Virimas Skirtingomis Sąlygomis: Nuo Virtuvės Mitų Iki Mokslo
Šiame straipsnyje panagrinėsime virimo procesą skirtingomis sąlygomis, pradedant nuo populiariausių virtuvės mitų ir baigiant moksliniais paaiškinimais apie virimo temperatūrą skirtingame aukštyje ir vandens užšalimo ypatumus. Taip pat aptarsime, kaip maisto pramonė ir žemės ūkis veikia mūsų mitybą ir kokie yra skirtingų auginimo būdų privalumai ir trūkumai.
Virimas ir Garavimas: Du Skirtingi Procesai
Virimas ir garavimas yra du skirtingi procesai, susiję su skysčių virsmu garais. Nors abu procesai apima skysčio pavertimą garais, jie vyksta skirtingomis sąlygomis ir turi skirtingas savybes.
Virimas - tai procesas, kai skystis virsta garais visame savo tūryje, pasiekęs tam tikrą temperatūrą, vadinamą virimo tašku. Virimas vyksta pasiekus specifinį skysčio virimo tašką ir apima visą skysčio tūrį, reikalaujant nuolatinio šilumos tiekimo. Kiekvienas skystis turi specifinį virimo tašką, kuris priklauso nuo aplinkos slėgio.
Garavimas - tai procesas, kai skystis virsta garais tik jo paviršiuje, net nesiekdamas virimo taško. Garavimas vyksta bet kurioje temperatūroje, žemesnėje už skysčio virimo tašką ir apima tik skysčio paviršių, todėl nereikia nuolatinio šilumos tiekimo.
Populiariausi Virtuvės Mitai
Kulinarija - tai ne tik menas, bet ir mokslas, kuris neretai yra apipintas įvairiais mitais. Atėjo metas atskirti faktus nuo prasimanymų ir paneigti pačius populiariausius virtuvės mitus.
Taip pat skaitykite: Jaučio liežuvis: tradiciniai receptai
Druska ir Vandens Virimo Temperatūra
Daug kas mano, kad įpylus druskos į vandenį, jis pradės virti greičiau. Iš tiesų, druska nepadeda vandeniui greičiau užvirti - ji jį verčia virti lėčiau. Įpylus druskos, padidėja vandens virimo temperatūra, t. y., vanduo pradeda virti aukštesnėje nei 100°C temperatūroje. Druska nepagerina vandens virimo greičio, tačiau ji svarbi dėl skonio.
Alkoholis Kaitinamas Išgaruoja
Karštis sumažina alkoholio potencialą, tačiau jis iš patiekalo visiškai neišgaruoja.
Daržovės Verdant Netenka Maistinių Medžiagų
Dauguma vitaminų verdant vandenyje ar garuose per daug nenukenčia, o kai kurios daržovės po terminio apdorojimo yra lengviau virškinamos.
Vandens Virimo Temperatūra Aukštyje
Vandens virimo temperatūra priklauso nuo aplinkos slėgio. Kuo mažesnis slėgis, tuo žemesnėje temperatūroje vanduo užvirs. Todėl kalnuose, kur oro slėgis mažesnis, vanduo užverda žemesnėje temperatūroje nei jūros lygyje.
Norint nustatyti žemiausią vandens virimo temperatūrą, turime ieškoti vietos, kurioje yra rečiausias oras. Vandens virimo temperatūra šiek tiek priklauso nuo drėgmės, bet beveik viskas priklauso nuo slėgio. Jei kibirą vandens nunešite į kalno viršūnę, jis užvirs žemesnėje temperatūroje, nei jūros lygyje. Taip yra todėl, kad kuo mažiau atmosfera veikia puodą su vandeniu, tuo mažiau šilumos energijos reikia vandeniui išgarinti arba paversti garais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie stručių kiaušinių virimą
Aukščiausioje Žemės vietoje - Everesto viršūnėje, 8849 metrų aukštyje - vandens užvirimo temperatūra yra žemiausia: vos 68°C. Tai būtų visai karštas vanduo, tačiau juo užplikyta kava būtų baisi, nes kavai reikia bent 87°C temperatūros.
Priemaišos vandenyje taip pat veikia vandens molekulių tarpusavio sąveiką, todėl galiausiai keičiasi viso tirpalo virimo taškas.
Vandens Užšalimo Temperatūra
Kokia yra aukščiausia vandens užšalimo temperatūra? Bent jau gryno vandens atveju temperatūra, kurioje jo molekulės susiglaudžia į standžias kristalines ledo kristalų struktūras, priklausomai nuo slėgio kinta palyginus nedaug. Vandens užšalimo temperatūra Žemėje visada yra apie 0°C.
Tačiau tai nereiškia, kad slėgis neturi jokios įtakos vandens užšalimo temperatūrai - tiesiog slėgis, kuris natūraliai susidaro mūsų planetos paviršiuje, yra nepakankamas, kad pakeltų užšalimo temperatūrą.
Net Marianų įduboje esančioje Challengerio gelmėje, kuri yra žemiau jūros lygio nei Everesto viršūnė, slėgis yra daugiau nei 1000 kartų didesnis nei oro slėgis jūros lygyje. Tai suspaudžia vandenį - bet ne tiek, kad vanduo, kurio temperatūra viršija 0°C, virstų ledu. Norint, kad vanduo užšaltų esant aukštesnei nei 0°C temperatūrai, reikia beveik 10 000 kartų didesnio atmosferos slėgio - o tai natūraliai nepasitaiko niekur Žemėje.
Taip pat skaitykite: Kaip garinimas gali pagerinti jūsų gyvenimą
Tačiau jūros lygyje ledas gali susidaryti, jei oro temperatūra yra aukštesnė už užšalimo temperatūrą - nes jis šąla spinduliavimo būdu. Dėl šio reiškinio dykumų vietovių gyventojai ištisas kartas galėjo pasigaminti ledo be elektros energijos ir šalčio. Dabartinio Irako ir Afganistano gyventojai prieš debesuotą naktį pripildydavo negilius baseinus vandens ir pabusdavo su ledu, nors oro temperatūra būdavo keliais laipsniais aukštesnė už nulį.
Taip yra todėl, kad oras virš baseino būna labai sausas, o tai skatina vandens garavimą. Garuojantis vanduo skleidžia šilumą, kuri atvėsina likusį skystį. Be to, vanduo lėtai skleidžia šilumą į dangų. Nors oras prie žemės gali būti šiek tiek aukščiau nulio, aukščiau esanti atmosfera debesuotą naktį gali būti iki -40°C. Šiuo atveju šilumos energija iš santykinai šilto vandens pereina į itin šaltą nakties dangų. Abu šie mechanizmai kartu gali sumažinti baseino temperatūrą iki 0°C - tiek, kad jis užšaltų, nors aplinkinio oro temperatūra yra 5°C.
Virdulių Pasaulis: Kaip Išsirinkti Tinkamiausią?
Jau seniai vis daugiau žmonių dėl patogumo ir karšto gėrimo paruošimo greičio renkasi elektrinius virdulius. Tai pagrindinis virdulių parametras, kuris turi reikšmingos įtakos kasdieniam naudojimosi įrenginiu patogumui.
Talpa
Virdulio talpą reikėtų rinktis atsižvelgiant į naudotojų skaičių. Jeigu ieškoma virdulio, kuris vienu metu leistų paruošti 6 - 7 arbatos puodelius, reikėtų rinktis mažiausiai 1,7 l talpos įrenginį. Didžiausia prieinama rinkoje esančių virdulių talpa yra 2 - 2,4 l. Jeigu pageidaujama, kad virdulys užimtų mažiau vietos ir nereikia vienu metu vandens daugiau nei 4 - 6 puodeliams, vertėtų rinktis 1 - 1,6 talpos modelį.
Galingumas
Dažniausiai pasitaikantis virdulių galingumas yra nuo 600 iki 3100 W. Būtent kaitinimo elementas įšildo vandenį ir leidžia jam užvirti. Užvirimui reikalingas minimalus vandens kiekis diskinio kaitinimo elemento atveju yra labai nedidelis (0,1 l).
Korpuso Medžiagos
Šiuolaikiniai elektriniai virduliai stebina formų, spalvų ir korpuso medžiagų įvairove:
- Plastikiniai virduliai: lengvesni nei metaliniai ir dažniausiai pigesni. Plastikas neįkaista taip stipriai, kaip metalas.
- Nerūdijančio plieno virduliai: sunkesni, bet įprastai pasižymi šiuolaikišku dizainu.
- Stiklinio korpuso virduliai: pasižymi mažiausiu svoriu. Tokios medžiagos įrenginius naudotojai itin vertina dėl jų dizaino, kuris puikiai atrodo visuose virtuvių interjeruose. Stikliniai virduliai laikomi sveikesniais ir pasižymi lengvesniu valymu.
- Keramikiniai virduliai: geriausias, bet ir brangiausias elektrinių virdulių gamintojų pasiūlymas. Keramikinio korpuso virduliai išsiskiria ne tik tuo, kad juos paprasta valyti, bet taip pat ir tuo, kad tai yra kone sveikiausia medžiaga vandens virimui.
Papildomos Funkcijos
- Filtrai: Siekiant sumažinti nuosėdų ir kitų vandenyje atsirandančių dalelyčių kiekį, virduliuose montuojami filtrai. Nailono tinklelis apsaugo nuo didesnių nešvarumų, o nerūdijančio plieno tinklelis sulaiko didžiąją dalį nešvarumų.
- Temperatūros reguliavimas: Kai kurie virduliai pasižymi temperatūros reguliavimo galimybe. Tokie įrenginiai leidžia pasirinkti temperatūrą iki kurios bus įkaitintas vanduo. Galima rinktis iš 40-100°C temperatūros diapazono. Šis funkcionalumas leidžia nustatyti tikslią temperatūrą, kurios reikia skirtingos rūšies karštiems gėrimams paruošti.
- Vandens lygio matuoklis: Beveik kiekvienas elektrinis virdulys turi vandens lygio matavimo žymėjimą. Jo dėka galima tiksliai kontroliuoti, kiek pilama vandens. Įdomus sprendimas, kuris pravers tamsioms arba menkai apšviestoms patalpoms - vandens lygio matuoklio apšvietimas.
- Laido laikymas: Vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokio ilgio yra laidas, bet taip pat ar gamintojas numatė galimybę jį susukti ir paslėpti pagrinde.
- Apsauga nuo įjungimo be vandens: Jutikliai apibūdina vandens lygį ir neįjungia virdulio tuo atveju, jei jis yra tuščias.
- Automatinis išjungimas po užvirimo: Pabaigęs darbą virdulys išsijungia.
- Veikimo indikacinė lemputė: Praneša, kada virdulys veikia.
- Užprogramuojamas įjungimo laikas: Įdomi funkcija, kuri pravers nuolat skubantiems ar ypatingai laiką taupantiems žmonėms - galimybė užprogramuoti virdulio įjungimo laiką.
Arbatos ir Kavos Ruošimas: Temperatūros Svarba
Atėjus šaltiems orams vis daugiau žmonių iš spintelių traukia arbatas arba keliauja į parduotuvę jų įsigyti. Teigiama, kad įvairios žolelių arbatos ne tik sušildo kūną, bet ir teigiamai veikia imuninę sistemą, stiprina organizmą. Niekur nedingsta ir kava - ją lietuviai ypač mėgsta gerti rytais. Paprastai kava ir arbata yra ruošiama tradiciniu būdų - ją užpilant karštu vandeniu iš virdulio. Dažnai pamirštame, kad per didelė vandens temperatūra sudegina kavos pupeles ir neleidžia joms atskleisti tikrojo savo skonio ir aromato. Tuo tarpu karštas vanduo arbatoje degina ne tik gomurį, bet ir neleidžia atsiskleisti arbatos gerosioms savybėms, mažina juose esančių eterinio aliejaus ekstrakto kiekį bei apkartina skonį.
Paprastai, vanduo laikomas užvirusiu, kai jo temperatūra siekia 100 laipsnių. Tačiau šis karštis tinka tik dviem arbatos rūšims - juodajai ir raudonajai. Žaliajai arbatai reikia šiek tiek žemesnės temperatūros - nuo 70 iki 80 laipsnių karščio , o baltai 60-70 laipsnių.
Rekomenduojamos Vandens Temperatūros
- Juodoji arbata: 90-100°C
- Baltoji ir žalioji arbata: 60-80°C
- Kava: 90-96°C
Tikslus temperatūros nustatymas leis sutaupyti laiko bei niekuomet nesuklysti užpilant kavos pupeles ar skirtingų rūšių arbatą karštu vandeniu. Žinoma, galite naudoti ir jau turimą virdulį, tačiau šiuo atveju teks stebėti vandenį. Kai nuo virdulio kyla lengvas garas galima plikyti žalią, baltą arbatą ir kavą. Kai kyla smulkūs burbuliukai (iš karto užvirus vandeniui) - juodąją.
Chemizuotas Žemės Ūkis ir Maisto Pramonė: Ar Turėtume Nerimauti?
Mirtinai pavojingų maisto užkratų protrūkiai - neišvengiami stipriai chemizuotoje šiuolaikinėje maisto pramonėje. Nori šviežių agurkų ir pomidorų salotų viduržiemį? Tiesą sakant, nereikėtų baksnoti vien į visą pasaulį ilgai šviežutėlėmis atrodančiomis daržovėmis aprūpinančias Ispaniją ar Olandiją. Mūsų pramoniniuose žemės ūkiuose ir šiltnamiuose daržovės jau seniausiai taip pat auginamos naudojant vadinamąsias olandiškas technologijas - kai augalai stiebiasi iš mineralinės vatos ar driekiasi virš plastiko plėvelių.
Ar taip užaugintos daržovės savo kokybe, maistingumu skiriasi nuo įprastų? Sveikas protas sako, jog taip - užtenka pauostyti ir paragauti skirtingais būdais užaugintų daržovių, kad pajustum jų skirtumą. Deja, argumentuotų, mokslinių įrodymų apie natūraliai ir dirbtiniu būdu užaugintų daržovių skirtumus Lietuvoje nėra - veikia kelios valstybės išlaikomos maistą tiriančios laboratorijos, bet nė vienai jų iki šiol neatėjo į galvą atlikti išsamių tyrimų, ką gi mums siūlo žemės ūkio ir maisto pramonė.
Vis dėlto tai tereiškia, kad dauguma pas mus parduodamų produktų atitinka bendrus ES normatyvus dėl maisto taršos ir yra pakankamai saugūs, - juos valgydamas nesusirgsi ar neapsinuodysi. Tačiau koks yra ilgalaikis chemizuotai auginamo ir apdirbamo maisto poveikis mūsų sveikatai, galime tik spėlioti, nes tokių mokslinių tyrimų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Ūkininkų Patirtis
Mutkūnų kaime Kupiškio rajone septintus metus gyvenanti ir ūkininkaujanti Danutė Petrušauskienė visiškai nesijaudina dėl sukrečiančių naujienų iš viso pasaulio apie vis pratrūkstančias chemines epidemijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje. O šiurpių naujienų pažeriama nuolat - tai paukščius šienauja bet kokiam gydymui atsparus gripas, tai galvijai krinta nuo žmogui taip pat mirtinai pavojingos kempinligės, tai kiaušiniuose ir vyne randama vėžį sukeliančio dioksino, kurio maisto pramonėje turėtų nebūti nė pėdsako. „Pasiklausau ir pagalvoju: kaip gerai, kad manęs tai nepalies”, - džiaugiasi ūkininkė. „Su vyru nutarėme bent prieš „smertį” valgyti sveikai.
Bepigu jai džiaugtis sveiku maistu, kai gyvena kaime ir visas būtinas gėrybes susirenka arba užsiaugina. O ką daryti miestiečiams? „Reikia tik netingėti ir viską tą patį gali turėti mieste. Ji vardija, kaip organizuoja savo šeimos maisto ūkį, kad jame visus metus nepristigtų vitaminų: bulvės, morkos, burokėliai, salierų ir pastarnokų šaknys šaltame sandėlyje puikiausiai išsilaiko iki naujo derliaus; pomidorų visai žiemai šeimininkė prikonservuoja jų pačių sultyse, tarkuotus burokėlius užpila nuosavo sodo obuolių sultimis; šaldiklis pridėtas ne tik miško gėrybių, bet ir krapų, petražolių ir net tarkuotų agurkų.
Dietologų Nuomonė
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sutinka, kad atsakingai į savo mitybą žiūrintis žmogus tikrai gali aprūpinti savo organizmą visais reikalingais vitaminais ir mineralais, maitindamasis vien Lietuvoje užaugančiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Tačiau gydytoja kategoriškai nepritaria kai kurių sveikos gyvensenos propaguotojų mintims, esą žiemą žmogus natūraliai turėtų būti pasyvesnis, lėtesnis, todėl tuo metu ir vitaminų jam reikia mažiau, nes ir organizmas turi pailsėti nuo jų kaupimo. „Tai visiškai neteisingos interpretacijos.
Tyrimų Trūkumas
Vis dėlto ar tikrai tos atvežtinės daržovės bei vaisiai užtikrina tokią vitaminų ir mineralų įvairovę, kokios mes tikimės, dėdamiesi jų į burną? Lietuvos agrarinių ir miškų ūkio mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis teigia, kad daugiausiai chemikalų naudoja pietinių Europos valstybių ūkininkai: „Ten, kur karšta ir drėgna, daug labiau puola įvairios ligos ir kenkėjai, tad nuo jų ginamasi įvairiais preparatais.
Lietuvos žemės ūkio universiteto Chemijos katedros profesorė Dalia Brazauskienė priduria, kad atvirame ore, natūraliame grunte auganti daržovė visuomet bus turtingesnė mineralų ir vitaminų bei naudingesnė sveikatai, nei auganti mineralinėje vatoje ar nokinama dirbtinėje šviesoje. Profesorė pabrėžia, kad savo savybėmis skiriasi net ir toje pačioje terpėje, bet skirtingomis sąlygomis augančios daržovės. Pavyzdžiui, šiltnamio palubėje augantis ir saulėje nokintas agurkas būna sukaupęs kur kas daugiau vitamino C ir kur kas mažiau nitratų, nei ant to paties stiebo sunokęs, bet pažeme augęs agurkas.
Kodėl Lietuvos žemės ūkio mokslininkai neatlieka išsamių tyrimų ir žmonėms nepateikia konkrečios bei aiškios informacijos, kuo skiriasi skirtingais būdais išaugintų vaisių ir daržovių sudėtis? Pasak jo, eksperimentiniame daržininkystės centro ūkyje tektų nuo pat sėjos skirtingomis sąlygomis - šiltnamyje hidroponike ir atvirame grunte - vienu metu auginti dvi agurkų vadas ir palyginti gautą rezultatą. „Be abejo, mums tai būtų labai įdomu. Bet esame skurdi biudžetinė organizacija, eksperimentus atliekame tik tada, kai juos kažkas užsako.
Vietinių Augintojų Privalumai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė taip pat tvirtina, kad Lietuvoje užauginamos daržovės gauna kur kas mažiau chemijos, nei atvežamos iš Vakarų ūkių. „Mūsų ūkiai maži, įpirkti daug brangių šiuolaikinių priemonių jiems per brangu. Vieno didžiausių Lietuvoje šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa” generalinis direktorius Donatas Montvila patvirtina, kad pažangiausi Lietuvos daržininkai naudoja tas pačias technologijas kaip ir Olandijos, Ispanijos ūkiai, tačiau mūsiškė produkcija gerokai brangesnė ne tik dėl didesnių energijos išlaidų, bet ir dėl sąžiningesnio verslo principų. „Nesakau, kad tokių pat metodų nenaudoja olandai ar ispanai, bet tik jau ne tie ūkiai, iš kurių Lietuvą pasiekia pati pigiausia produkcija”, - pabrėžia D.Montvila.
„Palyginkite patys - nors mūsų pomidoras atvežtas iš kaimynystės, jis neatrodo toks patrauklus kaip vakarietiškas, nors šis nuskintas daug seniau. Dėl to prekybos centrai ir nenori imti mūsų produkcijos - įrodinėja, kad ji ne tik brangesnė, bet ir trumpiau laikosi. Net ir patikrinus savaitėmis stovinčius užsienietiškus pomidorus, kad jie viršytų nitratų ar kitų cheminių priedų normas, Lietuvoje nustatoma labai retai. „Sovietmečiu nitratų kiekis maisto produktuose buvo reglamentuojamas daug griežčiau. G.Staugaitis paaiškina dar išsamiau. Pavyzdžiui, leistinos pesticidų normos per kelias dešimtis metų yra labai smarkiai sumažėjusios: anksčiau 1 ha žemės jų leista naudoti iki 2 kg, dabar - net iki 100 g. „O rezultatas pasiekiamas tas pats. Įsivaizduojate, kiek padidėjusi šių nuodų koncentracija? O jų likučių žmogaus organizme nebeaptinkama.
Sėklų Pasaulis: Gyvybės Šaltinis
Dabar pats laikas pakalbėti apie sėklas. Derlius jau aruoduose, išdžiovintas, išvalytas ir laukia pavasario sėjos, kai kiekvienas grūdas ar sėklelė kels į šviesą didžiausią savo viltį - daigą. Gal ne visuomet susimąstome, kiek daug įvairių sėklų mes naudojame savo buityje. Tai ir kiek „nupešioti“ grūdai košėms virti, rupiau ar smulkiau sumalti į miltus duonelei kepti skirti rugiai, kviečiai. Ragaišiui - avižos, grikiai, žirniai. O kur dar pupos, pupelės, kukurūzai, ryžiai, soros, lęšiai, sėmenys. Ir tai tik plikos sėklos. Bet kiek visko per vasarą sukaupėme dėl sėklas apgaubusio skanaus minkštimo: uogienės iš aviečių, agrastu, braškių, serbentų, vyšnių, slyvų. Kur dar vėsiai rūsyje žiemojantys obuoliai, kriaušės, cukinijos, melionai. Mėgėjai riešutauti prisidžiovino riešutų. Šeimininkės priraugė agurkų su spanguolėmis. Kabo maišeliai pribraukti kmynų, kalendros, garstyčių, peletrūno sėklų. Sumanesnės ir gilių kavos prisimalė.
Mūsų žemės gyvasis pasaulis dalinamas į augalus ir gyvūnus. Augalai yra milijonus metų senesni ir išgyvena šimtus kartų ilgiau už gyvūnus. Taip yra todėl, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jie kvėpuoja anglies dvideginiu ir vykdo savo organizme šaltąją sintezę.
Augalas visas gyvybines jėgas skiria vieninteliam tikslui - savo palikuoniui. Ir kuo jų daugiau, tuo geriau. Tam pasitelkiamas neisivaizduojamas arsenalas cheminių junginių, saugančių sėklą nuo išorinio pasaulio. Štai šie junginiai mums ir įdomūs, kaip maistinės ir vaistinės medžiagos. Mes turime gauti iš augalų tai, ko patys nesugebame pasigaminti karšto kraujo skalaujamose lastelėse. Labai svarbu gydymą sėklomis derinti su jau naudojamais cheminias medikamentais, nes sėklose esančios medžiagos veikia stipriau ir greičiau, negu kitose to paties augalo dalyse, arba jos gali būti visiškai skirtingos, pvz. baltojo amalo sėklose yra kaučiuko, kuris reikalingas sėklai prisiklijuoti prie medžio žievės ir nesuyra net pakščių skrandyje. Uosio sėklų nelesa nė joks paukštis, bet jos labai geras antibiotikas. Daugelio augalų sėklose yra labai vertingo aliejaus ir jame ištirpusių vitaminų. Tačiau pačios vertingiausios medžiagos yra antihormonai ir antioksidantai. Būtent jie ir lemia ilgą sėklos daigumo išsilaikymą, tarsi sustabdydami senėjimo procesą, kuris nepaliaujamai vyksta gyvuosiuose organizmuose.
Sėklų Poveikis Organizmui
Visi trys kanalai yra maitinami skirtingomis medžiagomis. Be deguonies mes galime išgyventi keletą minučių, be vandens keletą dienų, be maisto-keletą savaičių. Tai priklauso nuo organizmo prigimties ir dabartinės būklės.
- Šildančios - pripildančios: garstyčios, gyslotis, putino, aviečių uogos, liepos sėklos, kadugio, dobilo, žliūgės, pataiso, kaštonų, uosio, durnaropių, klevo.
- Vėsinančios - ištuštinančios: piliarožės, miškinės dedešvos, juodalksnio kankorėžėliai, moliūgų, krapų, kmynų, petražolių, morkų, vynuogių sėklos.
Kaštonų sėklų poveikis venoms žinomas nuo seno. Tačiau dažniausiai ruošiama jų užpiltinė su degtine netinkamas gaminys, nes labai džiovina odą. Geriausiai veikia tepalas iš sumaltų 100 g kaštono sėklų, sumaišytų su 500 g kiaulės taukų. Šį mišinį reikia pavirti ant labai mažos ugnies 30 min. Nukošti ir supilstyti į švarius stiklinius indelius, būtinai užraštyti, kas indelyje yra.
Beveik pamiršta yra nuostabioji daržo žliūgė - maža žolelė su galingomis veikliosiomis medžiagomis savo gausiose sėklose. Net mūsų gamtos sąlygomis ji sugeba išauginti 4 derlius, o gelbėdama savo vaikelius, nuskinta kuo skubiau subrandina ir išbarsto tūkstančius sėklelių, taip reikalingų žmogaus kasos ir kepenų atgaivai. Todėl žliugę galite skinti kad ir dabar, sumalti ir užšaldyti atskiromis porcijomis po valgomąjį šaukštą. Imti tokį leduką 3 kartus per dieną, ištirpinti karšto vandens stiklinėje ir gerti 15 min po valgio. Ypač tinka kamuojamiems neurodermito, atopinio dermatito, žvynelinės, egzemos, cukraligės, silpstant regėjimui. Jei sausėja akių, makšties, burnos gleivinė, 1 šaukštą sumaltos žliugės užpilti 200 ml verdančio vandens ir pavirti 3 min., nukošti, atvėsinti.
tags: #virimas #skirtingomis #sąlygomis