Vaistų vartojimo be recepto rizika ir nauda: ką svarbu žinoti?

Šiandien, kai medikamentų įvairovė leidžia patiems numalšinti dalį nesudėtingų negalavimų, svarbu suprasti vaistų vartojimo be recepto riziką ir naudą. Nors savarankiškas gydymasis gali padėti išvengti eilių prie gydytojo kabineto, nepasikonsultavus su specialistais ir netinkamai diagnozuojant negalavimų priežastis, gali kilti rizikų sveikatai ir didėti komplikacijų pavojus.

Savigyda Lietuvoje: paplitimas ir problemos

Nors tyrimų apie savigydos paplitimą Lietuvoje nėra, vaistinėse nuperkama nemažai nereceptinių vaistų, taigi akivaizdu, kad šis reiškinys egzistuoja. Kad savigyda tikrai paplitusi, rodo ir tas faktas, kad mes turime vaistų iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, kuriais prekiaujama turguose.

Ligoninėje sutinku net tokių pacientų, kurie tikina, kad Lietuvos vaistinėse parduodamas tas pats vaistas veikia prasčiau nei turginis. Ir važiuoja to vaisto, kuris neaišku, kaip pagamintas, kaip atvežtas, sandėliuotas, į turgų.

Kita vertus, kartais pacientai negeria vaistų, kuriuos jiems skiria gydytojas ir kurie jiems reikalingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje žmonės labai mažai vartoja statinų, kurie apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, nes turi įsitikinimą, kad jie kenkia kepenims ir pan. Taip pat labai dažnai sutinku pacientus, kurie aspiriną vartoja ne taip, kaip nurodo gydytojas, bet kaip patys susigalvoja. Aspirinas - labai svarbus vaistas kardiovaskulinei sistemai, ir jeigu yra išeminė širdies liga, jį reikia gerti kasdien. O žmogus jį geria, tarkime, kas trečią dieną. Kai paklausi - kodėl, paaiškinti negali.

Dažniausios klaidos vartojant vaistus be recepto

Vaistininkė G.Čeponytė įvardija dažniausias klaidas, kurias daro žmonės, vartodami vaistus be recepto:

Taip pat skaitykite: Viskas apie e. receptus

  • Nepabaigiamas visas vaistų kursas. Labai dažnai vaistų vartojimas nutraukiamas tada, kai pasijuntame geriau, o ne tada, kai baigiamas visas kursas. Tai ypač dažna klaida vartojant antibiotikus, vaistus nuo pūslelinės (herpeso) ar nuo kraujospūdžio. Toks netikslingas vaistų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių: gydant virusinius ar bakterinius susirgimus mūsų tikslas - kad jie žūtų. Jeigu nutraukėme vaistų vartojimą anksčiau nurodyto laiko, tikėtina, kad dalis ligų sukėlėjų gali likti mūsų organizme, prisitaikydami ir tapdami atsparūs medikamentams. Jeigu ateityje tuo pačiu vaistu ir vėl reikės gydyti infekciją, jie gali būti neveiksmingi.

  • Remiamasi kitų žmonių patirtimi. Kaimynų, draugų ar kolegų rekomendacijos - netinkamas argumentas pradėti vartoti vienus ar kitus vaistus. Net jeigu ir kamuoja panašūs simptomai, ligos gali būti skirtingos, todėl tie patys vaistai gali ne tik nepagelbėti, bet ir pakenkti. Kiekvieno žmogaus organizmas yra labai skirtingas, todėl ir į vaistus reaguoja individualiai - vieni gali nejausti nieko, o kitiems gali pasireikšti šalutinis poveikis ar netinkama reakcija su kitais vartojamais medikamentais. Todėl labai svarbu specialistą informuoti apie visus receptinius ir nereceptinius vaistus, papildus ir vitaminus, kuriuos vartojate, kad jis galėtų tinkamai įvertinti jų sąveiką ir parinkti jums tinkamiausią sprendimą. Jeigu kyla abejonės dėl vartojamų vaistų tinkamumo, su vaistininkais nemokamai galite konsultuotis neišeidami iš namų - internetu ar telefonu. Net ir nepirkdami vaistų gausite profesionalią konsultaciją ir galimai išvengsite vaistų vartojimo klaidų.

  • Netinkamai nustatomi simptomai. Tas pats simptomas gali reikšti visiškai skirtingus negalavimus. Vienas dažniausiai painiojamų simptomų - kosulys. Jis gali kamuoti ne tik sergant peršalimo ligomis, bet ir turint problemų su skrandžio rūgštingumu arba vartojant vaistus nuo kraujospūdžio. Taip pat labai dažnai imama gydytis antibiotikais profilaktiškai, net ir nežinant tikslios ligos priežasties. Antibiotikai gydo bakterinės kilmės susirgimus. Patys sau negalime nustatyti, ar susirgimas bakterinis ar virusinis, tai galima įvertinti tik su gydytojo pagalba, atlikus reikiamus tyrimus. Virusinių infekcijų gydymas antibiotikais gali būti neefektyvus, atvirkščiai - galite neišvengti ir šalutinių poveikių.

  • Netinkamai dozuojamas vaistas. Perdozuoti net ir iš pažiūros įprastų vaistų visai nesudėtinga. Pavyzdžiui, daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra paracetamolio. Jeigu nusipirkote keletą medikamentų nuo peršalimo, kuriuose yra paracetamolio, suvartosite dvigubai didesnę dozę, negu jums reikėtų, todėl kyla rizika perdozuoti šios veikliosios medžiagos. Dalis pacientų nežino, kad to paties vaisto skirtinga dozė veikia skirtingus simptomus. Pavyzdžiui, mažesnė aspirino dozė gali skystinti kraują, o didesnė - mažinti skausmą ir temperatūrą. Todėl labai dažnai pasirenkama didesnė dozė tikintis, kad ji turės kraują skystinantį poveikį, o iš tiesų ji veikia kaip skausmą malšinanti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tablečių dozavimą dalinant jas pusiau. Kai kurių tablečių dalinti pusiau nerekomenduojama. Jos būna padengtos specialia plėvele, kuri apsaugo veikliąsias medžiagas nuo skrandžio turinio. Tokias tabletes padalindami galime sumažinti tablečių veiksmingumą. Jeigu tabletes dalinti galima, paprastai viduryje jos turi įspaustą liniją, kuri padeda tiksliai pamatuoti ir pusinę vaisto dozę.

  • Vaistai vartojami netinkamu paros metu. Jeigu gydytojas paskyrė vaistus vartoti ryte arba vakare - šio režimo reikėtų griežtai laikytis. Paros metas daro įtaką vaisto saugumui ir veiksmingumui. Pavyzdžiui, dažnai vaistus nuo kraujospūdžio gydytojas paskiria išgerti ryte. Taip yra todėl, kad vartojant juos naktį, jūsų kraujospūdis gali per daug nukristi. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaisto vartojimą su maistu. Kai kurie vaistai veikia geriau arba greičiau vartojami tuščiu skrandžiu, kitus vaistus geriausia vartoti valgio metu. Pavyzdžiui, dalį vaistų, gerinančių skydliaukės darbą, rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, nes maistas gali blokuoti jų pasisavinimą ir mažinti veiksmingumą. Tačiau kiti vaistai, tokie kaip antibiotikai ir nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, dažniausiai turėtų būti vartojami kartu su maistu. Priešingu atveju jie gali dirginti skrandį, sukelti skausmą. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir į maisto bei vaistų derinius - kai kurie maisto produktai ir vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių efektų. Pavyzdžiui, greipfrutų sultys gali netinkamai sąveikauti su vaistais, nes kepenyse juos skaido tie patys fermentai. Taip pat netinkama pora - pieno produktai su kai kuriais antibiotikais, nes juos vartojant kartu gali silpnėti antibiotikų poveikis.

    Taip pat skaitykite: Vaistų receptų rašymo gairės

Vaistai nuo skausmo: ką svarbu žinoti

Gana dažnai vartojami vaistai, kuriuos žmonės paprastai perka patys, yra vaistai nuo skausmo. Atrodytų, nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo visai nekalti. Aišku, skausmo nereikia kentėti. Jeigu skauda, skausmą reikia malšinti. Tačiau reikia žinoti, kad šie vaistai dėl atsiradusių sąveikų, gali sumažinti vaistų kraujospūdžiui mažinti veikimą. Netgi gali atsitikti taip, kad vaistai nuo spaudimo nebeveiks. Vieną kitą tabletę išgėrus gal ir nieko nenutiks, tačiau dėl ilgesnio gydymosi (daugiau nei trys dienos) būtina pasitarti su gydytoju. Kita medalio pusė, kad pacientai vartoja per mažas dozes vaistų nuo skausmo. Su tokiais atvejais dažnai susiduria skubios pagalbos gydytojai: atvažiuoja žmogus po traumos ir sako, kad labai skauda, o vaistai nuo skausmo esą nepadeda. Tačiau pasirodo, kad, pavyzdžiui, 90 kg sveriantis vyras išgėrė 200 mg ibuprofeno. Žinoma, kad tokia dozė jam nepadės. Vaisto reikia gerti tokią dozę, kokios reikia, nes gerti mažesnės nėra prasmės, taip tik padidinime riziką, kad išsivystys skrandžio opaligė, kils dar kokia nors nepageidaujama reakcija, bet reikiamo poveikio negauname. Visada galima pasitarti su vaistininku, kokią didžiausią dozę galima išgerti, arba įdėmiai perskaityti vaisto informacinį lapelį.

Dar viena problema, kalbant apie nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kad kartais jie būna derinyje su vitaminais ir vaistais nuo skrandžio opos. Turėjau pacienčių, kurios buvo įsitikinusios, kad čia ne vaistai nuo skausmo, o vitaminai ir gėrė daug, kol galiausiai į ligoninę pateko dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto. Taigi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tam tikrose situacijose tikrai reikalingi, tačiau reikėtų įsidėmėti, kad kai kurie iš jų didina kardiovaskulinių reiškinių riziką (insulto, infarkto), kiti sukelia kraujavimą iš virškinamojo trakto. Todėl juos vartoti reikia protingai, pasveriant naudą ir riziką bei parenkant teisingą dozę ir vartojimo trukmę.

Kaip malšinti vėžio sukeltą skausmą

Yra daugiau nei vienas būdas gydyti skausmą. Gydytojas skiria vaistus, atsižvelgdamas į tai, kokio pobūdžio ir stiprumo skausmą jaučiate. Vieni jų yra stipresni už kitus. Šiuos vaistus reikia vartoti numatytu laiku, kad organizme būtų palaikomas pastovus vaisto kiekis, padedantis išvengti skausmo sugrįžimo. Vaistai gali būti vartojami per burną arba leidžiami kitais būdais, pavyzdžiui, infuzijos ar injekcijos būdu. Gydytojas gali paskirti papildomas vaisto dozes, kurias galima vartoti pagal poreikį nuo skausmo, atsirandančio tarp suplanuotų vaisto dozių.

Be recepto parduodami vaistai nuo silpno iki vidutinio stiprumo skausmo:

  • Paracetamolis, mažina skausmą, tačiau nepadeda nuo uždegimo. Įprasta paracetamolio dozė įprastai nesukelia šalutinio poveikio. Paracetamolis gali sumažinti karščiavimą. Jei Jums taikoma chemoterapija, gydytojas gali nenorėti, kad vaisto vartotume per dažnai.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas. NVNU padeda kontroliuoti skausmą ir uždegimą. Naudojant NVNU dažniausiai šalutinis poveikis yra skrandžio sutrikimas arba virškinimo sutrikimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriems žmonėms yra būklių, kurias NVNU gali pabloginti. Prieš pradėdami vartoti NVNU, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistais. Kaip ir paracetamolio atveju, NVNU gali sumažinti karščiavimą. Jei Jums taikoma chemoterapija, gydytojas gali nenorėti, kad Jūs jų vartoti per dažnai.

Gydytojai skiria ir kitų rūšių vaistų vėžio skausmui malšinti. Jie gali būti vartoti kartu su neopioidiniais ir opioidiniais preparatais:

Taip pat skaitykite: Vaistų užsakymas internetu: vadovas

  • Antidepresantai. Kai kurie vaistai gali būti vartojami daugiau nei vienu tikslu. Pavyzdžiui, antidepresantai vartojami depresijai gydyti, bet jie taip pat gali padėti malšinti dilgčiojimą ir deginantį skausmą.
  • Vaistai nuo traukulių (antikonvulsantai).
  • Steroidai.

Jeigu jaučiate vidutinio stiprumo arba stiprų skausmą, gydytojas gali rekomenduoti vartoti stipresnių vaistų, vadinamų opioidais. Opioidai kartais vadinami narkotikais. Opioidai gali būti ilgo arba trumpo veikimo. Trumpalaikis veikimas reiškia, kad vaistas pradeda veikti greitai ir skiriamas pagal poreikį, atsižvelgiant į Jūsų skausmo lygį. Ilgalaikio veikimo vaistai organizme absorbuojami lėčiau, tačiau jie veikia ilgiau ir yra vartojami reguliariai, kaip paskirta. Reguliarus opioidų vartojimas padeda malšinti skausmą ir neleidžia jam stiprėti. Laiko tarpas tarp dozių priklauso nuo to, kokį opioidą vartojate. Geriausia dozė yra tokia opioido dozė, kuri kontroliuoja Jūsų skausmą su mažiausiu šalutiniu poveikiu. Ilgainiui žmonės, vartojantys opioidus nuo skausmo, kartais pastebi, kad jiems reikia didesnes dozes, kad palengvėtų. Taip nutinka dėl padidėjusio skausmo, vėžio paūmėjimo arba tolerancijos. Kai vaistas nesuteikia pakankamo skausmo malšinimo, gydytojas gali padidinti dozę ir dažnumą. Jis taip pat gali paskirti stipresnį vaistą. Abu būdai yra saugūs ir veiksmingi, jei tai daroma gydytojo nurodymu.

Opioidai gali būti vartojami įvairiais būdais:

  • Per burną: jei skrandis ir žarnynas veikia normaliai, vaistas įprastai vartojamas per burną. Per burną duodamus opioidus lengva vartoti ir jie dažniausiai yra nebrangūs.
  • Intraveninė (IV) linija: opioidai į veną leidžiami tik tada, kai paprastesnių ir pigesnių metodų taikyti negalima, jie neveikia arba pacientas jų nenori. Naudojamos specialios priemonės: „drugelio“ tipo poodinės adatos arba paciento kontroliuojamos analgezijos pompos. Pompa leidžia kontroliuoti vartojamo vaisto kiekį. Naudodami pompą, galite gauti iš anksto nustatytą opioidų dozę paspausdami kompiuterinės pompos, prijungtos prie mažo vamzdelio, mygtuką.
  • Intraspinalinė injekcija: opioidai švirkščiami į skystį aplink nugaros smegenis.

Kiti vaistai gali būti skiriami tuo metu, kai vartojate opioidus skausmui malšinti. Tai vaistai, padedantys opioidams geriau veikti, gydyti simptomus ir malšinti tam tikros rūšies skausmą. Pacientų reakcija į šiuos vaistus labai skiriasi.

Bisfosfonatai (pamidronatas, zoledrono rūgštis ir ibandronatas) - tai vaistai, kurie kartais vartojami, kai vėžys išplitęs į kaulus. Jie skiriami infuzijos į veną forma ir derinami su kitais gydymo būdais, siekiant sumažinti skausmą ir kaulų lūžių riziką. Tačiau bisfosfonatai kartais sukelia sunkų šalutinį poveikį.Denosumabas yra dar vienas vaistas, kuris gali būti vartojamas, kai vėžys išplitęs į kaulus.

Svarbu vartoti vaistus nuo skausmo taip, kaip nurodyta:

  • Vartokite paskirtą vaisto kiekį numatytu laiku. Nelaukite, kol skausmas taps stiprus, prieš pradėdami vartoti vaistus nuo skausmo. Jei lauksite, skausmo sumažėjimas gali užtrukti ilgiau arba gali prireikti išgerti daugiau vaisto.
  • Pasakykite gydytojui, jei vaistas neveikia.
  • Niekada nenutraukite vaisto nuo skausmo vartojimo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Vartojant mažiau vaisto nuo skausmo, nei nurodė gydytojas, arba staiga nutraukus vaisto vartojimą, gali pasireikšti būklė, vadinama abstinencija.
  • Kartais Jūsų organizmas pripranta prie vaisto ir jis nebeveikia taip, kaip veikė iš pradžių. Tai vadinama vaistų tolerancija. Niekada nevartokite svetimų vaistų ir nesidalykite vaistais.
  • Jei nerimaujate, kad užmiršite vaistus suvartoti reguliariai numatytu laiku - nustatykite mobiliojo telefono priminimą. Tuomet atėjus laikui išgerti vaistus, jūsų telefonas suskambės.

Šalutinis poveikis ir kaip su juo kovoti

Šalutinis poveikis kiekvienam žmogui skiriasi. Svarbu dažnai kalbėtis su gydytoju apie bet kokius pasireiškusį šalutinį poveikį. Prireikus jis gali pakeisti Jūsų vartojamus vaistus arba jų dozes. Jis taip pat gali į Jūsų skausmo kontrolės planą įtraukti kitų vaistų, kad padėtų Jums šalutinį poveikį. Neleiskite, kad bet koks šalutinis poveikis sustabdytų jus nuo skausmo malšinimo. Jūsų sveikatos priežiūra komanda gali su Jumis pasikalbėti apie kitus būdus jiems malšinti.

Beveik visiems, vartojantiems opioidus, pasireiškia vidurių užkietėjimas. Pasiteiraukite gydytojo, ar jis gali skirti vidurius laisvinančių ir išmatas minkštinančių vaistų (vaistų, padedančių pasišalinti išmatoms iš organizmo), kai pirmą kartą pradedate vartoti opioidus. Gerkite daug skysčių. Mankštinkitės tiek, kiek galite.Kai kurie opioidai sukelia mieguistumą. Arba, jei skausmas neleido Jums užmigti, galite iš pradžių, pradėjus vartoti opioidus, miegoti daugiau. Kreipkitės į gydytoją, jei mieguistumas nepraeina po kelių dienų.Pykinimas ir vėmimas gali išnykti po kelių opioidų vartojimo dienų. Išgėrus vaisto, likti lovoje maždaug valandą, jei jaučiatės blogai, kai vaikščiojate. Toks pykinimas panašus į jūros ligą. Gali padėti ir kai kurie be recepto parduodami vaistai. Tačiau prieš tai būtinai pasitarkite su gydytoju. Pasiteiraukite gydytojo, ar dėl ko nors kito negalite jaustis blogai. Tai gali būti susiję su jūsų vėžiu arba kitais vaistais, kuriuos vartojate.

Atsakingas vaistų vartojimas

Visus vaistus reikia vartoti atsakingai. Vaistus vartokite taip, kaip nurodyta. Gydytojai pakoreguos vaistų nuo skausmo dozę, kad gautumėte reikiamą kiekį jūsų organizmui. Vaistų nuo skausmo derinimas su alkoholiu ar raminamaisiais vaistais gali būti pavojingas. Venkite abstinencijos: lėtai mažinkite opioidų vartojimą, niekada nenutraukite jų vartojimo staiga. Kai skausmas palengvės, galėsite vartoti mažiau vaistų ar net galutinai visai nutraukti vaistų vartojimą. Tačiau svarbu opioidų vartojimą nutraukti lėtai, gydytojui patarus.

Alternatyvūs skausmo malšinimo būdai

Jei skausmas nepraeina, pasitarkite su gydytoju, kad jis padėtų nuspręsti, kokie metodai geriausiai malšina jūsų skausmą.

  • Nervų blokada - tai vietinio anestetiko arba kito vaisto injekcija į nervą arba aplink nervą, siekiant blokuoti skausmą. Nervų blokada padeda kontroliuoti skausmą, kurio neįmanoma kontroliuoti kitais būdais.
  • Kordotomija yra rečiau pasitaikanti chirurginė procedūra, kuri naudojama skausmui malšinti, perpjaunant tam tikrus nervus nugaros smegenyse.
  • Kai kuriems pacientams padeda paliatyviosios pagalbos paslaugos.
  • Spindulinė terapija taikoma malšinti skausmą pacientams, turintiems odos pažeidimų, sergantiems navikais arba vėžiu, išplitusiu į kaulus.
  • Radiofarmaciniai preparatai - tai vaistai, turintys radioaktyviosios medžiagos, kuri gali būti naudojama ligoms, įskaitant vėžį, diagnozuoti arba gydyti.
  • Fizinė terapija gali padėti sumažinti skausmą.
  • Ergoterapeutas padeda žmonėms gyventi su liga, trauma ir negalia.

Skausmui gydyti gali būti taikomi papildomi ir alternatyvūs gydymo būdai, derinami su standartiniu gydymu.

  • Akupunktūra - tai metodas, kai į tam tikrus kūno taškus smeigiamos labai plonos adatos.
  • Biologinis grįžtamasis ryšys - tai metodas, padedantis išmokti kontroliuoti tokias funkcijas kaip širdies plakimas, kraujospūdis ir raumenų įtampa, kad sumažėtų skausmas.
  • Masažas. Švelnus gydomasis masažas gali padėti sumažinti įtampą, diskomfortą ir skausmą.
  • Muzikos terapija.

Skausmo stebėjimas

Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę.

Vaistai nuo peršalimo: ką svarbu žinoti

Didžiausias pavojus kyla, kai vaistai nuo peršalimo būna tirpių miltelių pavidalu ir žmonės juos ima gerti kaip arbatas. Tačiau reikia nepamiršti, kad juose paprastai būna paracetamolio, o saugi paracetamolio paros dozė - 4 g. Ir jos negalima viršyti. Be to, dažnai žmonės, pamiršę, kad šie vaistai yra sudėtiniai, dar papildomais vaistais muša temperatūrą. Žinia, tai tas pats paracetamolis arba priešuždegiminiai vaistai, taigi yra perdozuojama. Perkant tirpias arbatas reikia prisiminti, kad tai vaistai, juose yra cheminių medžiagų, kurios turi veikimo mechanizmus. Reikia perskaityti pakuotės lapelį - kiek daugiausiai jo galima išgerti, kokių vaistų nevartoti kartu ir pan.

Kita vertus, paracetamolis, jeigu neviršijama jo dozė, yra vienas saugiausių vaistų nuo skausmo. Jis savo blogą vardą užsitarnavo dėl perdozavimo atvejų - tuomet jis tikrai labai pavojingas kepenims.

Grįžtant prie peršalimo ligų, įvairūs gerklės ir nosies purškalai taip pat nėra jau tokie nekalti. Jie taip pat turi rekomenduojamą paros normą ir rekomenduojamą vartojimo trukmę. Dažniausiai purškalus galima kasdien vartoti 2-3 mėnesius, tačiau rekomenduočiau tai daryti trumpiau, nes per ilgai juos vartojant gali prasidėti antrinė sloga būtent dėl tų vaistų poveikio. Todėl jeigu mėnesį laiko gydotės ir matote, kad nelabai kas keičiasi arba nutraukus vaistą savijauta vėl pablogėja, reikia kreiptis į gydytoją. Galbūt jis skirs receptinių vaistų, kuriais per trumpesnį laiką bus pasiektas geresnis rezultatas.

Antibiotikai: neatsakingo vartojimo pasekmės

Vis dar egzistuoja pacientų spaudimas gydytojams dėl antibiotikų skyrimo. Žmonės iki galo nesuvokia, kad jeigu tu šiandien išgėrei antibiotikų, po metų ar penkerių jie tau gali nebeveikti. Vis dar girdžiu - „išgeriu keletą antibiotiko tablečių ir man viskas praeina“. Tos kelios tabletės - blogiausia, kas gali būti, o pasveikstama visai ne nuo jų. Paprasčiausiai gal ir nebuvo ligos arba buvo virusinė infekcija, kuri praeina savaime. O mes, šitaip savavališkai vartodami antibiotikus, didiname antibiotikams atsparių bakterijų plitimą aplinkoje.

Dar blogiau, kad žmonės važiuoja į turgų ir perka ten antibiotikus be recepto, be pasitarimo su gydytoju. Tai didžiulė problema. Prie skirtingų infekcijų mes skiriame skirtingus antibiotikus, o turguje žmonės perka nežinia ką.

Vaistai ir alkoholis: pavojingas derinys

Su vienais vaistas alkoholio sąveika mažesnė, su kitais - didesnė, bet iš tiesų su jokiais vaistais alkoholio vartoti negalima. Tai, aišku, problema žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis. Jie dažnai daro klaidą manydami, kad jeigu šiandien neišgėrė tabletės, drąsiai gali išgerti taurę kokio nors gėrimo. Tačiau jie pamiršta, kad vaistas kraujo plazmoje išlieka tam tikrą laiko tarpą. Kai vaistai vartojami nuolat, jų koncentracija tampa pastovi. Toliau geriami vaistai tiesiog palaiko esamą lygį, kad jis nesumažėtų. Taigi net jeigu žmogus praleido dozę, vaisto sąveika su alkoholiu vis tiek gali būti.

O pavojingiausia alkoholio sąveika su centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais, kurie kartais skiriami ir kaip papildomi vaistai skausmui mažinti. Juos vartojant kartu su alkoholiu galima turėti labai sunkių nepageidaujamų reakcijų tiek kepenims, tiek centrinei nervų sistemai. O jei su alkoholiu vartojame Lietuvoje vis dar paplitusius benzodiazepinus (raminamieji vaistai), užmigus galima miegoti labai ilgai arba net visai neatsibusti. Taip pat pavojingas alkoholis su antibiotikais ir paracetamoliu. Tačiau tikrai neįmanoma vaistų išdiferencijuoti, kad su šiais alkoholį galima vartoti, o su šiais - ne. Alkoholio nereikėtų vartoti su jokiais vaistais.

Medikamentinis hepatitas: kaip išsivysto ir kaip apsisaugoti

Labai pavojinga būklė, susijusi su kepenų pažeidimu, išsivysto, kai perdozuojama paracetamolio. Kai kuriems žmonėms medikamentinis hepatitas gali išsivystyti netgi labai greitai. Taip pat pavojų kepenims kelia įvairūs lieknėjimo papildai, ypač atvežti iš Kinijos, kuriuose yra įvairių žolelių. Kartais gali įvykti labai reta nepageidaujama vaisto reakcija, kuri kyla net nuo vienos tabletės - žaibiškai išsivysto kepenų nepakankamumas. Ir mechanizmas, kaip tai įvyksta, yra nežinomas. Manoma, kad tai autoimuninė reakcija.

Iš anksto tokios reakcijos nuspėti neįmanoma. Pavyzdžiui, žmogus jau ne kartą tą vaistą vartojo, bet vieną dieną jis ima ir sukelia tokią reakciją. Su vienais vaistas alkoholio sąveika mažesnė, su kitais - didesnė, bet iš tiesų su jokiais vaistais alkoholio vartoti negalima.

Taigi pirmu atveju mes žinome, kaip įvyksta kepenų pažeidimas, ir žinome, kaip nuo apsisaugoti (tiesiog reikia neperdozuoti vaisto). Antru atveju kepenų pažeidimas yra ūmus, neprognozuojamas ir mes nieko negalime padaryti. Kartais pažeidimas pasireiškia po kelių mėnesių. Tyrinėjant paciento istoriją, gali paaiškėti, kad jis prieš mėnesį vartojo tam tikrą vaistą. Tuomet tenka tikrinti mokslinėje literatūroje, ar buvo atvejų, kad po mėnesio nuo šio vaisto pasireikštų tokia uždelsta reakcija.

Kita vertus, noriu priminti, kad riebus maistas sukelia nealkoholinį kepenų suriebėjimą ir tai taip pat yra milžiniška problema. Išvengti jos labai paprasta - tiesiog vartoti mažiau riebalų. Taigi kartais žmonės bijo išgerti vaistų nuo skausmo, bet visiškai nesusimąsto, ką valgo.

Maisto papildai: galimos sąveikos su vaistais

Žmonės, įsigiję maisto papildų, dažnai nežino, kad jie gali sąveikauti su gydytojo paskirtais jų vartojamais vaistais. Šių vaistų poveikis gali išnykti arba, atvirkščiai, sustiprėti. Paprastai vaistai išrašomi pusei metų, o žmogus per tą laiką gali nuspręsti vartoti įvairius maisto papildus ir gali atsitikti įvairių nelaimių. Pavyzdžiui, jonažolių preparatai arba arbatos turi labai didelį poveikį kepenų fermentams, kurie metabolizuoja vaistus ir ten gali atsirasti labai įvairių sąveikų. Taip pat tam tikrą poveikį gali turėti ir kiti žoliniai preparatai, todėl reikia juos vartoti labai atsargiai, geriausiai - pasitarus su gydytoju.

tags: #vaistų #vartojimo #be #recepto #rizika #ir

Populiarūs įrašai: