Gimtadienio Keptas Paršelis: Tradicinis Receptas Ir Šventės Akcentas
Keptas paršelis - tai ne tik gardus patiekalas, bet ir daugelio švenčių, ypač gimtadienių, akcentas. Šis patiekalas turi gilias tradicijas įvairiose kultūrose, o jo paruošimas reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Šiame straipsnyje aptarsime tradicinį kepto paršelio receptą, jo vietą šventiniuose staluose ir įvairias variacijas, pritaikytas skirtingiems skoniams.
Paršelio Pasirinkimas Ir Paruošimas
Skaniausias keptas paršelis būna 4-8 savaičių amžiaus. Labai riebių paršelių mėsa nėra tokia skani, todėl tinkamiausia kepti, kai riebalų sluoksnis yra 0,5-1 cm storio. Paskerstą paršelį reikia nuplikyti, nupešti jo šerius ir nusvilinti, kad neliktų smulkių plaukelių. Tai reikia daryti labai atsargiai, kad nepažeistume švelnios paršelio odos. Prieš apdorojant, kuiliukus dar reikia iškastruoti, nes kitaip jų mėsa įgyja specifinį kvapą. Po to paršelį nuplauti tekančio vandens srove, nusausinti ir išdarinėti - perpjovus pilvą nuo pat krūtinės, išimti vidurius.
Marinavimas Ir Prieskoniai
Išplovus vidų, paršelį įtrinti druskos, česnako, kmynų ir muskato riešuto mišiniu ir palikti keletui valandų ar net parai, kad įsisūrėtų. Prieš kepant, dar kartą jį nuplauti.
Kepimas Orkaitėje
Paruoštą paršelį paguldyti ant riebalais išteptos skardos ir kepti įkaitintoje orkaitėje, nepamirštant jį kaskart palaistyti kepant atsiradusia sūnka. Reikia stebėti, kad neapdegtų ir nesutrūkinėtų paršelio oda. Baigiant kepti, kad paršelio oda būtų trapesnė, reikia užpilti baltojo vyno. Priklausomai nuo dydžio, paršelis iškepa per 1-1,5 val.
Patiekimas Ir Garnyrai
Pateikiant į stalą, paršelį reikia perpjauti per pusę išilgai ir skersai - į 5-6 dalis. Gabalėlius sudėti į pašildytą pusdubenį taip, kad išliktų paršelio forma. Valgyti su padažu. Prie paršelio atskirai patiekti keptas bulves ar bulvių kroketus, agurkus, pomidorus, kopūstus ir kitas daržoves.
Taip pat skaitykite: Tobulas tortas berniukui
Padažas
Svieste pakepinti miltus, kol šie visai susigers ir nebeliks birių. Nuolat maišant, praskiesti sultiniu, paskaninti prieskoniais, supilti į pašildytą padažinę ir pateikti. Padažą galima užpilti ir ant paršelio mėsos.
Kalua Paršelis Havajuose
Viena iš pagrindinių atrakcijų, kurios negalima praleisti Havajuose - tradicinis polinezietiškas Lu’au. Lu’au Polinezijoje reiškia šventę/vakarėlį. Vietiniai nelabai skiria, kur baigiasi vakarėlis ir kur prasideda lu’au. Jiems tai vienas ir tas pats. Pas juos ir vestuvių lu’au, ir mokyklos baigimo lu’au, ir net gimtadienio lu’au.
Kalua paršelis - Lu'au šventės akcentas. Jo metu yra kepamas tradicinis kalua paršelis (iš vakaro užmarinuojamas ananasų košėje, įvyniojamas į banano lapus ir apkraunamas žarijomis. Tada uždengiamas žemėje iškastoje duobėje ir paliekamas per naktį). Taip pat yra šokami tradiciniai šokiai Hula, ugnies valgytojų ir mėtytojų šou ir, aišku, dainuojamos tradicinės dainos.
Patirtis Lu'au vakare: Prie įėjimo pasitinka su Mai Tai taurėmis (pasirodo Mai Tai yra polinezietiškas kokteilis), pasodina prie didelio stalo po atviru dangumi, aplinkui irgi renkasi pasipuošę žmonės. Susirinko maždaug du šimtai žmonių. Kol laukiame maisto, neša ir neša kokteilius. Grupė ant scenos groja havajietišką muziką, kartais pasirodo moteriškė, kuri papasakoja kas vyksta, kodėl vyksta ir ką tai reiškia. Papasakoja apie tradicijas, į anglų kalbą išverčia dainų tekstus. Tada ateina pusnuogiai vyrukai, kurie „iškasa“ kalua paršelį ir iškilmingai patiekia jį vakarienei. Tradicinio maisto pasiūla didžiulė - nuo sūdytos lašišos, žalio tuno, teryaki vištienos, poi košės, įvairių vaisių ir daržovių iki vakaro vinies - kepto paršelio! Pavalgius užgesinami žibintai, lieka tik fakelų šviesa - prasideda šou. Kiekvienas pasirodymas „pagerbia“ vis kitą polinezijos tautą. Šokami havajiečių ir Naujosios Zelandijos šokiai, dainuojamos Tongos ir Tahiti dainos, o vakarą vainikuoja Samoa ugnies šou.
"Parselis" Gimtadienio Receptas
Vaiko gimtadieniui galima padaryti paršelį su mėsos įdaru:
Taip pat skaitykite: Vyriški Tortai su Katinais
- 1 kg kiaulienos kumpio
- 200 ml granatų sulčių
- svogūnas
- 2 kg bulvių
- 3 kiaušiniai
- 50 g sviesto
- maltų pipirų
- raudonėlio arba mairūno
- aliejaus kepti
Bulves išvirkite ir sugrūskite, kiaušinius išplakite, trečdalį plakinio atidėkite, o likusius įmaišykite į bulvių košę. Svogūną susmulkinkite, įkaitinkite keptuvėje aliejų, mėsą supjaustykite mažais gabalėliais. Pirmiausiai dedame kepti mėsą, jai apkepus dėti svogūnus, druską, prieskonius ir supilti sultis. Viską troškinkite, kol nebeliks sulčių. Tada į skardą tieskite kepimo popierių, krėskite ant skardos vidurio bulvių košės dalį, ant bulvių košės per viduriuką mėsą, o ant viršaus likusią košę.
Mini Kibinai - Mažyliai Dručkiai
Mažas (mini) kibinai - mažieji dručkiai (20 vnt.). Įprasta, skanu. Tradicinis receptas su kapota mėsyte.
Istorinės Velykų Tradicijos Lietuvoje
Šv. Velykos nuo seno buvo neįsivaizduojamos be kiaušinių, varškės, sočių mėsos patiekalų ir pyragų, dažniausiai bobų ir šakočių. Juk gavėnios pasninko metu tų skanėstų niekas negalėjo valgyti, tad šventės dieną buvo stengiamasi atsigriebti ir pasidaryti savo šeimai išskirtines vaišes.
XIX amžiaus Velykinio stalo aprašymas Šaukėnų dvarelyje: „…viduryje stalo gėlės: tulpės arba rausvi hiacintai dėžutėje, apgaubtoje rožiniu sugeriamuoju popieriumi. Abipus didelės šafraninės velykinės bobos ir baumkuchenas. Vienoje stalo pusėje - kiaulės galva su baltu kyku ir popieriniais kaspinais, dažytu kiaušiniu dantyse. Toliau kepta veršiena, apgaubta salotų ir ridikėlių vainiku, kalakutas su sidabrinėmis galūnėmis, įdarytas paršelis guli su raudonu kiaušiniu geltonoje knyslėje ir tetervinas su uodega, ir nuostabiai rausvas kumpis, prie jo - krienų padažas. O tarp mėsos - kepiniai: kavos glajumi ir graikiniais riešutais papuoštas riešutų tortas, šokoladinis juodas su cukruotų vaisių piramide, čigoniškas mozūras, razinų, migdolinis arba apelsininis, ir kulinarinis šedevras - didelis kvadratinis, puikiai išpuoštas marcipanas."
Pirmosios moters rašytojos, gyvenusios XIX a. Lietuvoje, grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės knygoje „Reminiscencijos“ rašoma, kad 1812 metais ji atvyko į kaimo dvarą švęsti Velykų ir pasakoja, kad šią dieną namuose visada būdavo šaltos mėsos ir žvėrienos (kumpio, šerno galva, briedžio snukis, bebro uodega), visokiausių pyragų ir kitokių skanėstų. Ir pamini, kad tai virėjų „nec plus ultra“.
Taip pat skaitykite: Tortai su balionais: įkvėpimas
Gabrielė Giunterytė - Puzinienė savo atsiminimuose „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose 1815-1843 metų dienoraštis“ apie Velykas rašo, kad paprotys rengti pašventintų patiekalų vaišes tuomet buvo pačiame gražume. Žinomiausias vaišes rengdavo Tyzenhauzai, kunigaikščiai Giedraičiai ir Chrapovickiai. Pats šeimininkas raikydavo pyragus, maloniai ragindamas pasivaišinti kumpiu, mėsos patiekalais ar žvėriena. O šventinių kiaušiniai buvo ne tik priedas prie Velykų stalo, bet ir pagrindiniu gatvės vaikų žaislu, nes milijonai jų buvo ridenami, išlošiami ar pralošiami visame Vilniaus mieste.
Garsi Lietuvos radijo diktorė, aktorė Undinė Nasvytytė, savo autobiografinėje knygoje „Apie pulką ir mergelę“ aprašo tarpukario Lietuvos Velykines tradicijas. „O jau valgių, valgių… Kepta mėsa, keptas paršiukas drebučiuose, kalakutas su slyvomis, antiena drebučiuose ir kepta su obuoliais, silkių patiekalai, mišrainės, marinuoti agurkėliai, - vardija A. Laužikienė. - Ant vieno stalo - vien mėsos patiekalai, ant kito - užkandžiai, ant trečio - saldumynai, tarp jų ir firminės Undinės Nasvytytės močiutės „mazurkos“ (ant vaflio užkrėsta abrikosų masė su baltais migdolais) ir šakotis iš 130 kiaušinių."
Rita Vileišytė, signataro Jono Vileišio dukra, savo atsiminimuose „Tolimi vaizdai“ aprašo savo šeimos tradicijas ir kaip švęsdavo Velykas Girsteitiškio dvarelyje, Kaune ir Leonpolyje pas gimines. Ji prisimena, kad labai patikdavo žiūrėti, kaip tetulė minko tešlą babkoms (boboms), suka sviestą, kiaušinių trynius su cukrumi, mala riešutus, mirko razinas arba paruošia gilų indą su pergamentinio popieriaus „sijonu“ įvairioms toms babkoms kepti. „Iškeptos babkos buvo nešamos ataušti ant pagalvių, kad nesukristų. Apskritai bobos tuo metu buvo labai populiarios ir garsiosios V. Zawadzkos „Lietuvos virėjoje“ pateikiami net 42 jų receptai: trynių boba, plikyta, ukrainietiška, lenkiška, šilkinė, didelė Velykinė, vienuolių boba, ažūrinė, sniego, aguoninė, citrininė, kasdieninė, šafraninė, sunkioji ir lengvoji boba. Galiausiai net ir „diedas“ iš bobos tešlos."
A. Vileišių šeimoje Velykų stalas taip pat buvo ruošiamas ir puošiamas iš anksto. Balta staltiesė apkaišoma pataisais, bruknių lapeliais, kurių pririnkdavo vaikai miške. Ant stalo buvo didžiulis kumpis, keptas duonos tešloje, kad liktų sultingas, rūkyta kiaulės galva su spalvotu margučiu dantyse, milžiniškas kalakutas, veršiuko kulšys, paršiuko vyniotinis, kurį valgydavo su krienais ar namų gamybos majonezu. Dar buvo krepšiai pilni bandelių su lašinukais, įvairūs tortai, ir metai iš metų tie patys plokšti pyragai, vadinami mozūrėliais. Viduryje stalo statydavo tradicinį šakotį, tuo metu vadintą „baumkuchenu“. „Na, o dažyti kiaušinius buvo vaikų „darbas“. Primargindavo jų šimtais, kad užtektų ir padovanoti, ir net elgetoms."
tags: #gimtadienio #keptas #parsiukas #receptas