Aurimo Švedo žvilgsnis į istoriją: nuo stiklinės pieno iki dviejų sumuštinių
Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su istorijos mokslu, dėstytojo darbu ir visuomenės požiūriu į istorikus. Remiamasi interviu su istoriku Aurimu Švedu, jo mintimis apie Vasario 16-osios akto paieškas ir dabartinę visuomenės gyvenseną, įskaitant diabeto problematiką.
Istoriko stereotipas ir realybė
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad istorikas - tai akiniuočiai, kurie leidžia dienas archyvuose ar bibliotekose. Tačiau šis įvaizdis neatspindi šiuolaikinio istoriko darbo specifikos. Nors istorikams tenka daug laiko praleisti archyvuose ar prie kompiuterio, jų veikla apima ir bendravimą su studentais, dalyvavimą diskusijose ir populiarinimą istorijos visuomenėje.
Aurimas Švedas teigia, kad jam šis stereotipas sukelia šypseną. Jis pats nėra tipiškas istorikas, nes dėstomuose kursuose daugiausia dėmesio skiria ne klausimui „O kaip buvo iš tikrųjų?“, bet bandymams ieškoti atsakymo į klausimą „Ką, kaip ir kodėl mes atsimename apie praeitį?“.
Dėstytojo darbas ir studentai
A. Švedas buvo įvertintas kaip geriausias Istorijos fakulteto dėstytojas. Jam šis apdovanojimas buvo didžiulis ir malonus siurprizas. Jis mano, kad studentai jį išrinko geriausiu dėstytoju, nes jis dėsto įdomius kursus ir bendrauja su studentais, keičiasi idėjomis.
Pasak A. Švedo, istorijos studijas renkasi smalsūs, nebijantys eksperimentuoti ir improvizuoti, jaučiantieji poreikį gilintis ne tik į praeities tyrimų keliamus klausimus studentai. Jis džiaugiasi, kad gali dirbti su tokiais įdomiais jaunais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Ekonominiai rodikliai: Švedija, Pietų Korėja ir Lietuva
A. Švedas pastebi, kad XXI amžiuje paskaita turi ne tik būti gerai parengta dalykiškai, bet ir turėti spektaklio elementų. Jam patinka bendrauti su studentais, nes paskaitose ir seminaruose jie keičiasi idėjomis.
Istorija ir literatūra
A. Švedas yra „Literatūros ir meno“ apžvalgininkas, taigi rašo ne tik istorijos, bet ir publicistinius tekstus. Jis mano, kad istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei.
A. Švedas pastebi, kad kai kurie kolegos pamiršo (arba tiesiog nenori pripažinti), jog istorija ir literatūra yra to paties medžio šakos, todėl turi daug bendra. Šį santykį bent jau anglų kalboje padeda tiksliai išreikšti žodžiai „history“ (istorija) bei „story“ (pasakojimas) ir juos supantis bendras reikšmių laukas.
Vasario 16-osios akto paieškos
Straipsnyje taip pat aptariamas profesoriaus Liudo Mažylio atrastas Vasario 16-osios aktas. A. Švedas teigia, kad tai yra puikiausia dovana mums visiems belaukiant 2018‑ųjų Vasario 16-osios ir šią dieną gimusios modernios valstybės šimtmečio minėjimo.
Jis taip pat pabrėžia, kad profesorius Liudas Mažylis naudojosi istorikų įdirbiu, kuris nėra toks jau mažas tyrinėjant Vasario 16-osios akto pražuvimo epochos akivaruose aplinkybes ir šio dokumento tikėtinų klajonių trajektorijas. Istorikai jau seniai yra įvardiję dvi kryptis - Rusija ir Vokietija - kaip gaires pasiryžėliams imtis Vasario 16-osios akto paieškų.
Taip pat skaitykite: Kelionės į Prahą gidas
A. Švedas išskiria tris Vasario 16-osios akto atradimo reikšmes: simbolinę - emocinę; teorinę; geopolitinę. Jis teigia, kad profesoriaus Liudo Mažylio atradimas akimirksniu tapo tikru iššūkiu mūzos Klėjos tarnams, nes privertė mus nerti į giliausias istorijos, politologijos, tarptautinės teisės ir tekstologijos gelmes svarstant pamatinį teorinį klausimą „Kas yra dokumento originalas?“.
Sveika gyvensena ir diabetas
Straipsnyje taip pat paliečiama sveikos gyvensenos tema ir diabeto problematika. Teigiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonių gyvensena ir mitybos įpročiai gerokai pakito. Dėl nesveikos gyvensenos plinta diabetas.
Pasaulinė diabeto diena (PDD) minima nuo 1991 m. ir teikia idealias galimybes telkti pasaulio visuomenės dėmesį į pavojingos ligos priežastis, požymius, komplikacijas ir gydymą. 2000 m. PDD tema - "Diabetas ir gyvensena naujame tūkstantmetyje".
Pasaulinės diabeto dienos kampanijos tikslas - prapaguoti sveiką gyvenseną visai žmonijai, kaip gerumo, laimės sąlygą. Tarptautinė diabeto federacija ypatingai domisi šia kampanija ir yra pasirengusi bendradarbiauti su visais Pasaulinės diabeto dienos organizatoriais bei dalyviais.
Barselona: tarp turizmo ir nepriklausomybės
Straipsnyje taip pat trumpai aptariama Barselona, Katalonijos sostinė. Pabrėžiama, kad Katalonija nėra Ispanija, o katalonai savo regioną, kultūrą ir paveldą laiko visiškai unikaliu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Švediją
Straipsnyje patariama, kaip elgtis Barselonoje, kad parodytumėte pagarbą vietinei kultūrai ir siekiui nepriklausomybės. Taip pat pateikiama patarimų, kaip išvengti smulkių vagysčių ir kur skaniai pavalgyti.
tags: #svedija #stikline #pieno #du #sumustiniai #faktai