Šviežios mėsos apibūdinimas: nuo rinkos mitų iki ekologinės realybės
Šviežia mėsa yra svarbus maisto produktas, tačiau vartotojai dažnai susiduria su klaidingais įsitikinimais apie jos kokybę ir kilmę, ypač kalbant apie ekologišką mėsą. Šiame straipsnyje siekiama išsklaidyti mitus, pateikti faktus apie šviežios mėsos gamybą ir padėti vartotojams sąmoningai pasirinkti.
Ekologiška mėsa: kas tai iš tikrųjų?
Dažnai vartotojai klaidingai mano, kad „ekologiška“ mėsa yra ta, kurią jie perka turguje, užauginta ūkininko ar kaime, natūrali, be E priedų, druskos ar riebalų. Tačiau "dažnas pasakytų, tai nejaugi turguje parduodama ar pas močiutę kaime užauginta ir paskersta vištiena nėra ekologiška?!"
Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė aiškina, kad ekologiška mėsa - tai pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas. Tai reiškia, kad visi technologiniai etapai turi būti nepriklausomoje kontrolės sistemoje, o sertifikatą galima gauti tik užaugintiems gyvūnams (pvz., mėsiniams viščiukams) ir jų skerdenai. Kontroliuojamas ne tik gyvūnų ar paukščių įsigijimas ir auginimas, šėrimas ar lesinimas, skerdimas, išpjaustymas, bet ir šviežios mėsos visas kelias iki galutinio vartotojo. Ekologišką supakuotą mėsą galima atpažinti pagal ant pakuotės nurodytus ženklus.
Ekologiškos mėsos pasiūla Lietuvoje
"Lietuvoje 2014 m." Tačiau Lietuvoje yra tik septyni sertifikuoti šviežios ekologiškos jautienos gamintojai, iš kurių tik vienas išpjausto ir ekologišką kiaulieną, gamina rūkytus mėsos gaminius iš kiaulienos ir jautienos. Galima manyti, kad tai dėl gyvūnų eksporto, ir gyvūnai, užauginti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, išvežami iš Lietuvos. "Mes gaminame ekologišką šviežią jautieną, tačiau Lietuvoje parduodame tik vienam klientui. Kiekiai iš tiesų labai nedideli. Taip yra dėl to, kad mėsa yra brangesnė.
Ekologinio auginimo reikalavimai
"Reikalavimai skirtingi kiekvienai gyvūnų rūšiai, bet pagrindiniai aspektai galioja visiems. "Norint užsiauginti mėsinių viščiukų pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, būtina specialiai įrengta paukštidė, pakankamas kiekis ekologiškų brangesnių lesalų. Tačiau lemiamas veiksnys, kodėl Lietuvos rinkoje nėra ekologiškos vištienos, - reglamente nustatytas minimalus skerdimo amžius arba galimybė šalims narėms nusistatyti lėto augimo veisles.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
Naudojami pašarai neturi būti genetiškai modifikuoti, negali būti naudojami augimą skatinantys priedai. Taip pat ribojamas paukščių skaičius ūkio subjekte ir nėra leistina paralelinė gamyba. Yra signalų, kad skandinavai norėtų auginti mėsinius viščiukus pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus Lietuvoje dėl mažesnės savikainos, bet kol kas stabdo auginimo amžius ir kiti reikalavimai. Tačiau šie mėsiniai viščiukai vis tiek iškeliautų į Skandinavijos šalis, nes ten kita kaina ir perkamoji galia.
Ekologiškumas ir sveikata: ar visada lygu?
„Įprastai, visuomenė ekologiškumą ir sveikumą sutapatina ir nusivilia, kai vartodami ekologišką rūkytą dešrą vietoj norimos sveikatos gauna atvirkštinį efektą, nes iš esmės rūkyti mėsos gaminiai nėra sveikatai palankūs, dėl juose esančio didelio druskos, riebalų kiekio ir rūkymo metu susidarančių kenksmingų cheminių medžiagų. PSO teigia, kad žmogaus organizmui reikia suvartoti per parą ne daugiau kaip 5 g druskos, ne daugiau kaip 25 g cukraus, ne daugiau kaip 30 proc. nuo visų gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai. Ar žinote, kad septyniuose šaltai rūkytos dešros griežinėliuose yra apie 5 g druskos, t. y. visa jūsų dienos norma? Tai nepriklauso ar tai ekologiška, ar įprastinė dešra.
Ekologiškos mėsos gamyboje leistini maisto priedai: natrio nitritas (E250), kalio nitritas (E252), askorbo rūgštis (E300), natrio askorbatas (E301), natrio laktatas (E325) ir kiti. Ekologiškos mėsos gamyboje leistina naudoti mėsos odeles, subproduktus, kitas riebias mėsos dalis. Ekologiška mėsa gali būti pridegusi, prikepusi ar kitokiu būdu technologinio proceso metu gali atsirasti kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Ar jai keliami aukštesni maisto saugos ir kokybės reikalavimai - tikrai ne, maistos saugos ir kokybės reikalavimai tie patys ekologiškai ir įprastinei šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams.
"Gyvūnų auginimas pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus naudingas gamtai, taigi ir mums, bet tai tik vienas iš palankių sveikatai rodiklių. Svarbu, ką iš ekologiškos mėsos pagaminsime, kokius ingredientus panaudosime ir kokį technologinį perdirbimo procesą taikysime.
Kaip rinktis šviežią mėsą?
Kadangi rinkoje ekologiškos mėsos yra labai mažai, o ekologiškos vištienos visai nėra, siūlome pirmenybę teikti regioninei vištienai, nes ji gaminama laikantis aukštų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. Rekomenduojame rinktis vietinių gamintojų šviežią liesą mėsą, gaminti iš jos tausojančius patiekalus, pavyzdžiui, virti garuose, su ne daugiau 1g/100 g druskos. Be to, rūkymo technologinis procesas - nerekomenduojamas.
Taip pat skaitykite: Jautienos ir kiaulienos galiojimo trukmė
"Sveikos mitybos standartas" rekomenduoja, kad gyvūninės kilmės produktai (liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai, jūros gėrybės) sudarytų ne daugiau kaip 20 proc.
Jautienos pasirinkimas ir apdorojimas
Lietuvoje šiuo metu didžiosios mėsos perdirbimo įmonės siūlo tikrai nemažą natūralios jautienos pusgaminių asortimentą, taigi vartotojai turi galimybę rinktis. Iš siūlomo gausaus mėsos gaminių asortimento, vartotojai produktus renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal kokybę. Lietuvai įstojus į ES pasikeitė ne tik jautienos kainos, bet iir jos asortimentas - galima užsisakyti įvairiai išpjaustytos, brandintos, marinuotos mėsos. Šiai dienai mūsų šalyje jaučiamas jautienos trūkumas. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse labiausiai auginami specialių mėsinių veislių galvijai. Populiariausi iš jų yra Limuzinai ir Herefordai, iš kurių gaunama marmurinė jautiena. Be to dėl užsienyje esamų didesnių supirkimo kainų, smulkiesiems augintojams palankiau jaunus veršelius eksportuoti, o ne toliau auginti Lietuvoje. Kadangi kiekviena mėsos perdirbimo įmonė gali naudotis tiek bendraisiais Lietuvos ar ES standartais, tiek Lietuvos standartizacijos departamento parengtais standartais, bbei vadovaudamasi užsakovo pageidavimu, ruošdama mėsą nevienodai išpjausto skerdeną,skiriasi jų asortimentas, pavadinimai. Dažniausiai maitinimo įmonėms ir prekybos centrams parduodamos pačios geriausios jautienos dalys, likusi mėsa keliauja į dešrų gamybą. Be to, dažniausiai jautieną iš tiekėjų įmonės gauna jau sudalintą ir išpjaustytą, ar brandintą - kiekviena operacija kelia mėsos savikainą. Tačiau galima pirkti ir mažiau apdorotą stambiagabalinę mėsą ar skerdenos dalis, kad ir tiesiai iš skerdyklų, jei ji tinkamai supakuota. Didesnės maitinimo ir prekybos įmonės gali pačios atlikti tolesnį išpjaustymą ir taip ruošiant patiekalus panaudoti įvairesnes jautienos dalis.
Kompetentingas technologas privalo planuoti technologinį procesą, valdyti ir kontroliuoti turimus materialinius išteklius, projektuoti technologinės įrangos parinkimą ir išdėstymą pagal technologinių operacijų srautą, organizuoti maisto produktų gamybos technologinį procesąmaisto pramonės įmonėje ar jos padalinyje bei valdyti ir vertinti technologinį procesą. Šio darbo tikslas - susisteminti, pagilinti ir praplėsti, pritaikyti teorines bei praktines žinias iš mėsos technologijos ir suprojektuoti natūralių jautienos pusgaminių technologinį procesą ir gamybos organizavimą, sprendžiant konkrečius techninius, technologinius ir gamybinius uždavinius: taikant savarankiško ddarbo įgūdžius, dirbant su dalykine ir statistine literatura, išmokti naudotis skaičiavimo metodikomis, sprendžiant kursiniame darbe iškilusias problemas bei teorinę medžiagą pagrindžiant skaičiavimais.
Mėsos apibrėžimas ir rūšys
Mėsa - žinduolių ir paukščių skerdenos dalis, sudaryta iš raumeninio, riebalinio ir jungiamojo audinių su kaulais arba be jų. Mėsa gali būti apibūdinama maistiniu, prekybiniu, technologiniu ir kulinariniu požiūriais. Maistiniu požiūriu - tai vertingiausias maisto produktas, visaverčių baltymų, riebalų, neorganinių, biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Prekybiniu požiūriu - tai prekė, dažniausiai realizuojama skerdenos arba jos ddalies pavidalu. Technologiniu požiūriu -tai žaliava, iš kurios gali būti gaminami įvairūs mėsos produktai. Kulinariniu požiūriu mėsa - tai gyvulio raumenys arba su atitinkamam mėsos gaminiui reikalingais kaulais bei jų dalimis. Jautiena - jaučių, karvių, bulių mėsa, gerai sugerianti drėgmę, kurios spalva priklauso nuo gyvulioamžiaus ir lyties. Riebalinis audinys šviesiai geltonas ir riebalai yra kieti, trapūs, jungiamasis audinys, standus ir sunkiai išverdamas.
Mėsos pusgaminiais vadinami mėsos gaminiai arba paruošti maltos bei marinuotos mėsos gaminiai be šiluminio apdorojimo, skirti greitam pirmų ir antrų patiekalų paruošimui. Mėsos pusgaminiai gaminami atskiromis standartinėmis porcijomis ir higieniškai įpakuojami į įvairias permatomas plėveles. Patiekalai iš mėsos pusgaminių turi būti apdorojami termiškai (kepami, verdami , troškinami). Taikant pramoninę mėsos pusgaminių gamybą, galima plačiau mechanizuoti bei automatizuoti procesus, geriau išnaudoti įrengimus, pakelti darbo našumą, sumažinti produkto savikainą, pagerinti prekybos kultūrą ir žymiai sutrumpinti patiekalo paruošimo laiką. Mėsos produktų gamyba prasideda nuogyvulių skerdenų sudalijimo ir išpjaustymo. Nuo šio proceso tiesiogiai priklauso žaliavos ir iš jos gaminamų produktų kokybė: prekinė išvaizda, cheminės sudėties stabilumas, sauga. Teisingas mėsos sudalijimas ir išpjaustymas pagal tolesnio jos naudojimo paskirtį leidžia užtikrinti racionalesnį jos panaudojimą, garantuoti optimalesnę savikainą. Mėsos perdirbimo įmonėse galvijų skerdenos išpjaustomos ir naudojamos mėsos produktų gamyboje, arba atskiros skerdenų dalys gali būti realizuojamos kitoms įmonėms ar prekybos tinklams. Sudalinus ir išpjausčius skerdenas gaunami įvairūs mėsos pusgaminiai, kurių rūšis priklauso nuo tolesnio jų panaudojimo. Skirtingose mėsos perdirbimo įmonėse gali būti taikomos skirtingos skerdenų sudalijimo ir išpjaustymo schemos. Gyvulių skerdena priklausomai nuo grupės yra skirstoma pagal atitinkamas schemas, vadovaujantis galiojančiais standartais. Skerdenos sudalijimas - tai skerdenos pusės, ketvirčio ar nuokartos sudalijimas į stambius gabalus, siekiant palengvinti po sudalijimo sekančią operaciją - išpjaustymą, be to sudalintą skerdeną lengviau transportuoti ir sandėliuoti. Pagrindinis sudalijimo tikslas yra maksimaliai realizuoti mėsą natūraliame pavidale. Gyvulio skerdenos į sudalijimo skyrių patenka pusėmis, ketvirčiais ar nuokartomis (1.1.1 pav.). Galvijų skerdenos dažniausiai sudalijamos pakabintos, t.y. naudojamas vertikalus būdas.
Taip pat skaitykite: Kepame žuvį teisingai
Jautienos skerdenos dalijimas
Užpakalinėnuokarta - skerdenos pusės dalis, gaunama skersai perpjaunant per nugarkaulį tarp 5 - ojo ir 6 - ojo nugaros slankstelių, toliau pjaunant išilgai nugarkaulio per viršutinį šonkaulių trečdalį iki 13 - ojo šonkaulio kremzlinės dalies kelio sąnario kryptimi. Nugarinė ir kumpis yra vertingiausios skerdenos dalys, naudojamos mėsos gaminiams ir pusgaminiams gaminti. Priekinė nuokarta, likusi atskyrus užpakalinę, yra mažiau vertinga, tinka dešroms ir kitiems smulkintos mėsos gaminiams gaminti. Analizuojant literatūrą pastebėta, kad skirtingų autorių pateikiamos jautienos skerdenų išpjaustymo schemos beveik nesiskiria. Anot V. Skimundrio (2000) - gaalvijo skerdenos pusės arba ketvirčiai sukapojami ir išpjaustomi pagal schemą, kuri pateikiama 1.2.1 paveiksle. V.Skimundris teigia, kad pagal maistinę vertę galvijiena sudalijama į keturias grupes: I grupė - nugarinė (1), kumpis (2); II grupė - mentė (3), pomentė (3a), krūtininė (4), šoninė (5); III grupė - sprandinė (6), paslėpsnis (7), kulninė (8), priementė (9), IV grupei priskiriama kaklinė (10) ir kulniukai (11,12). R.Gečienė ir V.Baltuškienė (2007) aprašo kombinuotąjį galvijų skerdenų dalijimą pusgaminiams, kuris pateikiamas 1.2.2 paveiksle. Kombinuotas skerdenos sudalijimas yra panašus į dešrų gamybai skirtą sudalijimą, tačiau vertingiausios skerdenos dalys - išpjova, nugarinė, kumpio dalys realizuojamos arba sunaudojamos fasuotos mėsos ir pusgaminių gamyboje. Tokiu būdu optimizuojamas gamybos procesas ir produktų savikaina, praplečiamas gaminių asortimentas. „Galvijų skerdenos ir jų dalys“ (UN/ECE/AGRI), atitinkantį europinius reikalavimus, pastebėta, kadžemiau išvardinti natūralios jautienos pusgaminiai, yra daug smulkiau išpjaustyti. Pagal pastarąją schemą į natūralių jautienos pusgaminių asortimentą įeina užpakalinės nuokartos gaminiai, nugarinės, kumpio, išorinės kumpinės („ sidabrinės“ dalies), vidurinės kumpinės, uodeginės su paslepsnine, priekinės nuokartos (priekinio ketvirčio be nugarinės), šoninės - krūtininės dalies, mentinės dalies, priekinio ketvirčio bei užpakalinio ketvirčio pusgaminiai. Iš užpakalinės nuokartos išpjaunamas kumpis su nugarine dar vadinamas „pistoletu“, kumpis, juosmens nugarinė su kaulu ir išpjova „Rostbifas`, trumpoji ((antrekotinė) nugarinė. Iš kumpio gaunami tokie pusgaminiai: trumpoji išorinė kumpinė („sidabrinė dalis“), vidurinė kumpinė, uodeginė su paslėpsnine, išorinė kulninė, kulninė sukaulu, bekaulė kulninė. Iš nugarinės išpjaustomi tokie pusgaminiai, kaip juosmens nugarinė, antrekotinė nugarinė su kaulais, antrekotinė nugarinė, antrekotinis apvalainis. Išpjausčius išorinę kumpinę („sidabrinę“ dalį) gaunama trumpoji išorinė, apvalainoji išorinė, dar kitaip vadinama „ritinėliu“ ir plokščioji kumpinės. Vidurinė bei apipjaustytoji kumpinės gaunamos išpjausčius vidurinę kumpinę. Išskirčius uodeginės su paslepsninę stambiagabalį pusgaminį gaunama viršutinė uodeginės dalis, paslepsninė bei apvalioji uodeginė, dar vadinama „bifšteksine“. Priekinė nuokarta, krūtininė ssu papilve ir mentinė su šonine gaunamos išskirščius priekinės nuokartos (priekinio ketvirčio be nugarinės) pusgaminį. Šoninės - krūtininės dalies pusgaminiai išskirstomi į mažesnius šoninės su kaulais, bekaulės šoninės, priekinės papilvės krūtininės su kaulu, krūtingalio dalis. Išskirsčius mentinės pusgaminius į prekybą tiekiami mentinės, vvidinės sprandinės arba dar kitaip vadinamos „mentės išpjovos“, storosios mentinės, momentinės vidurinės mentinės smulkiagabaliai pusgaminiai. Priekinio ketvirčio pusgaminiai smulkinami į krūtingalio, ilgosios sprandinės, sprandinės apvalainį, bekaulę kaklinę. Iš užpakalinio ketvirčio pusgaminių gaunama išpjovos, apipjaustytos išpjovos, antrekotinės nugarinės su kaulu pusgaminiai. Kadangi pagal gamybos apimtį ir vartojimo lygį galvijiena užima pirmą vietą mūsų šalyje,bei atsižvelgiant į padidėjusį eksportą į užsienio šalis, bus gaminama stambiagabaliniai natūralūs jautienos pusgaminiai - 500 kg/pamainai, iš kurių bus gaunama 200 kg nugarinės be kaulo, 200 kg mentės be kaulo ir 100 kg kumpio.
Mėsos kokybės rodikliai
Mėsos kokybė nustatoma pagal maistinė vertę ( baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, makro bei mikro elementų kiekį), pagal juslinius ( išvaizda, spalva, skonis, kvapas, konsistencija, sultingumas, tekstūra), pagal higieninius, kurie apibūdina produkto nekenksmingumą žmogui, ir technologinius (vandens ir rriebalų rišlumas, emulsavimo pajėgumas, pH, jungiamojo audinio, riebalų kiekį bei būklę) rodiklius. Maistinė, biologinė ir energetinė vertė priklauso nuo mėsos sudėties, savybių bei jų pokyčių. Mėsos maistinė vertė apibūdinama pagal drėgmės, baltymų, riebalų santykį, nepakeičiamų aminorūgščių, nesočiųjų riebalųrūgščių, B grupės vitaminų, makro ir mikroelementų kiekį, juslines mėsos savybes ir priklauso nuo jos sudedamųjų dalių santykio. Kadangi mėsos didžiausią maistinę vertę turi raumenų audinys, galim teigti, kad kuo daugiau raumeninio audinio mėsoje, tuo didesnė jos maistinė vertė. Biologinė vertė nusako baltyminių mėsos komponentų, susietų ssu baltymų įsisavinimu ir amino rūgščių subalansavimo laipsniu, sąveiką. Apie mėsos energetinę vertę sprendžiama, atsižvelgiant į gaminio sudėtyje esančias maisto medžiagas - baltymus, riebalus, angliavandenius, todėl šiam rodikliui reikia ištirti mėsos cheminę sudėtį, ir nustatyti pagrindinių maisto medžiagų kiekį. Žinant mėsos cheminę sudėtį galima spręsti apie jos maistinę vertę, numatyti įvairių technologinių veiksnių įtaką būsimo gaminio kokybei, savybių stabilumui laikymo metu. Todėl galima daryti išvadą, kad mėsos gaminių kokybę lemia žaliavos sudėtis ir ypatybės, išoriniai gamybos veiksniai, taip pat vidiniai biocheminiai bei mikrobiologiniai procesai, vykstantys mėsoje. Pagal “Galvijų skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikacijos techninį reglamentą”, patvirtintą 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 216. Jautiena vertinama pagal tris pagrindinius rodiklius: kategoriją, raumeningumą ir riebumą. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad galvijų skerdenos klasifikuojamos pagal raumeningumo klases, kurios nustatomos pagal šlaunų, nugaros, menčių ir kaklo raumenų išsivystymą. Atsižvelgiama į raumenų išsivystymą, riebalų sluoksnio storį skerdenos išorėje ir riebalų kiekį jos viduje.Galvijų skerdenų raumeningumo klasė nustatoma pagal šlaunų, nugaros, menčių ir kaklo raumenų išsivystymą(žr. Šlaunys labai apvalios, itin gerai išsivyst raumenys. Nugara labai plati ir labai storas raumenų sluoksnis iki pat menčių. Mentės labai apvalios. . Lietuvoje auginama daug pieninių galvijų, kurių skerdena atitinka O irr P raumeningumo klases. Riebumo klasei nustatyti įvertinamas riebalų sluoksnio storis sskerdenos išorėje ir riebalų sankaupų dydis bei kiekis jos viduje. (žr. 1.2.3 lentelę). Beveik visa skerdena, išskyrus šlaunis ir mentes, padengta riebalais. Skerdena padengta riebalais, bet ant šlaunų ir menčių iš dalies matomi raumenys. Riebumo klasei nustatyti įvertinamas riebalų sluoksnio storis skerdenos išorėje ir riebalų sankaupų dydis bei kiekis jos viduje. Galvijiena yra svarbus aminorūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, todėl ji vaidina svarbų vaidmenį žmonių mityboje. Išvystytos pieninės galvininkystės šalyse daugiausia galvijienos gaunama iš pieninių veislių galvijų prieauglio ir išbrokuotų suaugusių galvijų.
Žaliavos priėmimas ir vertinimas
Po skerdimo skerdenos ne trumpiau kaip 24-48 val. atšaldomos nuo -1ႰC iki +4ႰС temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6°C skerdenų vidinės temperatūros. Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms) įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje nuo 0ႰC iki +2 ႰC temperatūroje ne trumpiau kaip- 7 paras įskaitant atšaldymo laikotarpį. Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti ne didesnis nei 5,8. Iš vėsiniimo kamerų priimta žaliava yra apžiūrima, įvertinama jos būklė ir kokybė pagal galiojančius standartus ( nustatoma įmitimo kategorija, šviežumas), įvertinamas skerdenos tualetas, (esant reikalui nupjaunant pašalinami skerdenos sumišimai, kraujosruvos, o nešvarumai nuplaunami vandeniu). Skerdenos išpjaustyti, perdirbti pateikiamos paženklintos taip, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gyvulių gimimo viso gamybos proceso metu. Skerdenos pusės sveriamos ir ženklinamos. Etiketėje turi būti informacija pagal reglamento (EB) Nr. 1760/2000II antraštinę dalį, pagal kurią reikia nurodyti galvijo identifikavimo ar partijos numerį, galvijo gimimo, auginimo, skerdimo šalis, skerdyklos, kurioje jis buvo skerstas, veterinarinio patvirtinimo numerį: ,,Gimė (šalies pavadinimas)“, ,,Augintas (šalies pavadinimas)“, ,,Paskersta (šalies pavadinimas) (skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numeris)“, arba, jei galvijas gimė, buvo augintas ir paskerstas toje pačioje šalyje, galima ženklinti taip ,,Kilmė Lie…
Kas yra mėsa?
Mėsa - skerdiena; maistui vartojamos skerdienos dalys: Ko iš kiaulės daugiau norėt, kap mėsõs Dkš. Pavasarį pieno noris, o rudenį - kad mėsos Trgn. Tiktai tos mėsos nevalgykiat BB1Moz9,4. Valgyk mėsos, o barščių ir žebravodamas gausi Vl. Tiek mėsõs vis nepripjaus, kad būtų ir šunims, ir katėms Skr. Nė tų mėsų̃ tiek buvo, kiek dabar, ir buvom pavalgę Sml. Tų mėsų̃ - jie patys nežinojo, kiek turi Vv. Kai įeidavai pas jį, būdavo tamsu nuo mėsų (daug mėsos buvo) Skr. Kad prikepta visokių mėsų̃ Ds. Piemenėliai ant pievelės valgo mėselę avelės Vp. Mėsytės nori? OG163. Mėsos nei akys nekelia (daug) B. Pyraguota mėsa (sluoksniuotas pyragas su pašteto įdaru) K. ^ Mėsa mūsump sugrįžo (baigėsi pasninkas) DP185. Kad bus tik duonelės, tai bus ir mėselės LTR. Pigios mėsos - šuniui sriubos Žem. Nagi: kur mėsa, ten ir šunys J.Paukš. Tyli kaip mė̃są valgydami Brž. Nuo mėsõs lūpos vėpsos Prng. Jei nori mėsos, tai eik pas vilką už berną LTR(Lp). Kokia mėsa, tokia sruba B. Mėsą sruba seka B. Reik drąsos prie mėsos B. Pigią mė̃są šunys ėda Pc. Ėstų šuva mėsą, bet pinigų nėsą LTR(Šmn). Kaulo burna, mėsų̃ barzda (gaidys) Pls. Visas mėsõs, pilvas kaulo (vyšnia) Lš. apkūnumas, riebumas; kūnas, raumenys: Pas mum arklys ilgai mėsos neturės, kaipmat atliks kūdas Ėr. Neina kumelė mėsõn Ds. Arklys ne tik geras, ale ir mėsõj (riebus) Trgn. Da mūsų kiaulei reikia mėsõs Ut. Ta avis niekai, bergždžia, tik mė̃są augina Skr. Ta yla į patį minkštimą pataikė ir visą mė̃są išplėšė Mrc. Anus privestų tikėti save reginčius žmogų, turintį kaulus ir mėsą BPII37. | Ant apdengimo mėsą (viršuje kūną) gėdos BB2Moz28,42. minkštoji dalis po odele: Špokai [vyšnios] mė̃są nulesa, o kauluko nelesa Mrj. Mėsa [kriaušės] balta, sultinga, saldi, prie sėklalizdžio kiek akmeniška EncVII57. Keizerinių bulvių balta mėsa Vlkv. Mėsa įvairių grybų taip pat būna skirtingos spalvos, skonio ir kvapo rš. Paberžio mė̃sos Dkš. medžiagos dalis, atplyštanti nuimant ką nors prie jos pritvirtintą, prikibusį: Guziką su mėsà išplėšė Švnč. Nuplėšk markutę (pašto ženklą) su visa mėsa Vb. Nelupk kiaušinio su mėsom Grš. ◊ ašarìnė mėsýtė anat. akių kampe nedidelis iškilimas (caruncula lacrimalis): Įstrigęs į ašarinę mėsytę krislas P.Aviž. gyvà (piktà) mėsà K nauji audiniai, išaugę prie gyjančios žaizdos, granuliacija. patránkų mėsà; rš siunčiami į grobikiškus karus ir masiškai žūstantys kareiviai. vil̃ko mėsà; LTR(Rm) apie niekam tikusį žmogų ar gyvulį: Ei tu, vil̃ko mė̃sa, ažutingai jau!
tags: #sviezia #mesa #apibūdinimas