Neapolietiškos picos Vilniuje: nuo istorijos iki šiuolaikinių picerijų
Šiame straipsnyje apžvelgsime neapolietiškos picos fenomeną Vilniuje, pradedant jos istorinėmis šaknimis ir baigiant šiuolaikinėmis picerijomis, siūlančiomis šį tradicinį patiekalą. Aptarsime, kas sudaro tikrą neapolietišką picą, kokie ingredientai naudojami ir kur Vilniuje galima rasti autentišką skonį.
Neapolietiškos picos istorija: nuo ištakų iki populiarumo
Neapolietiška pica - visų picų motina, kuri nuo 18 amžiaus davė pradžią visoms kitoms picoms. Po to pica greitai išplito ir tapo populiariausiu patiekalu visame pasaulyje. Yra 2 pagrindiniai neapolietiškos picos variantai.
1889 m. birželį picų gamintojas Raffaele Esposito, picerijos Brandi šefas, Italijos karalienės Savojos Margheritos ir Italijos susivienijimo garbei išrado patiekalą „Pizza Margherita“, nes užpilai yra pomidorų (raudonos), mocarelos (baltos) ir baziliko (žalias), ingredientai įkvėpti nacionalinės Italijos vėliavos spalvų. Pizza Margherita ištakos kilo maišant panašius įdarus, kurie jau buvo Neapolyje nuo 1796 iki 1810 metų. 1849 m. Emanuele Rocco užrašė įvairius picos užpilus, tokius kaip bazilikas, pomidorai ir ploni mocarelos griežinėliai. Mocarela būdavo plonai supjaustyta ir pridėta prie jau esančių priedų. Paprasčiausios picos, su česnaku ir aliejumi, buvo vadinamos coll’aglio e l’olio. Šios picos būdavo aptepamos aliejumi, pabarstomos druska, oreganu ir plonomis česnako skiltelėmis.
Neapolietiškos picos ypatumai
Neapolietiška pica pasižymi paprastumu ir aukštos kokybės ingredientais. Pagrindiniai ingredientai yra:
- Miltų tešla: Naudojami specialūs itališki miltai, dažniausiai tipo „00“, kurie užtikrina elastingą ir purią tešlą.
- Pomidorų padažas: Gaminamas iš San Marzano pomidorų, kurie pasižymi saldžiu ir mažai rūgščiu skoniu.
- Mocarela: Naudojama šviežia mozzarella di bufala (buivolų mocarela) arba fiordilatte (karvės pieno mocarela).
- Bazilikas: Švieži baziliko lapeliai suteikia picai aromato ir gaivumo.
- Alyvuogių aliejus: Aukštos kokybės alyvuogių aliejus naudojamas apšlakstyti picą prieš kepant.
Tešla ruošiama rankomis, o pica kepama aukštoje temperatūroje (apie 485 °C) trumpą laiką (60-90 sekundžių) malkomis kūrenamoje krosnyje. Tai suteikia picai būdingą apdegusią plutą ir minkštą vidų.
Taip pat skaitykite: Skanus obuolių pyragas
Picerijos Vilniuje: kur rasti tikrą neapolietišką picą?
Vilniuje galima rasti keletą picerijų, kurios specializuojasi neapolietiškų picų gamyboje. Štai kelios iš jų:
Siracusa: Tai picerija Vilniuje, siūlanti neapolietiškas picas. Picerija įkurta ne taip seniai, tačiau jau spėjo pelnyti klientų simpatijas dėl kokybiškų ingredientų ir autentiško skonio. "Siracusa" turi kelias picerijas Vilniuje, įskaitant piceriją Žvėryne, Žirmūnuose ir Naujamiestyje.
- Pica Žvėrynas: Įsikūrusi Paribio g. 30B, Žvėryne. Patogu atvykti važiuojant nuo Narbuto kalno, Edukologijos žiedo arba Ukmergės gatvės. Šis kelias yra pats greičiausias važiuojant nuo centro.
- Pica Žirmūnuose: Įsikūrusi Žirmūnų g.
- Pica Naujamiestyje: Ši vieta yra labai patogi sostinės Naujamiesčio gyventojams.
Picerijos dirba kasdien nuo 11:00 iki 22:00 valandos. Picas galite užsakyti valgyti vietoje arba išsinešimui. Taip pat galite užsakyti picas per Wolt bei Bolt programėles.
Pica Marinara: neapolietiškos klasika
Pica Marinara - tai klasikinė neapolietiška pica, kuriai naudojami tik pagrindiniai ingredientai: pomidorų padažas, česnakas, raudonėlis ir alyvuogių aliejus. Tai puikus pasirinkimas norintiems pajusti tikrą neapolietiškos picos skonį.
Aliejus picų gamyboje
Aliejus yra svarbus ingredientas picų gamyboje. Jis naudojamas tešlai minkyti, pomidorų padažui gaminti ir picai apšlakstyti prieš kepant. Kokybiškas alyvuogių aliejus suteikia picai aromato ir skonio.
Taip pat skaitykite: Skonio kelionė į Švediją: kiaušinis su krevetėmis
Aliejų rūšys ir jų naudojimas
- Alyvuogių aliejus: Tai tradicinis aliejus, naudojamas neapolietiškų picų gamyboje. Jis pasižymi aukšta kokybe ir puikiu skoniu.
- Saulėgrąžų aliejus: Tai pigesnis aliejus, kuris gali būti naudojamas tešlai minkyti arba kepimui. Tačiau jis neturi tokio ryškaus skonio kaip alyvuogių aliejus.
- Rapsų aliejus: Tai dar vienas pigesnis aliejus, kuris gali būti naudojamas kepimui. Tačiau jo skonis gali būti ne visiems priimtinas.
Svarbu pasirinkti tinkamą aliejų, atsižvelgiant į jo kokybę ir skonį. Geriausia naudoti aukštos kokybės alyvuogių aliejų, kuris suteiks picai autentišką skonį.
Atsiliepimai apie neapolietiškas picas Vilniuje
Klientai dažnai giria neapolietiškas picas Vilniuje už jų skonį, kokybę ir autentiškumą. Štai keletas atsiliepimų:
- "Superinės picos, skanios ir kokybiškos."
- "Labai skanios neapolietiškos picos."
- "Skaniausios neapolietiškos picos Vilniuje."
- "Skani pica, malonūs darbuotojai, geras kainos/kokybės santykis!"
Šie atsiliepimai rodo, kad neapolietiškos picos Vilniuje yra vertinamos klientų dėl jų aukštos kokybės ir autentiško skonio.
Aliejus: ką verta žinoti apie jo pasirinkimą ir naudojimą?
Aliejus yra nepakeičiamas produktas mūsų virtuvėje. Jis naudojamas įvairiems patiekalams gaminti - nuo mėsos kepimo iki salotų gardinimo. Tačiau kaip išsirinkti tinkamą aliejų ir kaip jį naudoti, kad patiekalai būtų ne tik skanūs, bet ir sveiki?
Populiariausios aliejų rūšys Lietuvoje
„Patys populiariausi aliejai lietuvių pirkėjams yra saulėgrąžų, rapsų ir alyvuogių. Taip pat dažnai žmonės perka kokosų ir linų sėmenų aliejus. Pats populiariausias yra rafinuotas saulėgrąžų aliejus, jis sudaro apie 50% visų aliejaus pardavimų“, - tikina „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Taip pat skaitykite: Gardus švediškas medaus pyragas pagal tradicinį receptą
Aliejaus pasirinkimo kriterijai
Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė Asta Keturkienė aiškina, kad kiekviena tauta turėtų naudoti iš savo šalyje ar bent regione augančių augalų išgautą aliejų. Būtent toks bus palankiausiais sveikatai. Tačiau šiais laikais, kai nevaržomai galime įsigyti aliejaus, kuris veiktų kaip gerųjų medžiagų bomba, neverta savęs varžyti ir vartoti vienos kurios nors rūšies. Žinoma, labai svarbūs ir asmeniniai kiekvieno žmogaus poreikiai.
„Tam žmogui, kuris turi polinkį kaupti svorį, daug aliejaus vartoti nereikia - galbūt pakaks ir vieno, daugiausia - dviejų sriubinių šaukštų parai. Mėsą galima kepti grilyje, ant grotelių, nebūtinai riebaluose. Tiems žmonėms, kurie yra liekni, turi sausą odą ar kenčia nuo, tarkime, vidurių užkietėjimo, jiems reikia daugiau aliejaus. Su sąlyga, jeigu jį suvirškina - jei pavalgo ir gerai jaučiasi, neapsunksta, nekyla rūgštingumas, vadinasi, tokį suvartoto riebalo kiekį toleruoja“, - pasakoja A. Keturkienė.
Rapsų aliejus: nauda ir abejonės
Maždaug dvidešimtmetį Lietuvoje vienas iš lyderių - rapsų aliejus. Jis - vienas pigesnių, todėl mūsų šalies vartotojams patinka, bet ekspertai iš rapsų išgautą aliejų vertina skirtingai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė: „Šiaurės klimato zonoje išaugintas rapsų aliejus nepaprastai geras. Jame subalansuotas omega 6 ir omega 3 santykis, kuris idealiai tinka žmogaus organizmui. Šitame aliejuje labai gerai subalansuoti ir vitaminai A, E, D, K.“
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė turi priešingą nuomonę. Anot jos, rapsai - prasta kultūra. „Lietuvoje jie sunkiai auga, labai chemizuotas produktas, kuriam reikia daug pesticidų. Kai kurie žmonės netoleruoja rapsų, jie galbūt net nesupranta, kodėl nesuvirškina maisto, jeigu jis pagamintas su rapsų aliejumi. Viena vertus, jis giriamas dėl to, kad turi omega 3 riebalų rūgščių. Kita vertus, jei jame galime rasti omega 3, tai ant jo negalima kepti“, - sako ji.
Saulėgrąžų aliejus: ar verta rinktis?
Dar dažniau nei rapsų, lietuviai įpratę rinktis saulėgrąžų aliejų. Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė A. Keturkienė svarsto, ar jį verta rinktis: „Saulėgrąžų aliejus pas mus populiarus, tik jo sudėtis nėra tokia gera, kad turėtumėm jį labai dažnai vartoti. Tos geros sudėties kriterijai: kiek jame yra omega 6 ir omega 3 rūgščių. Jos labai svarbios, mes iš niekur kitur negauname, tai - nepakeičiamos aminorūgštys.“
Aliejaus kokybės reikalavimai
VMVT inspektorė R. Sadūnaitė aiškina, kokie kokybiniai reikalavimai keliami tokiems produktams. „Vienareikšmiškai aliejus turi būti saugus - neturi būti sunkiųjų metalų, benzopirenų ar kitų toksinių medžiagų. Iš kokybinių rodiklių - aliejaus rūgštingumas turi atitikti reglamentuojamoms normoms. Taip pat - peroksidų skaičius, riebalų rūgščių sudėtis privalo atitikti deklaruojamą aliejaus rūšį“, - kalba inspektorė.
Dažniausiai visas normas nepriekaištingai atitinka skaidrūs, gražiai geltoni rafinuoti aliejai. Tačiau juos vertinant neapsigauti ragina pirmoji Rytų Europoje sertifikuota alyvuogių aliejaus degustuotoja L. Davletšina. Pasak jos, rafinuotas aliejus nė nevertas vadintis aliejumi. „Rafinavimas - tai cheminis procesas, kurio metu gerinama galutinio produkto kokybė. Gerinama išimant toksinus, išimant spalvą, skonį ir kvapą. Taigi, ką mes galiausiai turime? Nieko“, - pabrėžia alyvuogių aliejaus someljė.
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja G. Azguridienė taip pat teigia, kad rafinuoti aliejai nieko verti. „Rafinuoti aliejai yra pirmas dalykas, kurį reikėtų išmesti iš virtuvės. Jie nėra naudingi kūnui ir kulinarijai. Jei visai neturi pinigų, perki rafinuotą aliejų. Iš tiesų savo organizmo atžvilgiu nepadoru vartoti rafinuotą aliejų“, - tikina ji.
Alyvuogių aliejus: karalius tarp aliejų
Tiesa, karaliumi laikomas alyvuogių aliejus. Sveikas ir kokybiškas - tokie jo epitetai. Anot alyvuogių aliejaus someljė L. Davleštinos, į etiketę žiūrėti neužtenka: „Norint įvertinti kokybę neužtenka informacijos etiketėje, turime paragauti. Vertinimas susideda iš kvapo ir skonio. Kvapas - malonus, o ragaujant alyvuogių aliejus turėtų būti bent kažkiek kartus. Paragavus kokybiško aliejaus burnoje lieka malonūs pojūčiai, nėra riebumo, nesinori nuplauti ar nuskalauti.“
Geriausiu laikomas aliejus iš jaunų, dar menkai sunokusių alyvuogių. Žinoma, tokios žaliavos ir galutinio produkto kaina visada bus gerokai didesnė. „Iš 100 kg žalių alyvuogių, skinamų sezono pradžioje, turėtume gauti 5-7 arba 10 litrų alyvuogių aliejaus. Jeigu mes laukiame mėnesį, du, tris, kol jos sunoks, pernoks, išpamps ir t. t., mes galime turėti net ir 20-30 litrų. Matome, kad finansinė nauda gamintojui yra daug didesnė“, - pasakoja alyvuogių aliejaus someljė L. Davleština.
Pats svarbiausias aliejaus kokybės rodiklis, tai - rūgštingumas, pažymi specialistė: „Kuo uoga sveikesnė, anksčiau nuskinta, tuo žemesnis rūgštingumas. Geriausia rinktis iki 0,8 % rūgštingumo, tačiau išskirtinai kokybiški aliejai pasižymi net 5-8 žemesniu rūgštingumu, apskritai artimu nuliui.“
Pasak inspektorės R. Sadūnaitės, kokybiniai rodikliai ženklinimo etiketėje neatsispindi. „Ženklinimo etiketėje mes matome, kokio išgavimo aliejus yra - rafinuotas, nerafinuotas, koks spaudimo būdas, pavadinimas, gamintojas arba importuotojas. Ten parašytas ir aliejaus tinkamumo vartoti terminas, jo vartojimo sąlygos, instrukcija“, - vardija ji.
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja G. Azguridienė siūlo atkreipti dėmesį į „Eko“ ženklą ant aliejų: „Ekologiškas standartas neleidžia jokių hidrintų riebalų. Jeigu matote „Eko“ ženklelį, tai galite nežiūrėti etiketės. Tai reiškia, kad hidrintų riebalų tenai nebus“, - kalba ji.
Linų sėmenų aliejus: geltonasis auksas
VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė R. Sadūnaitė išskiria ir dar vieną aliejaus rūšį - linų sėmenų. „Ne be reikalo linų sėmenų aliejus yra vadinamas geltonuoju auksu arba Lietuvos auksu, nes jame esančios polinesočios riebalų rūgštys - linolo, linoleno. Taip pat yra ir omega 3, omega 6. Linų sėmenų aliejus labai lengvai įsisavinamas ir vertingas. Kita vertus, šio aliejaus galiojimo laikas trumpas. Ūkininkai neturi pažangių, modernių beorių, bekontakčių technologijų ir dėl to aliejaus realizacija labai trumpa, tad jis pakankamai brangus“, - sako specialistė.
Nors ir žinodami, koks aliejus kokybiškas, vartotojai atvirai prisipažįsta, kad pačių kokybiškiausių ir brangiausių rūšių aliejaus neįperkantys. Todėl prekybos vietoje pasirodžius akcijai, dažnas griebia net kelis aliejaus butelius. Ekspertai primena, kad tokiais atvejais būtina patikrinti tinkamumo vartoti terminą. Taip pat pasižiūrėti, ar nepažeista pakuotė, ar aliejuje nėra matomų drumzlių, nuosėdų.
tags: #švediškas #kepimo #aliejus #sudėtis