Virtas ar keptas kiaušinis: maistingumas ir nauda sveikatai

Kiaušiniai - vienas populiariausių ir universaliausių maisto produktų pasaulyje. Jie yra puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, todėl dažnai įtraukiami į įvairius patiekalus ir dietas. Tačiau, kyla klausimas, kaip geriausia paruošti kiaušinius, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir išsaugotų kuo daugiau naudingų medžiagų? Ar virtas kiaušinis yra maistingesnis už keptą, ar atvirkščiai? Šiame straipsnyje panagrinėsime kiaušinių maistinę vertę, skirtingus paruošimo būdus ir jų įtaką sveikatai.

Kiaušinių maistinė vertė

Kiaušiniai yra itin maistingi ir juose yra beveik visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Viename dideliame kiaušinyje yra apie 70-80 kcal, 6 g baltymų ir 5 g riebalų. Be to, kiaušiniai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, priskiriamų visaverčiams baltymams, nes juose yra visos devynios nepakeičiamos aminorūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats.

Pagrindinės maistinės medžiagos kiaušiniuose:

  • Baltymai: svarbūs raumenų augimui ir atstatymui.
  • Vitaminai: A, D, B2, B12, B5, kurie reikalingi regėjimui, kaulams, nervų sistemai ir energijos gamybai.
  • Mineralai: magnis, kalcis, fosforas, kalis, geležis, selenas, cholinas, folio rūgštis, kurie būtini įvairioms organizmo funkcijoms.
  • Cholesterolis: nors ilgą laiką buvo manoma, kad jis kenkia širdies sveikatai, naujausi tyrimai rodo, kad mitybos cholesterolio poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje yra minimalus daugumai žmonių.
  • Omega riebalų rūgštys: naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai.

Skirtingi kiaušinių paruošimo būdai ir jų įtaka maistingumui

Kiaušinius galima paruošti įvairiais būdais: virti, kepti, troškinti, gaminti omletus ar kiaušinienę. Kiekvienas paruošimo būdas turi įtakos kiaušinio maistinei vertei ir virškinamumui.

Virti kiaušiniai

Virti kiaušiniai yra vienas populiariausių ir sveikiausių pasirinkimų. Jie gali būti verdami įvairiai: minkštai, pusiau kietai arba kietai. Virimo trukmė priklauso nuo to, kokio kietumo kiaušinio norima.

Taip pat skaitykite: Kepto kiaušinio nauda

  • Maistinė vertė: virti kiaušiniai turi mažiau kalorijų nei kepti. 100 g virtų kiaušinių porcijoje yra apie 155 kalorijas, o keptų - 196 kalorijos. Be to, virti kiaušiniai turi mažiau sočiųjų riebalų ir neturi transriebalų.
  • Virškinamumas: virtų kiaušinių baltymas yra lengviau virškinamas ir pasisavinamas organizmo.
  • Rekomendacijos: gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas, nes toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį.

Kepti kiaušiniai

Kepti kiaušiniai yra dar vienas populiarus pasirinkimas, ypač pusryčiams. Tačiau, kepant kiaušinius, svarbu atsižvelgti į naudojamų riebalų kiekį ir temperatūrą.

  • Maistinė vertė: kepti kiaušiniai turi daugiau kalorijų ir riebalų nei virti. 100 g keptų kiaušinių porcijoje yra apie 196 kalorijas ir 4,3 g sočiųjų riebalų.
  • Vitaminų praradimas: kepant kiaušinius aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų.
  • Cholesterolio oksidacija: kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku.
  • Rekomendacijos: jei renkatės kepti kiaušinius, rekomenduojama tai daryti lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviesto. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą garnyrą - vengti riebių priedų, tokių kaip majonezas, ir rinktis šviežias daržoves.

Kiaušiniai be lukšto

Kiaušinius taip pat galima virti be lukšto. Tai greitas ir sveikas būdas paruošti kiaušinius, išsaugant jų maistinę vertę.

  • Paruošimas: kiaušiniai įmušami į nedidelius indelius ir verdami verdančiame, bet ne kunkuliuojančiame vandenyje. Virimo laikas priklauso nuo norimo gauti kiaušinių kietumo.
  • Patarimai: išvirus kiaušiniams, juos reikia iškart atvėsinti tekančiu šaltu vandeniu, kad sustabdytumėte virimo procesą.

Kaip geriausiai pasisavinamas kiaušinis?

Teigiama, kad geriausiai kiaušinis pasisavina, kai jis yra minkštai virtas. Taip pat puikiai tinka virti be lukšto ar kepti minkštai be riebalų. Tačiau, jei žmogus yra linkęs į alergijas ar yra alergiškas histaminui, geriau valgyti kietai virtą kiaušinį, nes termiškai neapdorotame baltyme yra histamino.

Su kuo geriausia valgyti kiaušinius?

Didžiausia problema būna ne kiaušinyje, bet tai, su kuo jį valgome. Labai svarbu, kad, jei šalia valgome riebalus, tai jų stengtis suvalgyti kuo mažiau. Geriausia valgyti su daržovėmis, nes tokiu būdu pagerina daržovėse esančių medžiagų pasisavinimą. Jei būtinai valgyti norisi su duona, geriau rinktis viso grūdo, grikių ar avižų duoną. Vietoje majonezo galima rinktis avokadą ar kitas užtepėles, garstyčias sumaišyti su grietine ir druska.

Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną?

Rekomendacijų, kiek per dieną ar savaitę suvartoti kiaušinių, yra labai įvairių ir jos priklauso nuo sveikatos būklės. Teigiama, kad sveikam žmogui galima suvalgyti vieną kiaušinį per dieną ir tai neturės jokios neigiamos įtakos. Tačiau, jei norite vartoti daugiau kiaušinių, geriau suvalgyti šiek tiek mažiau trynių, nes cholesterolis yra tik trynyje. Vis dėlto, ir trynys yra labai naudingas, jame pilna antioksidantų, gerųjų riebalų ir kitų vertingų medžiagų, todėl rekomenduojama kiaušinį valgyti visą. Trynio vengti vertėtų tiems, kas turi stipriai padidintą cholesterolio kiekį kraujyje ar serga diabetu. Tada rekomenduojama neviršyti 3 kiaušinių per savaitę.

Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis: baltymų šaltinis

Kiaušinių ženklinimas

Europos sąjungoje priimta ženklinti kiaušinius skaičių bei raidžių deriniu, kurie nusako, kokiomis sąlygomis, kurioje valstybėje buvo auginamos vištos bei kurios valstybinės institucijos atsakingos už vištų laikymo vietos kontrolę.

  • Raidės: A ir B žymi fizines produkto charakteristikas. Parduotuvėse dažniausiai rasime A raide paženklintus kiaušinius, reiškiančius, kad jie yra nesuskilę, neįdaužti, be kraujo priemaišų.
  • Skaičiai: parodo, kokiomis sąlygomis auginamos juos padėjusios vištos. 0 reiškia, kad vištos buvo augintos pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, 1 - laisvai auginamų vištų kiaušinius, 2 - vištos augintos ant kraiko, o 3 - vištos augintos narvuose.

Kiaušinių nauda ir atsargumo priemonės

Bet kokiu atveju, specialistai pabrėžia, kad kiaušiniai, nesvarbu, kepti ar virti, yra daugybės naudingų medžiagų šaltinis ir jiems verta atsidurti mitybos racione. Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 7 gramai baltymų. Be to, kiaušiniuose yra visų žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų, tokių kaip geležis, magnis, selenas, cinkas, varis, kalcis, kalis, fosforas. Kiaušiniuose gausu ir vandenyje bei riebaluose tirpių vitaminų: regėjimui svarbaus vitamino A, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai reikalingo vitamino D ir visų grupių vitamino B, ypač cholino, kuris būtinas smegenų vystymuisi, nervų sistemos veiklai palaikyti ir nervinių impulsų perdavimui.

Tačiau, svarbu atsižvelgti į keletą atsargumo priemonių:

  • Alergija: kiaušinio baltymas gali sukelti nemalonias reakcijas žmonėms, kovojantiems su produktų netoleravimu, alergijomis.
  • Salmoneliozė: termiškai neapdorotus kiaušinius vartoti galima, tačiau rekomenduojama rinktis pasterizuotus kiaušinius, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, randamas ant kiaušinių lukštų.
  • Laikymas: ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginę plėvelę, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti ir namuose iki maisto ruošimo kiaušinius laikyti neplautus. Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia - šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje.

Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šaldytą omarą

tags: #virtas #ar #keptas #kiaušinis #maistingumas

Populiarūs įrašai: