Užgavėnės: žiemos palydos su dainomis ir blynais
Užgavėnės - tai sena, gilias tradicijas turinti šventė, žinoma visoje Europoje, kurios paskirtis - išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Lietuvoje Užgavėnės - tai linksma ir triukšminga tradicinė šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Švenčiama paskutinį antradienį prieš Gavėnią, Užgavėnės išsiskiria spalvingomis kaukėmis, persirengėlių eisenomis, tradiciniais papročiais bei gardžiais blynais. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe.
Užgavėnių tradicijos ir papročiai
Užgavėnės - tai slenkstis tarp pavasario ir žiemos, kai iš kiemo varomi šalti ir snieguoti orai. Nors ši žiema buvo neįprastai šilta ir atrodo, kad varyti ir nėra ko, tačiau ši šventė vis tiek atėjo. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms arba 47 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.
Šventės metu vyksta įvairūs ritualai. Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova, simbolizuojanti žiemos ir pavasario susidūrimą. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis.
Kitas svarbus ritualas - Morės deginimas, kuris reiškia atsisveikinimą su viskuo, kas sena ir nebereikalinga, nuvyti blogą žiemos dvasią. Morė - tai didžiulė moters pavidalo iškamša, vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.
Žmonės šoka, dainuoja, žaidžia žaidimus ir juokauja, kad pavasaris ateitų greičiau ir atneštų naujos gyvybės gamtai. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju - moteris.
Taip pat skaitykite: Užgavėnių dainos
Užgavėnės yra ne tik proga atsisveikinti su žiema, bet ir švęsti gyvenimo ciklo atsinaujinimą su gausybe linksmybių ir gardumynų! Šiandien Lietuvoje minima išskirtinė diena - Užgavėnės. Šią dieną ne tik iš kiemo varoma žiema, tačiau paaiškės ir tai, kokie orai laukia.
Kaukės ir persirengėliai
Lietuviai senovėje Užgavėnių karnavalo kaukes pasidarydavo patys. Jose atsispindėdavo žmonių darbštumas ir išradingumas, nors jos būdavo pagaminamos iš paprastų, tuomet kasdien buityje naudojamų medžiagų: medžio tošies, ratlankių, lentelių, kailio, lino pluošto. Kaukės skirtos veidui buvo daromos iš medžio žievės. Žmonės atlupdavo gabalą žievės, išpjaudavo iš jos skyles akims, burnai bei nosiai, kaukę gerai išdžiovindavo, priklijuodavo storus antakius, barzdas bei plaukus, pagamintus iš lino ar kailio.
Kai kuriuose kraštuose populiariau būdavo ne gaminti kaukes, o veidą nusibaltinti miltais ar nujuodinti anglimi. Kartais kaukės dar būdavo drožiamos iš medžio ar iškerpamos iš senų kailinių. Bet kuriuo atveju buvo stengtasi, kad persirengėlis turėtų seno, negražaus žmogaus bruožų - kreivą nosį, nesimetriškas akis, ar stipriai raukšlėtą veidą. Kiti persirengėlio bruožai priklausydavo nuo pasirinkto personažo.
Ne tik kaukės, bet ir persirengėlių apranga būdavo ypatinga. Buvo persirengiama dideliais, suplyšusiais rūbais, išvirkščiais kailiniais, susijuosiama juostomis, ant galvos užsimaukšlinama sena kepurė, užsidedama kaukė, atspindinti pasirinktą personažą.
Populiariausi personažai:
Taip pat skaitykite: Šventės esė
- Žydai (pirkliai) - važinėdami po miestą supirkinėja iš žmonių nereikalingus daiktus: arklių uodegas, karčius, kiaulių šerius, senus skudurus ir panašiai. Žydai taip pat pardavinėja įvairias smulkmenas, reikalingas kasdieniniame gyvenime.
- Ožys - griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo. Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio” netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule, uodegos vietoje rišamas pantis.
- Gervė - jos kostiumas taippat daromas iš išvirkščių kailinių. Viena rankovė ištraukiama per kitą ir paslepiama. Kailiniai užsagstomi virš galvos, per likusią rankovę iškišamos dvi kartelės ant kurios pritaisoma gervės galva su snapu.
- Giltinė - apsivelka baltais, ilgais marškiniais, veidą nusitepa baltai, o aplink akis pasidaro juodus ratilus.
Lašininio ir Kanapinio kova
Tarp Užgavėnių persirengėlių tai vieni, tai įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius slankioja Lašininis su Kanapiniu. Lašininis dar būdavo vadinamas Lašinius, Lašinskas, Kumpickas ar Mėsinas, o Kanapinis - Kanapius, Kanapinskas, Kanapickas.
Lašininis vaizduoja mėsiedą, sotumą, persivalgymą. Tokia ir jo išvaizda. Jis būdavo storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti.
Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali. Jų grumtynės vykdavo įvairiausiose vietose - kaimo gatvėse, kiemuose, patalpose - kad tik žmonės matytų.
Užgavėnių dainos ir šokiai
Štai keletas Užgavėnių dainų pavyzdžių:
Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Taip pat skaitykite: Užgavėnių tradicijos ir blynai
Su botagais išbaidysim!
Šalta žiema šalin aina, 2 k.
Pavasaralis ataina. 2 k.
Šėmi jauteliai bauboja, 2 k.
Avinėliai arcavoja. 2 k.
Pasijungsiu šėmus jaučius, 2 k.
Aisiu artų malynėlia. 2 k.
Sėsiu kviečius ir rugelius, 2 k.
A pasėjis - apakėsiu. 2 k.
Arba:
O tai arklys 2k.
O tai geras yra arklys 2k.
Kanopėlėm 2k.
Visų kelių dai razmušė 2k.
Uodegeli 2k.
Visų kelių dai nušlavė 2k.
Ė auselėm 2k.
Visas paukštes jau suklausė 2k.
Ė akelėm 2k.
Danguj žvaigždes jau suskaitė 2k.
Užgavėnių burtai ir spėjimai
Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsukajas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių. Jei mergaitė pirmiausiai paliečia lėkštę su žiedu - po Velykų ji greitai ištekės, jei lėkštę su rūtų vainiku - liks jauna merga, jei prisilies prie lėkštės su žemėmis - gali tikėtis mirties.
Per Užgavėnes suskinamos vyšnių šakelės, jos atitinkamai pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražįsta, greitai ištekės arba ves. To, kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras. Liūdniausia bus tam, kurio šakelės, sukrovusios žiedus, Velykų rytą juos numes.
Užgavėnių spėjimai apie orą
Buvo manyta, jog per Užgavėnes įmanoma nuspėti, kokie gi artimiausiu metu laukia orai ir vasaros derlius. Jei šventės diena saulėta, buvo manyta, kad reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna - bus geri metai, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego - tai ir Velykos bus su sniegu.
Tradiciniai Užgavėnių valgiai
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną jau prasideda Gavėnia. Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį - šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes - net 12 kartų, kad „per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas“. Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias.
Specialūs Užgavėnių dienos patiekalai: riebi kiauliena, šiupinys, troškinti kopūstai, blynai, spurgos. Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną būtų suvalgyta, nes jei liks, suges - po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima.
Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“.
Senoviškiausias Užgavėnių patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.
Štai keletas tradicinių Užgavėnių valgių:
- Šiupinys - senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai.
- Kunkis (sutinė, šutynė) - šutintos bulvės su mėsa.
- Blynai. Tradiciniai - mieliniai. Žemaitijoje tešlą Užgavėnių blynams kai kur visą parą raugindavo. Iš tokios tešlos iškeptus blynus „pampučkomis“ vadindavo.
- Alus. Be alaus Užgavėnės - ne Užgavėnės.
Mieliniai blynai: receptas
Ingredientai:
- 4 vienetai kiaušinių
- 100 gramų cukraus
- 100 gramų sviesto (tirpintas)
- 200 gramų miltai
- 1 valgomasis šaukštas krakmolo
- 2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
Paruošimas:
- Kiaušinius išplakti su cukrumi.
- Supilti sviestą, miltus, krakmolą ir kepimo miltelius.
- Viską gerai išmaišyti.
- Dėti po šaukštą tešlos į kiekvieną sumuštinių keptuvės skyrelį.
Užgavėnės šiandien
Užgavėnės - senas tradicijas turinti bendruomenės šventė, kuri yra puiki proga ne tik linksmai padūkti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir su humoru į viešumą iškelti kasdienybės aktualijas. Todėl šventėn žiemą lauk varyti ir pasiausti susirenka įvairiomis kaukėmis pasipuošę personažai: velniai, meškos ir t.t.
Šiandien, kuomet visi iš kiemo varo lauk žiemą ir kepa blynus, yra puiki diena atsigręžti ir į artėjančio pavasario orus. Netrukus minėsime Užgavėnės, per kurias, varydami žiemą lauk, tradiciškai kepame blynus.
Nors įprastas Užgavėnių tradicijas pakoregavo karantinas, etnologė Eglė Valentė primygtinai siūlo jų neužmiršti ir paminėti jas namuose. Pasak etnologės, senovėje Užgavėnės buvo riba tarp žiemos ir pavasario, tačiau tai nėra garantija, kad šaltasis metų laikas jau pasitrauks.
tags: #Užgavėnių #dainos #ir #blynai #receptai