UAB „Biovela-Utenos mėsa“: istorija, dabartis ir ateities perspektyvos
Utenos mėsos kombinatas, šiandien žinomas kaip UAB „Biovela-Utenos mėsa“, yra viena iš didžiausių ir svarbiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje. Įsikūrusi Utenoje, ši įmonė turi ilgą ir turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su Lietuvos ekonomikos ir žemės ūkio raida. Šiame straipsnyje panagrinėsime įmonės istoriją, jos raidą, dabartinę veiklą ir ateities planus.
Istorinė apžvalga: nuo kombinato iki šiuolaikinės įmonės
Utenos mėsos kombinato istorija prasidėjo dar sovietmečiu, 1976 metais. Tuo metu tai buvo stambus valstybinis mėsos perdirbimo kompleksas, orientuotas į didelių apimčių produkciją.
Gamybos pikas sovietmečiu
1986 metais kombinatas pasiekė savo gamybos piką, pagamindamas įspūdingus kiekius mėsos, dešrų, riebalų ir pusgaminių. 1986 metais buvo pagaminta 43 240 tonų mėsos, 7960 tonų dešrų, 2300 tonų riebalų ir 2800 tonų pusgaminių. Didelė dalis produkcijos buvo eksportuojama į užsienio šalis, įskaitant Kubą ir Vokietijos Federacinę Respubliką, demonstruojant Lietuvos mėsos pramonės potencialą tarptautinėje rinkoje.
Privatizacija ir nauji iššūkiai
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1992 metais, Utenos mėsos kombinatas buvo privatizuotas ir tapo akcine bendrove „Mėsa“. Šis žingsnis žymėjo perėjimą prie rinkos ekonomikos principų ir naujų iššūkių bei galimybių laikotarpį įmonei.
Įsigijimas „Biovela Group“
2004 metais įvyko reikšmingas įvykis - bendrovę įsigijo mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela Group“. Šis įsigijimas atvėrė naujas perspektyvas Utenos mėsos kombinatui, suteikiant jam prieigą prie modernių technologijų, didesnių investicijų ir platesnių rinkų.
Taip pat skaitykite: Utenos mėsos kokybės analizė
Šiuolaikinė produkcija ir asortimentas
Šiandien UAB „Biovela-Utenos mėsa“ yra moderni, pagal ES standartus įrengta įmonė, siūlanti platų mėsos gaminių asortimentą. Pagrindinė įmonės produkcija apima šviežią mėsą (kiaulieną, jautieną, paukštieną), taip pat įvairius mėsos gaminius, tokius kaip dešros, dešrelės, kumpiai, paštetai, šaltienos ir kiti tradiciniai termiškai apdoroti gaminiai. Įmonė nuolat plečia savo asortimentą, atsižvelgdama į vartotojų poreikius ir rinkos tendencijas.
Ypatingas dėmesys skiriamas produkcijos kokybei ir saugai. Gamybos procese naudojamos pažangios mėsos perdirbimo ir pakavimo technologijos, užtikrinančios aukštus higienos standartus ir ilgą galiojimo laiką. Įmonė griežtai kontroliuoja visą gamybos grandinę - nuo žaliavos tiekimo iki galutinio produkto pateikimo vartotojui.
Kokybės užtikrinimas ir ES standartai
„Biovela-Utenos mėsa“ didžiuojasi savo įsipareigojimu kokybei. Įmonė nuolat investuoja į naujas technologijas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, siekdama užtikrinti aukščiausius kokybės standartus visuose gamybos etapuose. Gamykla įrengta pagal ES standartus, o tai reiškia, kad ji atitinka griežtus higienos, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Sertifikatai ir auditai
Įmonė taip pat yra sertifikuota pagal tarptautinius kokybės valdymo standartus, tokius kaip ISO 9001 ir BRC (British Retail Consortium) standartus. Šie sertifikatai patvirtina įmonės gebėjimą gaminti saugius, kokybiškus ir patikimus produktus. Be to, „Biovela-Utenos mėsa“ aktyviai dalyvauja įvairiose kokybės kontrolės programose ir audituose, kuriuos vykdo nepriklausomos audito įmonės ir valstybinės institucijos. Tai užtikrina, kad įmonė nuolat laikosi aukščiausių kokybės standartų ir atitinka visus galiojančius teisės aktus.
Gyvulių supirkimas ir bendradarbiavimas su ūkininkais
Svarbus „Biovela-Utenos mėsa“ veiklos aspektas yra gyvulių supirkimas iš vietinių ūkininkų. Įmonė bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ūkių, užtikrindama jiems stabilią rinką savo produkcijai. Supirkdama gyvulius tiesiogiai iš ūkininkų, „Biovela-Utenos mėsa“ gali kontroliuoti žaliavos kokybę ir užtikrinti, kad gyvuliai būtų auginami laikantis aukštų gerovės standartų. Įmonė taip pat teikia ūkininkams konsultacijas ir pagalbą, siekdama pagerinti jų ūkių efektyvumą ir produkcijos kokybę.
Taip pat skaitykite: BIOVELA-UTENOS MĖSA rekvizitai
Šis bendradarbiavimas su vietiniais ūkininkais yra naudingas ne tik „Biovela-Utenos mėsa“, bet ir visai Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Jis skatina vietos gamybą, kuria darbo vietas ir prisideda prie kaimo vietovių ekonominės plėtros.
Rinkos pozicijos ir ateities perspektyvos
„Biovela-Utenos mėsa“ užima stiprias pozicijas Lietuvos mėsos rinkoje. Įmonė yra rinkos lyderė daugelyje apdorojamos mėsos kategorijų ir nuolat siekia išlaikyti šią poziciją, investuodama į naujų produktų kūrimą, rinkodaros kampanijas ir klientų aptarnavimo gerinimą. Pajamos siekia 76 mln. eurų. Įmonėje veikia viena didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse skerdykla, užimanti 3500 kvadratinių metrų plotą.
Įmonė taip pat aktyviai eksportuoja savo produkciją į kitas Europos Sąjungos šalis ir trečiąsias šalis. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą sveika ir ekologiška mityba, „Biovela-Utenos mėsa“ planuoja plėsti savo ekologiškų ir natūralių mėsos gaminių asortimentą. Ateityje „Biovela-Utenos mėsa“ planuoja toliau plėsti savo gamybos apimtis, didinti eksportą ir investuoti į naujas technologijas.
Dalyvavimas Utenos miesto gyvenime
Jau ne vienus metus įmonės darbuotojai nepraleidžia progos pabendrauti su uteniškiais ir miesto svečiais. „Per vienus metus įmonių grupėje sukūrėme apie 200 naujų darbo vietų ir šiuo metu turime 1 600 darbuotojų“, - pasakojo „Biovela-Utenos mėsa“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Ieva Ragauskaitė. Dalyvaudami Utenos miesto šventėje, įmonė siekia papasakoti apie įvykusius pokyčius ir sugriauti įsisenėjusius mitus, todėl kviečia visus uteniškius ir miesto svečius atlikti testą apie įmonę bei sužinoti, kas yra tik mitai ir kokia tiesa.
Renginio metu apklausoje dalyvavo per 400 dalyvių. Testo rezultatai parodė, kad įmonės skleidžiama žinia apie vis gerėjančias darbo sąlygas neliko nepastebėta - didelė dalis respondentų neklydo atsakinėdami į klausimus. Pavyzdžiui, net 80 proc. apklaustųjų teisingai spėjo, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje yra beveik 1 300 eurų atskaičius mokesčius.
Taip pat skaitykite: Buhalterinė apskaita Utenos Mėsoje
„Apsidžiaugėme sužinoję, kad mūsų kasdienis darbas ir pastangos gerinti darbo sąlygas yra matomi. Tai įkvepia ir motyvuoja visą mūsų komandą“, - sakė I. Renginio metu buvo galima dalyvauti apklausoje, o po jos rungtis smigolo žaidime. Visą dieną buvo skaičiuojami žaidėjų surinkti taškai, o penki laimėtojai, surinkę daugiausia taškų, išsidalijo vertingus prizus: patogias poilsio kėdes, lagaminus ir „Kamado Bono“ grilį.
Darbo pokalbiai netradiciniu būdu
Siekiant uteniškiams pademonstruoti nuolat bendrovės diegiamas naujoves, žmogiškųjų išteklių komanda sugalvojo netradiciniu būdu pakviesti juos tapti įmonės dalimi. Darbo pokalbiai vyko tiesiog besišnekučiuojant miesto šventėje bei įvertinant kandidatų tinkamumą rodeo buliaus rungties metu - nugalėtojai buvo ne tik pakviesti prisijungti prie komandos, bet ir apdovanoti krepšinio marškinėliais bei kamuoliais su Lietuvos vyrų rinktinės parašais.
Darbo sąlygų gerinimas
„Mums svarbus ne tik talentų pritraukimas, bet ir jų motyvacija, gera savijauta bei išlaikymas, todėl atliekame reguliarias vidines apklausas, siekdami pasitikrinti vidinį mikroklimatą. Jos atskleidė, kad net 74 proc. įmonės darbuotojų yra patenkinti savo turimais vadovais, 64 proc. - įgalinimu ir 60 proc. - komunikacija. Taip pat galime pasidžiaugti darbuotoju lojalumu - net 33 proc. darbuotojų dirba 5 ir daugiau metų. Ne paslaptis, kad išryškėjo ir sritys, kuriose dar galime patobulėti, tad ketiname drąsiai eiti pirmyn ir imtis pokyčių, kurie užtikrins, kad darbuotojai dar geriau jaustųsi bendrovėje“, - sakė I.
Smulkiųjų akcininkų klausimas
Po gana sėkmingų verslui praėjusiųjų metų nemažai šalies įmonių svarsto, kaip paskirstyti pelną, mokėti dividendus ar ne. Viena stambiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių „Utenos mėsa“ artimiausius dvejus metus dividendų mokėti neplanuoja. Tačiau bendrovės vadovams dėl to tenka aiškintis smulkiesiems akcininkams, kurie nuogąstauja būsiantys nustumti į šalį nuo pelno pyrago dalybų.
V.Kantauskas užtikrino, kad smulkieji akcininkai niekada nebuvo ignoruojami, tačiau jie patys nesidomėjo įmonės veikla, neatvykdavo į akcininkų susirinkimus. Kai reikėjo spręsti investicijų klausimą, nė vienas jų neatsiliepė. Sunku surinkti tokį didelį smulkiųjų akcininkų skaičių, nors informacija apie susirinkimus visada paskelbiama spaudoje, - teigė Utenos mėsos generalinis direktorius. Jo teigimu, iš daugiau kaip 3,5 tūkst. Mėsos akcininkų įmonės veikla domisi tik 10-15 žmonių. Dauguma smulkiųjų akcininkų ignoruoja kvietimus dalyvauti susirinkimuose.
tags: #uab #utenos #mesa #istorija