Tarybinė daktariška dešra: prisiminimai, gandai ir tikrovė
Įsigilinimas į praeitį dažnai sukelia nostalgiją, o prisiminimai apie sovietmetį neretai būna idealizuoti. Tačiau ar tikrai "anksčiau buvo geriau"? Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš tų laikų simbolių - daktarišką dešrą, bandydami atskirti faktus nuo mitų ir suprasti, kodėl ji vis dar kelia tokias stiprias emocijas.
Nostalgija ir realybė
Neretai tenka išgirsti vyresnios kartos atstovus idealizuojant sovietmetį. Teigiama, kad tuomet "visko buvo, visiems užteko". Tačiau tai neatitinka realybės. Tuščios parduotuvių lentynos, nuolatinės eilės prie deficitinių prekių, pakaitalai vietoj kavos - tai tik keli to meto atributai. Net elementariems daiktams reikėjo prašyti profsąjungos talono.
Žinoma, kiekvienas žmogus prisimena praeitį savaip. Vieniems tai buvo pigios degtinės laikas, kitiems - švari gamta ir tvarka. Tačiau svarbu nepamiršti ir neigiamų aspektų: chemikalų naudojimo žemės ūkyje, pramonės įmonių teršiamo oro ir vandens.
Daktariška dešra: legenda ir tikrovė
Daktariška dešra - vienas iš tarybinių laikų simbolių, apipintas legendomis ir gandais. Kadaise išsiskyrusi nepriekaištingu skoniu, vėliau ji tapo prastesnės kokybės produktu, apie kurio gamybos būdą ėmė sklandyti niūrūs gandai.
Istorija
Daktariška dešra atsirado 1936 m. SSRS Mėsos pramonės Sąjunginio mokslinių tyrimų institute. Ji buvo sukurta kaip dietinis produktas, skirtas žmonėms, patyrusiems bado padarinius. Iš pradžių dešrą skirdavo gydytojai su receptais.
Taip pat skaitykite: Daktariška dešra: istorija ir sudėtis
Pagal pradinę receptūrą, 100 kg produkto sudėtyje turėjo būti:
- 25 kg aukščiausios rūšies jautienos
- 70 kg liesos kiaulienos
- 3 kg rinktinių vištų kiaušinių
- 2 kg karvių pieno (pieno miltelių)
- 2,09 kg druskos
- 0,2 kg cukraus
- 50 g prieskonių (dažniausiai dėdavo muskato riešuto)
- 7,1 g natrio nitrito
Žmonėms dešra iš karto patiko, nes buvo skanus ir kokybiškas produktas. Tuo metu dešra kainavo gana nedaug, taigi buvo visiems prieinama.
Kokybės pokyčiai
Aštunto dešimtmečio pradžioje, valdant Nikitai Chruščiovui, prasidėjo ekonomikos pokyčiai, kurie paveikė ir daktariškos dešros gamybą. Iš pradžių ėmė naudoti žemesnės rūšies mėsą ir kitus produktus, paskui dalį jautienos ir kiaulienos pakeitė soja. Naujoji daktariška dešra buvo jau ne tokia, o skonis taip stipriai skyrėsi nuo pradinio varianto, kad pasklido gandai - neva mėsos kombinatuose taupydami į virtą dešrą deda tualetinio popieriaus.
Gamybos ypatumai
Atsiminimai iš darbo mėsos kombinate atskleidžia, kad "daktariška" dešra buvo gaminama iš visokiausių gamybos atliekų: šeriuotos odos, kremzlės, neplauti žarnokai, lašinių gabalai, išpjaustymo cecho likučiai. Visa tai buvo sumalama, sumaišoma su miltais, krakmolu, vandeniu ir salietra. Salietra buvo naudojama tam, kad produktas negestų. Dėl didelio vandens kiekio dešra buvo "šlapia".
Šių dienų daktariška dešra
Šiais laikais daktariška dešra vis dar populiari. Vieniems ji kelia vaikystės sentimentus, kitiems - nekokias emocijas. Gamintojai siūlo įvairių rūšių daktariškos dešros, įskaitant ir pagamintą iš vištienos.
Taip pat skaitykite: Daktariška dešra: nuo ko pradėti namuose?
Šiandieninės daktariškos dešros sudėtis skiriasi nuo originalios receptūros. Joje nebėra jautienos, kiaušinių, pieno. Dešrą sudaro ne daugiau kaip 21 proc. kiaulienos, taip pat - kiaulių odelės, lašiniai, druska, vanduo. Be to, galima rasti tirštiklio E 412, prieskonių, cukraus, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E 450, kvapniosios medžiagos, antioksidatorių E 300, E 316, aromato ir skonio stipriklio E 621, konservanto E 250.
Kaip patikrinti dešros kokybę?
Norint patikrinti, ar dešroje yra krakmolo, galima panaudoti jodo tirpalą. Jodas sureaguoja su krakmolu ir šis pradeda mėlynuoti. Jeigu krakmolo dešroje nėra, matysite tik jodo spalvą, o jei spalva keičiasi, reiškia, kad gaminyje krakmolo yra.
Taip pat skaitykite: Namų Receptai
tags: #tarybinė #daktariška #dešra #receptas