Mėsos Vartojimo Statistika Lietuvoje: Rinkos Analizė ir Tendencijos
Įvadas
Lietuvoje, kur laisvos rinkos ekonomika dar tik žengia pirmuosius žingsnius, rinkos analizė yra sąlyginai naujas dalykas. Besikeičiant aplinkos sąlygoms ir stiprėjant konkurencijai, atsiranda būtinybė tirti rinką, labai atsakingai įvertinti savo galimybes veikti joje ir numatyti veiklos vystymosi būdus. Kiekviena įmonė turėtų žinoti, ko pageidauja vartotojas, kokios prekių savybės jį skatina pirkti, ištirti, kokias strategijas taiko konkurentai, kokie rinkos segmentai perspektyvūs, o kurių geriau būtų atsisakyti, ieškoti dar neužpildytų nišų rinkoje, kurios gali peraugti į pelningus segmentus.
Rinkos tyrimas - tai informacijos apie vartotoją, prekių pardavimą, konkurentų veiklą rinkimo, analizavimo ir interpretavimo procesas. Rinkos analizė apima visų veiksnių, darančių įtaką prekių pardavimui, analizę, vartotojo elgesio analizę, jo motyvaciją ir poreikius, sezoninius paklausos svyravimus, pardavimų organizavimo efektyvumą, reklamą ir konkurentų veiklą. Pasirinktos temos aktualumą nusako vis auganti ir aštrėjanti konkurencija, nuolatinis superkamos mėsos kiekių didėjimas bei suvartojamų mėsos kiekių ir vartotojų perkamosios galios mažėjimas. Akivaizdu, jog vienos įmonės augs ir stiprės, o kitas šiuo metu gali ištikti bankrotas. Jau dabar stebima stipri mėsos produktų gamintojų koncentracija ir struktūriniai pasikeitimai šioje ūkio šakoje.
Mėsos Rinkos Formavimosi Problemos ir Ypatumai
Šiaulių miesto rinka yra sudėtinė visos Lietuvos mėsos gaminių rinkos dalis. Taigi joje vykstantys procesai yra stipriai susiję su bendra situacija visoje valstybėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mėsos produktų gamyba ir jų supirkimo kiekiai mažėja. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra ūkininkai, kiti gyventojų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Mėsos produktų rinkoje nuolat daugėja gamintojų ir dėl to didėja konkurencija. Atrodytų, jog tokia padėtis turėtų būti palanki mėsos produktų gamintojams, tačiau valstybinis kainų reguliavimas, mažėjančios mėsos supirkimo kainos labai įtakoja ir apsunkina natūralius rinkos santykius.
Apskaičiavus gyvulininkystės produkcijos supirkimo vidutinį lygį, galima teigti, kad vidutiniškai per metus superkama 129.75 tūkst. tonų mėsos.
Mėsos Produktų Gamybos Pokyčiai 1995 - 2000 m.
Kaip matome iš lentelės, mėsos gamybos apimtys turi tendenciją mažėti. 2000 m. auga tik kiaulienos bei paukštienos gamybos apimtys, o visų kitų mėsos produktų gamybos apimtys mažėja. Galima daryti išvadą, kad jautienos, veršienos bei jų gaminių paklausa sumažėjo dėl kempinligės ir kitų siaučiančių gyvulių ligų grėsmės. Rinkoje pateikiama vis daugiau paukštienos bei kiaulienos produktų ir konkurencija tarp gamintojų vis stiprėja. Kiekvienas gamintojas siekdamas geriau panaudoti turimus gamybinius pajėgumus, padidinti pelningumą ir užimti tvirtas pozicijas rinkoje, turi ieškoti sau palankių rinkos segmentų, surasti naujas nišas savo produkcijai bei ieškoti būdų esamiems vartotojams išlaikyti ir potencialiems pritraukti. Akivaizdu, jog bendrą situaciją mėsos rinkoje, kaip ir visame žemės ūkyje, lemia daug veiksnių.
Taip pat skaitykite: Garuose virta žuvis – paprasta ir skanu!
Mėsos Produktų Suvartojimas ir Išlaidos
Mėsos ir mėsos produktų suvartojimo vienam gyventojui mažėjimas liudija apie sudėtingą ekonominę padėtį mūsų šalyje bei apie vartotojų perkamosios galios mažėjimą. Didžiausią poveikį vartojimo apimčių pokyčiams turi gyventojų perkamosios galios sumažėjimas.
Įvertinus Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijas gamybos aspektu, matyti, kad 1998 metais sumažėjo gyvulininkystės produkcijos supirkimas, nors suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai smarkiai išaugo lyginant su 1997 metų rodikliais. Pagrindinė tokio supirkimo sumažėjimo priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Dėl krizės mėsos perdirbimo fabrikų gamybiniai pajėgumai buvo panaudoti tik 15 - 20 procentų. Nuo 1999 metų visi mėsos supirkimo, gamybos, suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai krinta žemyn, tačiau išauga kiaulienos ir paukštienos paklausa. Norint pilnai įvertinti mėsos produktų rinką, neužtenka apžvelgti vien tik gamybos kitimo tendencijas Lietuvoje.
Konkurencija Mėsos Rinkoje
Komercinė konkurencija - tai konkurencija tarp visų rūšių prekių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų. Šiuolaikinei ekonomikai būdinga aštri konkurencinė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų poreikius, ilgai neišsilaiko - ji bankrutuoja. Turint informaciją apie konkurencinę aplinką galima ištirti rinkoje veikiančias jėgas, svarbiausius veiksnius, bei jų pasekmes.
1990 metais Lietuvoje veikė 8 stambūs mėsos fabrikai ir 6 paukštynai. Vienam gyventojui juose buvo pagaminama 142 kilogramai mėsos per metus. Per metus jie perdirbdavo per 700 tūkst. gyvulių ir paukščių, pagamindavo per 400 tūkst. tonų mėsos, 70 tūkst. tonų dešrų ir rūkytų gaminių. 2000 m. spalio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 303 skerdyklos ir 291 mėsos produktus gaminanti įmonė. Be jų konkurencinėje kovoje atsilaikė ir toliau sėkmingai veikia 26 stambūs kiaulynai, 6 stambūs paukštynai, atskirų žemės ūkio bendrovių karvių ir kiaulių fermos. Lietuvoje yra 1 žarnų rūšiavimo įmonė, turinti leidimą savo produkciją eksportuoti į ES. Kol kas tik 3 mėsos perdirbimo bendrovės gali pasigirti gaminančios tokios aukštos kokybės produkciją, kad ji atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Pagal SAPARD programą iki 2007 m. numatoma pastatyti 7 skerdyklas, atitinkančias Europos Sąjungos reikalavimus bei rekonstruoti ir modernizuoti 40 mėsos perdirbimo įmonių. Naujų skerdyklų, atitinkančių ES reikalavimus, statybai reikės 30-40 mln. Lt kiekvienai. Mėsos perdirbimo įmonių modernizavimui investicijos sieks nuo 0,5 iki 1,5 mln. Per artimiausius 5 metus, kasmet bus uždaroma vidutiniškai po 30 mėsos perdirbimo įmonių ir po 45 skerdyklas.
Dauguma šių įmonių dirba pelningai ir didina savo gamybos apimtis, sumažėjus bendram importuotos mėsos kiekiui (-9,8 proc., paukštienos -27,6 proc., subproduktų -19 proc.). Geriausių rezultatų pasiekia įmonės, įsigijusios naujas ir pažangias technologijas ir galinčios pristatyti vartotojams aukštos kokybės produkciją.
Taip pat skaitykite: Šunų mityba: žuvis
Didėjanti tarptautinė ir vidinė konkurencija verčia įmones jungtis. Tokiu savo elgesiu įmonės siekia sumažinti kaštus ir užimti didesnę rinkos dalį.
Pokyčiams Lietuvoje turi įtakos ir pasaulyje vykstantys ekonominiai procesai. Todėl norint aptarti konkurencijos sąlygas, reikia apžvelgti tarptautinės prekybos padėtį. 1998 m gerokai sumažėjo mėsos gaminių eksporto apimtys. Pagrindinė priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Mėsa ir jos gaminiai buvo eksportuojami tik į Rusiją ir NVS šalis, nes Europos Sąjungos valstybių mėsos produktų rinkos yra perpildytos, antra vertus, įsiskverbti į jas lietuviškai mėsos produkcijai kol kas labai sunku, nes beveik nė vienas Lietuvos perdirbėjas neturi veterinarijos pažymėjimų. Norėdamos gauti tokį leidimą mėsos perdirbimo įmonės pirmiausia turėtų modernizuoti gamybą, o tam reikia didžiulių investicijų. Ypač reikalinga moderni, ES standartus atitinkanti skerdykla. Jai pastatyti ir įrengti įmonės neturi pakankamai lėšų. Įvairių užsienio šalių investuotojai yra pasiruošę suteikti paskolų, tačiau tam reikalinga valstybės garantija. Vis dėlto eksportuoti jautieną ir jos gaminius į ES nuo 2001 metų lapkričio pabaigos jau turi teisę 3 mėsos perdirbimo įmonės - UAB “Vilkė”, AB “Skinija” ir UAB “Mažeikių mėsinė”. Leidimą gavusios tik metų pabaigoje jos nespėjo išnaudoti ES suteiktos kvotos 1.500 t jautienos ir 300 t dešrų. Prognozuojama, kad pradėjusios eksportą į Vakarų rinką, įmonės apyvartą padidins 2-3 kartus. Taigi mėsos ir mėsos gaminių eksportas į Europos Sąjungos šalis šiuo metu sudėtingas. Dėl esamų apribojimų mėsos produktai Vakarų rinkoje tampa nekonkurentabilūs ir nepaklausūs. Lietuvoje dėl 30 procentų importo muitų mėsa pabrangsta 35 procentais, todėl lietuviška mėsa beveik iš viso išnyko nuo prekystalių Rusijoje. 2000 m. iki spalio mėn. mėsos ir jos valgomų subproduktų į Rusiją išvežta už 33 mln. litų, o 2001 m. - už 0,5 mln. litų. Šaldytos jautienos eksportas sumažėjo nuo 33 mln. litų iki 0,4 mln. litų, kiaulienos į Rusiją Lietuva nevežė nei 2000 m., nei 2001 m. Kol kas dauguma mėsos perdirbimo įmonių didžiąją pagamintos produkcijos dalį eksportuoja į Latviją ir Estiją.
Vartojimo Tendencijos ir Rekomendacijos
Kalbėdama apie tokios mitybos įtaką sveikatai dietistė Indrė Trusovė įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu nei suvartojamos mėsos kiekis yra jos kokybė ir rūšis, kurią renkamės. Nors nėra vieningos taisyklės, kaip dažnai galima valgyti mėsą, tarp specialistų vyraujanti rekomendacija yra 3-4 kartai per savaitę. Vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos. Tačiau svarbu paminėti, kad tai yra bendros rekomendacijos. Kiekvienas žmogus yra individualus, porcijų dydis gali skirtis nelygu asmeniniai sveikatos rodikliai.
Jos teigimu, neramina tai, kad lietuviai rekomenduojamą mėsos suvartojimo kiekį stipriai viršija, be to, dažnai renkasi kiaulieną, neaplenkia ir įvairiausių perdirbtos mėsos produktų lentynų. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimą sieja su onkologinėmis ligomis. Be to, riebi kiauliena didina ir riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.
Daugelis kiaulieną renkasi neva dėl jos pigumo, tačiau, anot I. Trusovės, ji jau nebėra tokia pigi, o maisto kokybės sąskaita geriau netaupyti.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?
I. Trusovė pasakoja, kad geros kokybės mėsa mūsų organizmui itin svarbi - joje gausu geležies, baltymų, B grupės vitaminų, kuriuos iš šviežios mėsos puikiai gebame pasisavinti. Suprantama, kad iš rūkytos, pigios dešros visų šių medžiagų negausime arba tik labai mažą kiekį kartu su visa puokšte priedų, dažiklių ir skonio stipriklių. Geriausia rinktis kuo šviežesnę ir lietuvišką mėsą, o dar geriau - užaugintą be antibiotikų. Tai nėra tik reklaminis ženkliukas - taip pažymėta mėsa reiškia, kad gyvulys ar paukštis nebuvo gydytas antibiotikais, nes rimtai nesirgo, taigi buvo kokybiškai augintas, šertas ar lesintas.
Tuo metu sportuojantiems ar norintiems sulieknėti I. Trusovė mėsą pataria rinktis dar atidžiau, geriausia - liesesnę ir turinčią daug baltymų. Baltymai yra pagrindinė mūsų statybinė medžiaga. Jie svarbūs viso kūno audinių augimui bei gyvybingumui, stiprina imuninę sistemą, padeda palaikyti ir auginti raumeninę masę. Savo klientams visada sakau, kad be baltymų ir sporto, apie sveiką ir tvirtą kūną galima net nesvajoti.
Pradėjusiems sportuoti ji siūlo įsiminti pagrindinę taisyklę - kuo liesesnė mėsa arba žuvis, tuo joje esančių baltymų dalis yra didesnė. Tarkime, 100 gramų vištienos krūtinėlės yra 22 gramai baltymų, o tokio pat svorio kiaulienos kumpyje - tik 16 gramų. Beje, svarbu atminti, kad baltymų suvirškinimui sunaudojama daugiau kalorijų nei skaidant riebalus ar angliavandenius, todėl būtent liesa vištiena neretai ir yra rekomenduojama norintiems numesti svorio.
Svarbu ir kaip mėsa yra ruošiama - net pačią kokybiškiausią ir vertingiausią galima sugadinti netinkamai gaminant. Visuomet rekomenduoju rinktis tokią mėsą ir tokį paruošimo būdą, kuriam nereikėtų didelio kiekio riebalų ir didelės kaitros. Taip pat labai svarbu ir su kuo mėsą valgote. Ją, kaip ir kitus baltyminius produktus, geriausia derinti su daržovėmis ir žalumynais, tinka ir riebalai. Bulvės, rudi ryžiai, grikiai - taip pat puikus variantas garnyrui prie mėsos. Visada sakau - svarbu balansas. Vakarienei angliavandenių siūlyčiau privengti, tačiau sotiems pietums tiek bulvės, tiek kruopos tinka. 100 gramų saldžios bulvės arba 50 gramų grikių ar rudųjų ryžių - puikus pasirinkimas prie mėsos.
Mėsos Produktų Gamintojų Produkcijos Paskirstymo Tinklas
Mėsos Produktų Vartotojų Segmentavimas
Skirtingų Gamintojų Mėsos Produktų Paklausos Įvertinimas
Mėsos Produktų Vertinimo Kriterijai
Dinamikos Analizė
Išvados ir Pasiūlymai
Įvertinus mėsos produktų rinkos perspektyvas Lietuvoje, prognozuojama, kad ateinančiais laikotarpiais suvartojamų mėsos produktų kiekių lygis smarkiai nesikeis.
mažai taikomi tokie būdai, kaip loterijos, pvz.: kokias taiko bulvių traškučių “Estrela” gamintojai, alaus gamintojas “Švyturys” ar kavos “Jacobs” importuotojai, kuponai, kurie pririša vartotoją prie tam tikros įmonės produkcijos. Įmonės turėtų pasirinkti tokią reklamą, kuri akcentuotų kokią nors vieną produkto savybę. Pvz.: ŽŪB “Nematekas” galėtų pabrėžti savo gaminių kokybę, UAB “Kužių agroįmonė” - kainą. Įmonė turėtų naudoti šūkį savo produkcijai akcentuoti, pvz.: ŽŪB “Nematekas” jau turi savo šūkį - “Gardi mėsa”. UAB ““Kužių agroįmonė” galėtų naudoti tokį šūkį, kaip “Puikūs gaminiai už puikią kainą” arba “Visada gera kaina”. Kad reklama būtų efektyvi ir naudinga, siūloma įmonėms reklamuoti gaminius “Splius” televizijos kanalu.
Priedai
Segmentavimas pagal reagavimą į naujas ir įprastas prekes
Anketos pavyzdys
Suvartojamų mėsos produktų kiekio pasiskirstymas 1995 - 2000 m.
Mėsos ir mėsos produktų eksportas tūstančiais tonų 1995 - 2000 m.
Pasirinkti pirminių duomenų rinkimo būdai
Suvartojamų mėsos produktų kiekių prognozė
Vartojimo išlaidų prognozė
Respondentų pasiskirstymas pagal mėsos produktų pirkimo dažnumą
Respondentų pasiskirstymas pagal išlaidų mėsos produktams dydį
Mėsos produktų rūšių pasiskirstymas pagal gamintojus
Vartotojų pasiskirstymas padidėjus pajamoms
Mėsos produktų kriterijų įvertinimas
#
tags: #virta #mesa #suvartojimas #statistika