Švedijos ir Pietų Korėjos ekonominių rodiklių stebėsena ir Lietuvos perspektyvos
Ekonominė situacija Lietuvoje ir pasaulyje nuolat kinta, todėl svarbu stebėti įvairius rodiklius, kurie gali padėti numatyti būsimas krizes ar ekonomikos sulėtėjimus. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokykla surengė atvirą diskusiją apie krizės pranašus, emocijas ir rodiklius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Diskusijoje dalyvavę ekspertai aptarė ne tik makroekonominius rodiklius, bet ir specifinius indikatorius, kurie gali signalizuoti apie artėjančius pokyčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokius rodiklius stebi ekspertai, kokią įtaką ekonomikai turi lūkesčiai ir atlyginimų augimas, bei kaip Lietuva gali stiprinti savo konkurencingumą.
Krizės samprata ir lūkesčių svarba
Įprastai krizė apibrėžiama kaip 2 ar 3 ketvirčiai ekonomikos smukimo, tačiau diskutuojama, kad krizė gali būti ir ilgalaikė stagnacija. Žygimantas Mauricas pastebi, kad sprendimus ir ekonomiką vis labiau lemia emocijos. Žmonių lūkesčiai turi didelę įtaką ekonomikai. Jei lūkesčiai yra labai geri, o realybė bloga, tai gali sukelti nepasitenkinimą ir krizę. 2008 m. Lietuvoje mažai kas kalbėjo apie krizę, nes buvo lūkestis, kad pasivysime Vakarus. Tačiau kai paaiškėjo, kad to padaryti nepavyksta, neišsipildę lūkesčiai sukėlė krizę.
Lietuvai svarbu pritraukti investicijas, talentus ir sumažinti regioninę atskirtį. Jei šie tikslai nebus pasiekti, ekonomika gali sulėtėti, konvergencija nutrūks, talentai ir toliau emigruos, o tai turės neigiamą poveikį ekonomikai ir nekilnojamojo turto rinkai. Domas Dargis savo ruožtu kalbėjo, kad įvairūs atvėsinantys rinką signalai yra naudingi, nes verčia laikas nuo laiko peržiūrėti savo lūkesčius. Pavyzdžiui, Lietuvos banko nuolatinės kalbos apie rinkos vėsinimą, kad NT rinka neperkaistų.
Atlyginimų augimas ir konkurencingumas
Didelis atlyginimų augimas taip pat gali tapti krize. Domas Dargis teigia, kad jam neramu dėl Lietuvos konkurencingumo, nes kaštai auga. Pasak jo, kad nebūtų perkaitimo, reikia stipresnių žodžių. Tarkime, jei pasirodytų žinia, kad bankai negalės finansuoti daugiau nei 70 proc. sandorio vertės. Jis teigia bandantis „pasunkinti“ žmonėms darbą - metai būna geri ir pelningi, bet skiriamas mažesnis biudžetas, skatinama taupyti. Pasak jo, tai tam tikras bandymas padaryti sukrėtimą įmonės viduje, paskatinti mažinti išlaidas. Iš vienos pusės reikia pakankamai aukštų lūkesčių, kad verslai naudotų pinigus, vystytųsi ekonomika, tačiau iš kitos pusės reikia per drąsiai nekalbėti, kad nebūtų atitrūkstama nuo realybės.
Verslininko teigimu, rizika kyla ir dėl nuolatinių gąsdinimų ar saviplakos, tuomet tampame mažiau įdomūs kaip regionas, neateina tiek investuotojų, kiek galėtų. Kaip pavyzdį jis paminėjo gąsdinimus, kad bankai nori pasitraukti iš Lietuvos. „Tada turime iš dviejų pusių nesubalansuotą augimą - viduje ekonomikos augimą spartiname,m algas keliame, būstą perkame, įsivaizduojame, kad šausime čia, bet tampame mažiau įdomūs pasauliui. Čia įžvelgiu riziką“, - teigė jis.
Taip pat skaitykite: A. Švedo požiūris į istorinius įvykius
Stebimi rodikliai ir pasaulinės tendencijos
Žygimantas Mauricas pasakojo, kad stebimos dvi skirtingos rodiklių kategorijos. Viena kategorija susijusi su makroekonominiais rodikliais, kaip atrodo bendra pasaulio finansinė situacija. O kita kategorija - rodikliai bylojantys apie Lietuvos ekonomiką ir santykį su kitomis valstybėmis.
„Antroji rodiklių grupė, optimizmo išties yra nemažai, ji Lietuvoje yra pakankamai gera lyginant su kitomis valstybėmis ir labai gera lyginant su mūsų praeitimi - einamosios sąskaitos balansas, įsiskolinimas tiek įmonių, tiek privačių asmenų rekordiškai mažame lygyje, nėra didesnių perkaitimų, infliacijos ar NT kainų burbulo. Vienintelis perkaitimas yra darbo užmokesčio. Bet džiugu tai, kad jis nepersiduoda tokia apimtimi, kokia galėtų, į infliacijos augimą“, - sakė ekonomistas. Anot jo, iš esmės algos kyla, o kainos taip smarkiai nekyla dėl to, kad visgi nesame niekam neįdomūs - į rinką ateina naujų žaidėjų, kurie daro spaudimą kainomis. Pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje atėjęs „Lidl“ padarė spaudimą, prisidėjo ir neįvykęs „Iki“ ir „Rimi“ susijungimas. Tad šiuo metu visi 5 didieji prekybos tinklai plečiasi, konkuruoja. Spaudimą daro ir technologiniai pokyčiai - galima apsipirkti internetu bet kurioje šalyje, galima pirkti Lenkijoje.
„Lietuvos įmonės nėra tiek jau užsiliūliavusios, jos pakankamai agresyvios kaštų mažinimo prasme, investuoja į kaštų mažinimo bazę. Pavyzdžiui, finansų sektoriuje pakankamai agresyviai uždaromi fiziniai klientų skyriai, investuoja į technologijas ir tokiu būdu kaina palaikoma panašiame lygyje. Ir kitų paslaugų. Nėra viskas taip dramatiška kaip buvo 2012-2013 metais, kai nebuvo didelės konkurencijos ir nėra taip dramatiškai kaip buvo 2006-2007 metais, kuomet apskritai apie konkurenciją nelabai kas galvojo, visi pūtė vartojimo burbulą“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Tiesa, Ž. Mauricas paminėjo, kad konkurencija sumažėjusi bankų sistemoje, mažiau žaidėjų, tad maržos pakankamai pakilę, ypatingai būsto paskolų. Jis taip pat paminėjo, kad dėl pinigų plovimo skandalų pabrango skolinimasis patiems komerciniams bankams visame regione. Tad pasak jo, rinkos vėsinimas vyksta organiškai per pačią finansų sistemą.
Žvelgiant į pasaulio ekonomiką, stebima centrinių bankų retorika, palūkanų normų kreives, lūkesčių indeksus. Taip pat stebimi specifiniai rodikliai, kurie padeda iš anksto nuspėti galimus pokyčius - Pietų Korėjos pramonės sektoriaus lūkesčių indeksas, o Europoje tai būtų Švedijos atitikmuo, valiutų kursai kaip sureaguoja. Pietų Korėja ir Švedija pasirinktos dėl to, kad yra atviros rinkos, joms svarbus eksportas, kuris diversifikuotas, yra kitos valiutos, kurios reaguoja į ekonominius pokyčius, o taip pat turi mažiausiai vidinės specifikos. Pagal stebimus duomenis matyti, kad 2019 m. prasideda stagnacija.
Taip pat skaitykite: Kelionės į Prahą gidas
Pramonės modernizavimas ir investicijos
Domas Dargis pastebi, kad pramonė susiduria su rimtomis problemomis. Yra krūva sektorių, kurie išsigandę, ko paprašys darbininkai sekančiais metais. Jis mano, kad galima kalbėti apie šiokią tokią krizę, kad Lietuvos pramonė nespėja atsinaujinti savo įrangos, arba dar nesupranta, kad reikia.
„Jie mato problemą, kad jų įrangos, pastatų, procesų atsinaujinimas yra glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu. Tai vyksta sudėtingai, o problema yra ta, kad jie pralaimi tarptautine kovą, nes kitos pramoninės įmonės kitose šalyse lengviau gali gauti finansavimą, ten yra ir valstybinės garantijos išvystytos geriau. Jų atsinaujinimas vyksta sparčiau. Toje pačioje Lenkijoje ar Vokietijoje stipriai į robotizaciją investuojama. Kai kuriose srityse tai vyksta taip greitai, kad tos įmonės gali tiesiog pavėluoti, prarasti kontraktus, nesuvaldyti atlyginimų augimo, nes nepakankamai automatizavosi. Yra krūva sektorių, kurie išsigandę, ko paprašys darbininkai sekančiais metais. (…) Manau, kad galima kalbėti apie šiokią tokią krizę, kad Lietuvos pramonė nespėja atsinaujinti savo įrangos, arba dar nesupranta, kad reikia“, - teigė jis.
Ž. Mauricas tęsė, kad vienas indikatorių taip pat yra akcijų augimo ir akcijų vertės pokytis. Jis panašaus masto šiuo metu kaip prieš 2000 m., interneto burbulo sprogimą - daug įmonių, kurių vertė didžiulė, kurios negeneruoja dividendų, bet yra lūkestis, kad jos ateityje kažką padarys. Jis pridėjo, kad daug kas paremta lūkesčiais.
Fiskalinė politika ir investicijos į infrastruktūrą
Iššūkių kelia ir centrinių bankų Europoje pasiruošimas, dėl kurio krizės atveju euras gali sustiprėti dolerio atžvilgiu. Ž. Mauricas mano, kad du būdai euro zonai išsigelbėti. Pirmasis - fiskalinė politika, daugiau pinigų leisti vyriausybei. Kalbant apie NT, tai būtų renovavimo programa, turėtų būti didelio masto tos programos išaugimas tam, kad bent iš dalies perimti estafetę iš privataus sektoriaus. Taip pat infrastruktūros objektai, savivaldybių lygmenyje - darželiai, mokyklos. Investuoti į infrastruktūrą daugiau. Ko dabar pasigendu, ypatingai Vilniuje, kad to akcento mažai dedama, labiau planuojami kvartalai ir miesto plėtra per privatų sektorių, bet nėra plano B, kas jei privatus sektorius stabteli, kur mes investuojame. Taip pat būtų galima investuoti daugiau ir į atsinaujinančią energetiką. Kita viltis, pasak jo, kad dėl Italijos ir Graikijos padėties, euras visgi nesustiprėtų taip smarkiai, šios šalys būtų kaip balastas, padedantis palaikyti kursą. D. Dargis pridėjo, kad valstybei reikėtų investuoti daugiau į infrastruktūrą, tačiau reikėtų tikslingai numatyti, kuriose vietose investuoti.
Krizės prognozės ir rizikos veiksniai
Ekonomistas Ž. Mauricas diskusijoje taip pat pakartojo, kad jo nuomonė nesikeičia, jog pirmiausia krizė ateis rytuose - Kinijoje lūkesčiai itin smarkiai prasilenkia su realybe ir naujausi šios šalies ekonominiai rodikliai - labai prasti. Pasak ekonomisto, jei JAV santykiai su ES išliks geri, bei santykiai pačioje Europoje išliks geri, tai galime labai ir nepajausti ekonominio sulėtėjimo. Visgi diskusijos pabaigoje uždavus klausimą, kada manote, jog bus kita krizėm, abu pasisakė manantys, kad krizė gali ištikti 3 metų laikotarpyje. Ž. Mauricas patikslino, kad dalis indikatorių rodo, kad euro zonoje bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas turėtų ištikti 2 metų laikotarpyje. D. Dargis pridėjo, kad mes esame priklausomi nuo Europos, o šiuo metu girdi kalbų apie „sloguojančią“ Vokietiją.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Švediją
Švedijos pavyzdys: gerovės valstybė ir iššūkiai
Švedija dažnai lyginama su Lietuva, siekiant nustatyti, ką Lietuva galėtų padaryti, kad greičiau pasivytų Švediją. Švedija yra gerovės valstybė, kurioje kokybiškas nemokamas švietimas, sveikatos apsauga, konkurencingi atlyginimai ir socialinė gerovė. Švedijos ambasadorius Lietuvoje Larsas Wahlundas pabrėžia, kad pasitikėjimas kitais ir savo valstybe yra pagrindinis Švedijos bruožas.
Tačiau Švedija taip pat susiduria su iššūkiais, tokiais kaip migracija ir demografiniai pokyčiai. Apie 20 proc. šalies gyventojų nėra gimę Švedijoje. Kai kurių imigrantų integracija kelia didelių iššūkių. Be to, Švedija turi peržiūrėti pensinį amžių dėl demografinių iššūkių - pavėlino jį iki 67 metų.
Švedija yra viena iš žaliausių pasaulio valstybių, planuojanti iki 2045 m. ekonomiką padaryti klimatui neutralią. Švedija taip pat didina gynybos išlaidas dėl Rusijos grėsmės.
Lietuvos kelias į sėkmę
Lietuvai sekasi ganėtinai gerai. Nuo sovietinės ekonomikos perėjote prie rinkos ekonomikos, sukūrėte verslo aplinką, užauginote atlyginimus - jūs dedate daug pastangų tinkama linkme. Žinoma, didelį postūmį jums turėjo ES, bet puiku, kad tuo pasinaudojote.
Visgi jūsų demografinė padėtis - tikrai sudėtinga. Verslo aspektu didelė jūsų problema - oro uostai. Taip pat kelia nerimą tai, kad jūsų šalyje jauni žmonės nėra aktyvūs per rinkimus. Šalies ateitis turi rūpėti kiekvienam gyventojui.
Lyčių lygybė ir tarptautinis bendradarbiavimas
Švedija daug dirba lyčių lygybės srityje ir dažnai šiuo klausimu yra pavyzdys kitoms šalims. Nė viena šalis negali ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų be moterų įtraukimo į darbo rinką.
Švedijos ambasadorius Lietuvoje Larsas Wahlundas mano, kad svarbu dar labiau stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Taip pat svarbu kalbėti apie saugumą, karinį bendradarbiavimą ir bendrauti su skirtingais žmonėmis. Bendravimas ir bendradarbiavimas visais lygmenimis duoda labai teigiamų rezultatų.
tags: #Švedija #Pietų #Korėja #ekonominiai #santykiai