamos per didelės papildų dozės. Vitamino D toksiškumas gali išsivystyti, jei kas mėnesį suvartojama daugiau kaip 300 000 TV (Tarptautinis Vienetas) per parą arba daugiau kaip 10 000 TV vitamino D per dieną. Kai vitamino D kiekis kraujyje tampa neįprastai didelis, šalutinis poveikis gali būti pykinimas, vėmimas ir vidurių užkietėjimas dėl padidėjusio kalcio kiekio. Ilgalaikis per didelis vitamino D vartojimas gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip kaulų skausmas, raumenų silpnumas ir padidėjusi lūžių rizika. Hiperkalcemija gali paveikti psichikos būklę, sukeldama sumišimą ir depresiją, taip pat sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Alerginės reakcijos, nors ir retos, gali pasireikšti, todėl atsiradus tokiems simptomams kaip pasunkėjęs kvėpavimas ar patinimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vartojant dideles vitamino D dozes būtina reguliariai stebėti kalcio kiekį, kad būtų sumažinta ši rizika.

Vitamino D ir kalcio papildų derinys

Vitamino D ir kalcio papildų derinys yra labai svarbus siekiant suprasti jų vaidmenis kaulų sveikatai ir kritimo prevencijai. Lyginant šiuos papildus, vitaminas D, ypač kartu su kalciu, teikia didesnę naudą nei vien kalcis. Kai derinama su kalciu, 700-1000 TV vitamino D paros dozės gali papildomai sumažinti kritimo riziką 12 %. Tačiau vien tik kalcio papildai, skirti sveikiems suaugusiesiems, neturintiems osteomaliacijos, nesumažina lūžių rizikos.

Magnio vaidmuo vitamino D įsisavinimui

Magnis gali pagerinti vitamino D įsisavinimą ir apykaitą, todėl jis yra labai svarbus siekiant optimizuoti šio vitamino naudą sveikatai. Magnio derinimas su vitaminu D gali gerokai pagerinti sveikatos būklę. Mažas magnio kiekis gali sumažinti vitamino D veiksmingumą ir prisidėti prie sveikatos problemų, tokių kaip osteoporozė ar širdies ir kraujagyslių ligos.

Vitamino D trūkumo poveikis psichikos sveikatai

Viena iš itin aktualių, tačiau nepakankamai ištirtų sričių yra vitamino D įtaka psichikos ligoms - labai paplitusiems psichikos sutrikimams, kaip depresija ir nerimas, taip pat autizmui ir šizofrenijai. Daugelis studijų šia tema konstatuoja reikšmingą vitamino D trūkumą psichikos ligoniams, ypač sergantiems šizofrenija. Todėl yra daroma pagrįsta prielaida, kad esama ryšio tarp vitamino D stokos ir psichikos sutrikimų išsivystymo. Kita vertus, abejonių nekeliančių šios hipotezės patvirtinimų dar nėra - kaikurie tyrėjai kaip vitamino D stokos priežastį nurodo psichikos ligoniams būdingą uždarą gyvenimą, dėl kurio jie gauna per mažai saulės šviesos. Kiti tyrimai patvirtino vitamino D efektyvumą gydant tokias ligas kaip depresija ir nerimas. Šio vitamino teigiama įtaka nervų ir psichikos būklei yra grindžiama uždegimą slopinančiomis jo savybėmis ir fermentų reguliacija. Atitinkamai, vitamino D receptorių defektai gali tapti viena iš psichikos sutrikimų išsivystymo priežasčių.

Kaip atpažinti galimą vitamino D trūkumą?

Vitamino D trūkumo simptomai gali pasireikšti tuomet, kai jo ilgą laiką pakankamai negaunama su maisto produktais ir (arba) gyvenamojoje vietoje mažai saulėtų dienų bei mažai būnama saulėje, ir (arba) kūnas dažniausiai pridengtas audiniais, ir (arba) yra kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių aktyvaus vitamino D pagaminama/ aktyvinama mažiau nei reikėtų ir (arba) labai stipriai padidėja jo poreikis. Yra ir kitų vitamino D trūkumo priežasčių, tarkime, tam tikra mityba arba alergijos, tačiau išvardinome svarbiausias ir dažniausias.

Vienos „baisiausių“ vitamino D trūkumo išraiškų yra kaulų suminkštėjimas (osteomaliacija) ir rachitas. Rachitas pasireiškia vaikams, kai sutrinka normali kaulinio audinio mineralizacija, todėl išsivysto kaulų minkštumas, deformacijos ir pan. - sutrinka normalus vaiko augimas ir vystymasis. Tuo tarpu suaugusiems vitamino D trūkumas gali pasireikšti kaulų suminkštėjimu, kai ne tik skauda kaulus, bet ir kamuoja raumenų silpnumas, funkcijos sutrikimai. Senyviems ar vyresnio amžiaus asmenims vitamino D trūkumas gali būti susijęs su kaulų retėjimu (jų masės bei tankio mažėjimu), kai būdinga daug didesnė kaulų lūžių ir traumų rizika.

Jei organizmui trūksta vitamino D, asmenį taip pat gali kamuoti tokie simptomai kaip:

  • Mieguistumas, bendras negalavimas ir nuovargis
  • Nekokybiškas miegas
  • Depresija, nerimas ir dirglumas
  • Raumenų ir kaulų skausmai
  • Raumenų silpnumas ir normalios jų funkcijos sutrikimai
  • Dėmesio ir koncentracijos stoka bei sumažėjęs darbingumas bei gebėjimas mokytis
  • Padidėjęs prakaitavimas
  • Širdies ir kraujotakos sutrikimai
  • Dažnesnės infekcijos ir kitos su imuninės sistemos sutrikimais susijusios problemos
  • Vis daugiau kalbama apie tai, kad vitamino D trūkumas gali iššaukti ir kitus, gana neįprastus simptomus, pavyzdžiui, egzemą, plaukų slinkimą, įvairias odos problemas.

Kaip padidinti vitamino D kiekį organizme žiemą?

Deja, vasara baigėsi, saulės spinduliai vis rečiau mus pasieks, o odoje mažiau gaminsis vitamino D. Manoma, jog per vasarą sukauptos vitamino D atsargos lapkričio pradžioje visiškai išsenka, tad dabar pats metas pasirūpinti, kad šio vitamino mūsų organizmas gautų nuolat. Jei anksčiau buvo pabrėžiama vitamino D svarba kūdikiams, siekiant išvengti rachito, tai šiandien akcentuojama, jog šis saulės vitaminas gyvybiškai reikalingas visų amžių žmonių grupei. Vitaminas D svarbus ne tik kaulų stiprumui, tačiau ir mūsų imuninei sistemai.

Vitamino D poveikis imuninei sistemai

Danijos mokslininkai iš Olborgo universiteto, bendradarbiaudami su kolegomis iš Didžiosios Britanijos ir JAV, atlikę tyrimą su 1,5 milijono danų pastebėjo, kad vitaminas D daro įtaką žarnyno mikroflorai, kuri palaiko organizmo imuninę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad 70-80 proc. mūsų imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne, vargu ar reikia stebėtis, kad vitaminas D yra susijęs su mūsų žarnyno biochemija.

tags: #vitamino #d #receptorių #funkcijos

Populiarūs įrašai: