Širdies ligos virš 40 metų: rizikos veiksniai ir prevencija

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors medicinos pažanga leidžia vis efektyviau gydyti šias ligas, prevencija išlieka svarbiausiu veiksniu, ypač perkopus 40 metų, kai organizme prasideda natūralūs pokyčiai, didinantys riziką susirgti ŠKL.

Išeminei širdies ligai būdingi etapai

Išeminė širdies liga (IŠL) vystosi, kai širdies kraujagyslės užsikemša dėl aterosklerozės arba trombo. IŠL vystymosi eigą galima skirstyti į tris etapus:

  • Tylusis etapas: Pirmieji ligos simptomai gali būti vos pastebimi ar visai nejuntami.
  • Stabilusis etapas: Pacientas fizinio krūvio metu pradeda jausti spaudžiančio pobūdžio skausmus krūtinėje, kurie praeina nutraukus fizinį krūvį.
  • Nestabilusis etapas: Skausmai krūtinėje atsiranda ir ramybės būsenoje arba skausmo stiprėjimas ir fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas progresuoja labai greitai.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai

Nėra vienos tikslios priežasties, sukeliančios ŠKL, tačiau žinoma, kad jos vystosi reiškiantis įvairiems rizikos veiksniams ir patologiniams organizmo procesams. Svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių.

  • Aukštas kraujospūdis (hipertenzija): Ilgainiui trikdo kraujotaką, pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina apnašų kaupimąsi jose. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg ar daugiau.
  • Didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis: MTL cholesterolis, vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, žaloja širdį ir kraujagysles, sukelia aterosklerozę.
  • Padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje: Dėl trigliceridų pertekliaus kraujagyslės kietėja, jų sienelės sustorėja, sutrinka kraujotaka.
  • Cukrinis diabetas: Perteklinis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles, todėl sergantieji diabetu dažniau susiduria su ŠKL. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja maždaug nuo 4,1 iki 6,1 mmol/l.
  • Amžius: ŠKL rizika didėja su amžiumi, ypač nuo 40-50 metų. Remiantis statistika, širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai dažniausiai suserga sulaukę maždaug 45, moterys šiek tiek vėliau - 50-55 metų.
  • Lytis: Rizika yra didesnė vyrams. Koronarine širdies liga dažniau serga 45-55 metų vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja po menopauzės).
  • Nutukimas: Perteklinis svoris apsunkina širdies veiklą, didina kraujospūdį. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30, moterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų - 102 cm.
  • Genetinis polinkis: ŠKL atsiradimą veikia ir genetinis fonas. Žmogus susiduria su didesne rizika susirgti ŠKL, jei jo tėvas susirgo ŠKL iki 55 metų amžiaus, o mama - iki 65 metų amžiaus. Tačiau gyvenimo būdas yra svarbesnis nei genetiniai veiksniai.
  • Rūkymas: Gali net 2-4 kartus padidinti ŠKL riziką. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių, daugybė jų laikomi kancerogenais.
  • Alkoholis: Perteklinis alkoholio vartojimas didina kraujospūdį, cholesterolį, gali sukelti širdies nepakankamumą, insultą, miokardo infarktą, kardiomiopatiją ir kitas ligas.
  • Fizinis neaktyvumas: Mažai judantys žmonės labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, insultu ir kitomis širdies ligomis.
  • Stresas: Vienas svarbiausių šiuolaikinių ligų, įskaitant ŠKL, rizikos veiksnių. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių.

Metabolinis sindromas

Metaboliniu sindromu vadinamas vidinių rizikos veiksnių derinys: pilvinio nutukimo, arterinės hipertenzijos, gliukozės ir insulino apykaitos sutrikimo ar diabeto ir specifinės metabolinės dislipidemijos (trigliceridų padidėjimo ir DTL-cholesterolio sumažėjimo). Pacientų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, koronarinės širdies ligos rizika ženkliai padidinta. Visiems metabolinio sindromo komponentams didelės įtakos turi neteisinga gyvensena.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija

Koreguodami savo elgseną, galime išvengti šių ligų arba gerokai sumažinti jų riziką.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

  • Fizinis aktyvumas: Fiziškai aktyvūs žmonės rečiau susiduria su aukštu kraujospūdžiu, pertekliniu MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekiu kraujyje, antsvoriu, nutukimu ir II tipo diabetu. Rekomenduojama kas savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvios fizinės veiklos. Europos kardiologų draugijos duomenys rodo, kad bet kokios rūšies reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti apie 27 proc. sumažinti santykinę mirtingumo dėl ŠKL riziką.
  • Subalansuota mityba: Svarbu vartoti pakankamai vaisių, daržovių, ankštinių, sėklų, riešutų, neriebių pieno produktų, viso grūdo gaminių, žuvies. Taip pat būtina apriboti sočiųjų riebalų, druskos, cukraus, perdirbtų angliavandenių ir riebaus maisto vartojimą. PSO rekomenduoja vienam žmogui suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną.
  • Rūkymo atsisakymas: Metus rūkyti ankstyvame amžiuje (iki 40 metų) padidėjusi mirties rizika dėl ŠKL sumažėja net 90 proc.
  • Alkoholio ribojimas: Patartina kuo labiau sumažinti alkoholio suvartojimą.
  • Streso valdymas: Naudinga meditacija, masažai, buvimas gamtoje, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo priemonės. Svarbiausia - išmokti racionaliai įvertinti problemą ir aktyviai ieškoti teigiamų sprendimo būdų.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Jos pasižymi priešuždegiminiu, kardioprotekciniu poveikiu, gali sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, palaikyti normalų kraujospūdį ar normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 riebalų rūgštis galite įtraukti valgydami riebias žuvis, tokias kaip menkė ar lašiša, bei augalinės kilmės produktus - rapsų ar linų sėmenų aliejų, graikinius riešutus ir kitus maisto produktus.

Profilaktinės programos

Lietuvoje vykdoma profilaktinė širdies ir kraujagyslių programa, skirta 40-55 metų vyrams, 50-65 metų moterims, esant vidutinei širdies kraujagyslių ligų rizikai. Programos dalyviai gali nemokamai atlikti svarbiausius širdies tyrimus, kraujagyslių būklės vertinimą ir gauti individualias gydytojo rekomendacijas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus, nemokamai, asmeniui gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos etapai:

  1. Pirminis sveikatos įvertinimas: Slaugytoja pamatuoja paciento ūgį, svorį, liemens apimtį, surenka informaciją apie ligas šeimoje, vartojamus vaistus, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius. Taip pat pildoma anketa dėl gyvenimo būdo rizikų.
  2. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių tyrimai: Elektrokardiograma (EKG), kraujospūdžio ir pulso matavimai.
  3. Kraujo tyrimai: Gliukozės kiekis (atliekamas nevalgius), cholesterolio rodikliai, inkstų veiklos vertinimas.
  4. Rizikos įvertinimas ir rekomendacijos: Šeimos gydytojas nustato rizikos lygį ir priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo - tai besivystančio infarkto požymiai. Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai lipant laiptais, į kalną.

Širdies amžius

Ankstesni tyrimai rodo, kad „širdies amžius“ ne visada sutampa su žmogaus chronologiniu amžiumi. Žinoti savo širdies amžių yra svarbu, nes kai širdies amžius yra didesnis už tikrąjį amžių, tai yra rimtas įspėjimas. Kai pacientai suvokia, kad jų širdis yra „senesnė“ nei turėtų būti, galima juos motyvuoti imtis veiksmų.

Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas

Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti

tags: #širdies #ligos #virš #40 #metų #rizikos

Populiarūs įrašai: