Valdovų Rūmų Pietų Portalo Vytis: Istorija ir Simbolika
Nuo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, Valdovų rūmai, kaip tvirtas ir galingas Lietuvos simbolis, atveria duris. Šiame straipsnyje nagrinėjama Valdovų rūmų pietų portalo Vyčio istorija ir simbolinė reikšmė, remiantis istoriniais šaltiniais ir moksliniais tyrimais.
Valdovų Rūmų Atidarymas: Simbolinis Aktas
Simbolinėje Valdovų rūmų atidarymo ceremonijoje dalyvavo aukščiausi užsienio valstybių vadovai, įskaitant Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos prezidentus ir ministrus pirmininkus, Apaštalų Sosto specialusis legatas, Vokietijos, Baltarusijos ir Rusijos ministrai. Valdovų rūmų atidarymas buvo pažymėtas istorinės Lietuvos vėliavos - balto Vyčio raudoname lauke - pakėlimu virš šios svarbios istorinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos.
Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė Valdovų rūmų reikšmę kaip tvirtos Lietuvos simbolį, teigdamas, kad karaliaus Mindaugo Lietuva tapo krikščioniškos Europos dalimi. Jis kvietė Lietuvos svečius ir vilniečius atrasti gražios ir kultūriškai turtingos kaimynystės ženklus.
Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis pasveikino Lietuvą Tūkstantmečio proga, pabrėždamas, kad Lenkijos istorija amžiais siejasi su Lietuvos istorija. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka teigė, kad Vilniuje viešpatauja laisvės dvasia.
Valdovų Rūmų Pietų Portalo Užrašas
Atidengtas pietų korpuso portalas - prabangus įvažiavimo arkos aprėminimas. Jame iškaltas lotyniškas užrašas: "Respublika est societas hominum uno Deo, iure, rege ad commune et privatum bonum iunctorum". Šiuos žodžius XVI a. parašė vienas žymiausių Lietuvos katalikų humanistų, vienas III Lietuvos statuto redaktorių Augustinas Rotundas. Užrašas reiškia: "Valstybė yra žmonių sąjunga, kurios narius vienija Dievas, vienas įstatymas, vienas valdovas ir kurioje visi žiūri bendro, o kartu ir savo labo".
Taip pat skaitykite: Prabanga ir istorija Jūsų šventėms
Lietuvos Herbas Vytis: Istorija ir Simbolika
Lietuvos herbas - Vytis - yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Jo simbolika kilo iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Pirmasis jojantį raitelį antspaude XIV a. antrojoje pusėje galėjo panaudoti didysis kunigaikštis Algirdas. Raitelio figūra valstybės herbu tapo XV a. Jis atspindėjo kovas su Vokiečių ordinu dėl valstybingumo išsaugojimo.
XV a. nusistovėjo ir šio valstybės herbo spalvos - tai raudoname lauke jojantis sidabrinis šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, ant kairiojo peties laikantis mėlyną skydą su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo kamanos, diržai ir gūnia - mėlyni. 1551 m. lenkų kronikininkas Martynas Bielskis Lietuvos herbą pavadino Pogonia.
Ilgaainiui kito šio simbolio prasmė ir išvaizda. Senasis krašto gynėjas virto priešą vejančiu, persekiojančiu raiteliu, nukreiptu į kairę. XVIII a. pab.-XIX a. literatūroje lietuvių kalba herbas vadintas Vaikymu, lenkiško žodžio Pogonia atitikmuo. Vyčio terminą XIX a. viduryje pavartojo Simonas Daukantas.
1795 m. Lietuvai netekus valstybingumo, buvo panaikintas ir jos herbas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus valstybės atkūrimo aktą, modernios valstybės herbu vėl tapo istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis.
1990 m. kovo 11 d. paskelbusi Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymu įteisino valstybės herbą - Vytį. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Heraldikos komisijos aprobuotą Lietuvos valstybės herbą. Jame buvo atgaivintos istorinės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą menančios herbo spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas).
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos
Vytis Baltų Mitologijoje
Jonas Trinkūnas mano, kad baltų mitologijos požiūriu Vytis vaizduoja lietuvių karių Dievą Perkūną, nes mitologijoje šis dievas raiteliu buvo įsivaizduojamas labai seniai. Archeologiniai radiniai liudija, jog Lietuvos gyventojai jau X-XI a. turėjo raitelio amuletų - seitų.
Dabartinis Lietuvos Herbas
Dabartinio Lietuvos herbo aprašymas: raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia mėlyni, pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) auksiniai.
Kiti Istoriniai Simboliai
Be Lietuvos valstybės herbo Vyčio, nuo XIV a. pabaigos iki mūsų dienų viešajame gyvenime plačiai naudojami du kiti istoriniai simboliai: dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai.
Seimo Ketinimai Pažaboti Vytį
2007 m. Seimas ketino suvienodinti įstatymus, kuriais būtų reglamentuotas valstybės simbolių naudojimas. Buvo siekiama, kad Vytis turėtų ne tik istorinį ideologinį turinį, bet ir nusistovėjusius išraiškos kanonus.
Taip pat skaitykite: Mitai apie jūrų liūtus
tags: #valdovu #rumu #pietu #portalo #vytis #istorija