Urobilinogenas virš normos: priežastys, tyrimai ir ką turėtumėte žinoti
Šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat. Pagal statistiką, kone trečdalio žmonių šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Vienas iš tokių rodiklių yra urobilinogenas (URB). Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra urobilinogenas, ką reiškia padidėjęs jo kiekis šlapime, kokios yra galimos priežastys ir ką daryti tokiu atveju.
Kas yra urobilinogenas?
Urobilinogenas yra bilirubino skilimo produktas, kuris susidaro žarnyne veikiant bakterijoms. Bilirubinas yra hemoglobino skilimo produktas, susidarantis kepenyse. Dalį urobilinogeno absorbuoja žarnynas ir jis patenka į kraują, o vėliau - į inkstus, kurie jį pašalina su šlapimu. Nedidelis urobilinogeno kiekis šlapime yra normalu.
Šlapimo tyrimas: svarbus diagnostikos įrankis
Bendras šlapimo tyrimas - laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo sutrikusios šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus - tamsesnis. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą.
Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, be gydytojo konsultacijos greičiausiai nieko nesuprastume, mat viskas „užkoduota“ vienos arba kelių raidžių kombinacija. SG parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis lygus 1,010-1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartojamo skysčių kiekio. pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5-7. LEU - tai leukocitai, kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl. NIT parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. PRO parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis - 0-0,3 g/l. GLU - tai gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. KET - tai ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami. BIL - tai bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas. URB - urobilinogenas, kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l. ERY - eritrocitai, kurių leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis. Bendras šlapimo tyrimas būtinas įtarus tam tikrus susirgimus arba tiesiog profilaktiškai bent kartą per metus.
Ką parodo šlapimo spalva?
Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta. Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas būna karščiuojant arba vartojant per mažai skysčių.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Ką gali reikšti aitrus šlapimo kvapas?
Sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra neaštraus specifinio aromatinio kvapo. Jei šlapimas amoniako kvapo, tai gali reikšti, kad žmogus serga šlapimo pūslės uždegimu ar šlapimo takų infekcija. Tačiau ir sveiko žmogaus ilgiau pastovėjęs šlapimas gali skleisti amoniako kvapą. Jei šlapimas kvepia obuoliais, yra tikimybė, kad žmogus serga cukriniu diabetu. Įvairus aštrus maistas, vaistai (antibiotikai) taip pat gali keisti šlapimo kvapą.
Šlapimo pH
Sveiko žmogaus, valgančio įvairų maistą, šlapimo reakcija yra silpnai rūgšti arba neutrali (pH 4,5-7,8). Jei žmogus valgo daug mėsos, jo šlapimas gali parūgštėti, jei daug augalinio maisto ir pieno produktų - tapti šarmingesnis. Jei šlapimo pH reakcija labai rūgšti, galima įtarti, kad žmogus badauja ir/arba serga cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, karščiuoja. Jei šlapimo reakcija šarminė, galima daryti prielaidą, kad žmogus vartoja tam tikrų vaistų ir/arba vemia, viduriuoja. Šarminė šlapimo reakcija yra pas besilaukiančias moteris, sergant šlapimo pūslės uždegimu arba kai šlapimas buvo ilgai laikytas.
Šlapimo skaidrumas
Taip, sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra skaidrus. Drumstumą gali lemti gausus leukocitų pūlių ir/arba bakterijų, druskų, riebalų, ląstelinių elementų, gleivių, kraujo atsiradimas šlapime. Jeigu šviežias šlapimas drumstas arba labai drumstas, daroma prielaida, kad organizme vyksta patologinis procesas. Tiesa, ilgiau pastovėjusiame sveiko žmogaus šlapime irgi susidaro nuosėdų, kurios vizualiai žiūrint primena neryškų debesėlį. Vėsioje vietoje laikomame sveiko žmogaus šlapime gali nusėsti rausvo atspalvio uratinių (susidaro iš šlapimo rūgšties), šiltoje - baltų fosfatinių nuosėdų. Nuosėdos skirstomos į neorganines ir organines. Neorganinės nuosėdos yra įvairios druskos. Tam tikras neorganinių druskų kiekis gali būti ir sveiko žmogaus šlapime. Organinės nuosėdos - tai leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), ląstelės, audinių dalys, kt. Taip pat šlapime gali būti aptinkama ir kitų nuosėdų, pvz., vaistinių preparatų kristalų, piktybinių navikų ląstelių, spermatozoidų ar prostatos sekreto, kt. Šlapimo nuosėdų nustatymas yra labai svarbus tam tikrų ligų diagnostikai. Organinių nuosėdų atsiranda dėl uždegiminio proceso arba padidėjusio inkstų kamuolėlių pralaidumo, todėl jų buvimas šlapime siejamas su įvairiais infekcinės, imuninės kilmės uždegimais. Neorganinės šlapime esančios nuosėdos arba druskos sudaro sąlygas vystytis akmenligei, podagrai, kt. ligoms.
Šlapimo santykinis tankis
Svarbus šlapimo rodmuo - santykinis tankis. Jis parodo skystų ir kietų šlapimo sudedamųjų dalių santykį, kuris priklauso nuo inkstų veiklos. Sveiko, normaliai besimaitinančio žmogaus santykinis tankis per parą yra 1,010-1,026 (kai kuriais duomenimis 1,003-1,030). Jis gali priklausyti nuo amžiaus. Kai santykinis tankis neatitinka normos, tai gali reikšti, kad: • žmogus vartoja daug skysčių, tada santykinis tankis bus nedidelis; • žmogus yra netekęs daug skysčių, tada šlapimas bus labiau koncentruotas; • gali būti sutrikusi natrio, elektrolitų apykaita.
Kraujas šlapime
Jei šlapime yra kraujo (eritrocitų), galima daryti prielaidą, kad žmogus serga tam tikromis ligomis, kurios sukelia vidinį kraujavimą, pvz., esant polipams, navikams, sergant tuberkulioze, inkstų uždegimu ar akmenlige ir kt. Sveiko žmogaus šlapime gali būti pavienių eritrocitų po sunkaus fizinio darbo, ilgai pastovėjus.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Kiti cheminiai šlapimo komponentai
Sveiko žmogaus šlapime gali būti labai nedidelis kiekis kepenyse išskiriamų tulžies pigmentų bilirubino, urobilinogeno. O padidėjęs bilirubino kiekis šlapime gali byloti, kad žmogus serga kepenų ligomis. Daug ką apie žmogaus sveikatos būklę gali pasakyti šlapime esantis baltymas. Sveiko žmogaus šlapime yra labai mažas baltymo kiekis, jo padaugėja ir būna nuolat tam tikrų ligų atvejais (pvz., sergant inkstų kamuolėlių uždegimu, diabetine nefropatija, kt.) arba dėl fiziologinių priežasčių, tada jų padidėjimas išlieka neilgai (šlapime gali būti iki 1 g/l baltymo, esant nėštumui, intensyviam raumenų darbui, ilgai stovint, nušalus, suvalgius labai daug baltymų turinčio maisto). Šlapime gali būti ir ketoninių kūnų (tai acetonas, acetoacto rūgštis, beta-oksisviesto rūgštis), kurie atsiranda tam tikrų patologijų atveju, ypač sergant cukriniu diabetu (toks šlapimas yra labai rūgščios reakcijos, acetono (obuolių) kvapo). Ketoninių kūnų gali atsirasti ir fiziologiškai - badaujant ir/arba vartojant daug baltyminio ir riebaus maisto, visai nenaudojant angliavandenių, smarkiai vemiant, viduriuojant.
Gliukozė šlapime
Cukraus (gliukozės) kiekis - svarbus ne tik kraujo, bet ir šlapimo rodiklis. Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti sergant diabetu. Dėl fiziologinių priežasčių jo kiekis gali padidėti suvalgius daug lengvai virškinamų saldumynų, nėštumo metu, dėl didelio emocinio streso. Kartais padidėjęs gliukozės kiekis gali pranašauti centrinės nervų sistemos ligas, meningitą, encefalitą arba pasireikšti karščiuojant, apsinuodijus. Tačiau pašalinus pagrindinę priežastį, gliukozės kiekis šlapime normalizuojasi.
Urobilinogeno normos ir nukrypimai
Sveiko žmogaus šlapime urobilinogeno kiekis paprastai yra iki 3,4 μmol/l. Padidėjęs urobilinogeno kiekis šlapime gali rodyti įvairias sveikatos problemas.
Padidėjusio urobilinogeno priežastys
Padidėjęs urobilinogeno kiekis šlapime gali būti nustatomas sergant šiomis ligomis ir būklėmis:
- Hemolizinė gelta: Tai būklė, kai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) yra per greitai ardomi, dėl ko padidėja bilirubino kiekis, o atitinkamai ir urobilinogeno.
- Kepenų ligos: Kepenų pažeidimai, tokie kaip hepatitas ar cirozė, gali sutrikdyti bilirubino apdorojimą ir urobilinogeno išsiskyrimą.
- Tulžies latakų uždegimas (cholangitas): Uždegimas tulžies latakuose gali trukdyti normaliam tulžies nutekėjimui ir padidinti urobilinogeno kiekį.
- Plonosios ir storosios žarnos uždegimas (enterokolitas): Žarnyno uždegimas gali paveikti urobilinogeno absorbciją ir išsiskyrimą.
- Maliarija: Ši parazitinė liga sukelia eritrocitų irimą, dėl ko padidėja bilirubino ir urobilinogeno kiekis.
- Miokardo infarktas: Nors ir netiesiogiai, miokardo infarktas gali paveikti kepenų funkciją ir sukelti urobilinogeno padidėjimą.
- Apsinuodijimas: Tam tikri toksinai gali pažeisti kepenis ir sukelti urobilinogeno padidėjimą.
- Dažnas alkoholio vartojimas: Alkoholis toksiškai veikia kepenis, todėl gali padidėti urobilinogeno kiekis.
- Venų trombozė: Venų trombozė gali trikdyti kraujotaką ir paveikti kepenų funkciją.
Papildomi faktoriai, galintys turėti įtakos urobilinogeno lygiui
Svarbu atsižvelgti ir į kitus faktorius, galinčius turėti įtakos urobilinogeno lygiui:
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
- Vaistai: Kai kurie vaistai gali paveikti kepenų funkciją ir urobilinogeno metabolizmą.
- Mityba: Nors ir rečiau, mitybos įpročiai taip pat gali turėti įtakos urobilinogeno lygiui.
Simptomai, susiję su padidėjusiu urobilinogenu
Padidėjęs urobilinogeno kiekis pats savaime gali nesukelti jokių specifinių simptomų. Tačiau, jei urobilinogeno padidėjimą sukelia tam tikra liga, gali pasireikšti šios ligos simptomai. Pavyzdžiui, sergant kepenų ligomis gali pasireikšti gelta (odos ir akių pageltimas), nuovargis, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, šlapimo patamsėjimas ir išmatų pašviesėjimas.
Ką daryti, jei urobilinogenas viršija normą?
Jei šlapimo tyrimas parodė padidėjusį urobilinogeno kiekį, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks išsamesnius tyrimus, kad nustatytų priežastį. Gydytojas gali skirti papildomus kraujo tyrimus, kepenų funkcijos tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus tyrimus, kad nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo padidėjusio urobilinogeno priežasties. Jei priežastis yra kepenų liga, gydytojas skirs gydymą, skirtą kepenų funkcijai gerinti. Jei priežastis yra hemolizinė gelta, gydymas bus skirtas eritrocitų irimui mažinti. Jei priežastis yra infekcija, bus skiriami antibiotikai ar kiti vaistai.
Šlapinimosi dažnumas ir paros šlapimo kiekis
Šlapinimasis priklauso ne tik nuo ligų, bet ir nuo žmogaus įpročių. Norma laikoma, jeigu žmogus šlapinasi iki 6 kartų per dieną ir 1-2 kartus naktį. Vidutiniškai per parą žmogus turėtų išskirti 1,5-2 l šlapimo. Išskiriamas per tam tikrą laiką šlapimo kiekis vadinamas diureze. Jei per parą išskiriamo šlapimo kiekis sumažėjęs, būklė vadinama oligurija. Jei padidėjęs - poliurija. Karštą dieną, nepakankamai geriant ar sunkiai fiziškai dirbant ir prakaituojant, šlapimo išskiriama mažiau ir jis bus tamsesnis. Geriant daugiau skysčių, šlapimo spalva bus šviesesnė ir jo išsiskirs daugiau. Miegant šlapimo išskiriama mažiau. Todėl jeigu per naktį keliatės šlapintis kelis kartus, apie tai verta pasikalbėti su gydytoju.
tags: #urobilinogenas #ubg #virs #normos #priežastys