Stikliniai žaisliukai kiaušiniai: istorija, sapnai ir amatai
Sapno laikas primena knygos tekstą - pasakojimas gali būti greitesnis arba lėtesnis už tikrovę. Kažkas norėjo išvaduoti sapnus nuo nuobodulio, todėl sapnuojame intensyviau nei gyvename. Šis panašumas įpareigoja, neleidžia gyventi taip, tarsi jo nebūtume pastebėję. Jausmas toks, lyg gyvulio akyje atpažinus savąją. Visada norėjosi sujungti tuos, kurie turi panašumo - sapną ir jo tekstą.
Sapnai ir daiktai
Kodėl tik daiktai? Ar sapnuose nebuvo įvykių, nutikimų, pojūčių, jausmų, regėjimų? Pavyzdžiui, kai sapne snigo baltais nagučiais, ar nebuvo drebulio, nesutampančio nei su tais nagučiais, nei su lengvais įbrėžimais, kuriuos vėliau pavadinote įraudusiais skruostais ar nužvarbusia nosimi? Be abejonės, tų dalykų pasitaikė ne taip jau retai. Buvo ir ausyse skambančių balsų, ir ore užrašomų sakinių bei elektroniniu sapno paštu siunčiamų simbolinių piešinių, judančių, pulsuojančių, švytinčių - šviesa ir pulsavimas juose buvo didesni, svarbesni ir išraiškingesni nei patys piešiniai ar simboliai. Juos jau esu bandžiusi aprašyti, perpiešti, nors galiausiai tekdavo suvokti, kad šviesa nepasidavė šitokiu būdu pririšama, nes ji kur kas laisvesnės prigimties nei tekstas. Bet kuriuo atveju man buvo patogu ir atrodė teisinga pavadinti juos daiktais. Nejausdavau dėl to didesnio sąžinės graužimo. Gali būti, kad tie sapnų daiktai, kurie buvo šiek tiek nepatogūs, nerangūs mano sapnų atitikmenys, yra gera medžiaga, iš kurios galima sukurti kažką dar labiau daiktiško. Manytina, tai būtų daiktų deriniai, kurių ornamentai ar išdėstymas atpirktų daiktų trūkumus. Kartais individualumas aukojamas geresnės visumos ar universalumo labui. Galvojau ir apie tai.
Sapno meškos ir vištos
Dvi liesos meškos sapne pasirodo ten, kur sunkiausia tikėtis jas išvysti, tačiau nuostabą netrukus išstumia baimė. Meškas matai labai trumpai ir beveik galėtum manyti, kad apskritai jų nematei, gal jos netgi neegzistavo. Kokiu būdu nutari elgtis taip, tarytum tos dvi liesos meškos būtų tikri sapno daiktai, užuot buvę sapno miražu, haliucinacija? O vis dėlto tu bėgi, nieko daugiau nebematydamas ir negirdėdamas, visais savo pojūčiais aptikdamas tik kokių nors durų ar vartų, kuriuos galėtum uždaryti iš kitos pusės, galimybę. Ausyse skambant nežinia kieno, galbūt tavo paties, balsui: „Jei šalia didesnės meškos pamatei mažesnę, gali tikėtis, kad mažoji yra jos vaikas ir jo motina yra pasirengusi sudraskyti bet ką. Ir kas po viso šito galėtų patikėti, kad tu tikrai matei tas dvi meškas, kurių viena iš tiesų buvo pastebimai mažesnė? Bet tu esi įsitikinęs, kad jas matei, tiksliau, sapnavai matąs, ir kad abiejų kailis buvo šviesesnis, nei galėtų pasirodyti tikrovėje. Balintos gilių ar miežinės kavos spalvos gaurai.
Keturios baltos vištos. Sapnų daiktai taip mėgsta pasirodyti poromis, kad gana dažnai jiems papuola būti ir keturiese, kitaip sakant - dviem poromis, o ne viena. Prisiminus, kad vištos yra genetiškai artimi tiranozaurų palikuonys, sapnuoti vištas jums pasirodys dar natūraliau: jūsų protėviams vištos sapnuojasi taip seniai, kad tik sapne dar galėtumėte perprasti, kuo skiriasi višta ir tiranozauras. Kartu - perprasti vištos arba keturių vištų teisę būti jūsų sapnuose ar netgi jų teisę į jūsų globą bei rūpestį. Tiesa, šios keturios vištos, arba dviejų vištų poros, labai gerai atspindi ir sapno fenomeną: čia viščiukams virsti vištomis netrunka nė nakties. Viščiukai užauga per pusę sapno, ir dar prieš atsibusdamas spėji pamatyti, kad iš dviejų viščiukų užaugo dvi didžiaskiauterės dedeklės ir dvi mažaskiauterės mėsinės vištaitės. Ir ne tik tai. Pamatai dar ir poros jų ateitį - susmulkintą šviežią vištieną, kuri sapne atsiranda vos pagalvojus apie mėsinių vištų paskirtį. Mat sapnuose įprasta, kad praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja vienu metu.
Stikliniai sapnai: varvekliai ir burbuliukai
Jei jums nepatinka stiklas, apgailestauju, tačiau jis sapnuose pasirodo neatsiklausęs. Sunku rasti ką nors įkyresnio nei jis, tiesą sakant. Turbūt sapno stiklas yra skystesnis ir labiau panašus į visur besiskverbiančią vandens drėgmę. Na, o pasakymas „stikliniai varvekliai“ greičiau yra metafora, nei tikslus to, kas pasirodo sapne, apibūdinimas. Atitinka tiesą tai, kad jie iš tiesų atrodo tarytum iš stiklo. Tokį įspūdį sustiprina laisvos jų formos.
Taip pat skaitykite: Skanūs stikliniai makaronai
Viename sapne stikliniai varvekliai atrodė lyg prie stiklo siūlų prikabinti stikliniai žaisliukai, turintys puodelių su ąselėmis pavidalus. Ąselėmis? Argi vaikystėje ir sapnuose jų nevadinome auselėmis? Puodeliai aukštai, po aukštomis lubomis, be to, nelabai gerai apšviesti, tad neįmanoma suprasti, ar tai normalūs, tinkami naudoti indeliai, t. y. ar juos būtų galima panaudoti kaip tikrus puodelius. Tarkim, gurkšnoti arbatą ar bent jau vandenį, jei pasirodytų, kad spalvotas stiklas nepritaikytas karštam gėrimui. Jei paaiškėtų, kad stiklui spalvinti panaudotų dažų spalva nėra tokia atspari ir nekenksminga tada, kai stiklas, nepaliaudamas būti skysčiu net tapęs sapno varvekliu, turi sąlytį su karštu vandens tirpalu. Kaip teisingai supratote, stiklo varvekliai sapne buvo i spalvoto stiklo. Nors tiksliau sakyti: jie - iš spalvoto sapnų stiklo. Vienoje vietoje, t. y. vienoje palubėje - tai žalios ar beveik smaragdinės spalvos puodelių atvirkščias miškas, kitoje - tai tamsiai rožinių puodelių tankynė.
Stiklo burbuliukai turi nemažai bendro su stikliniais varvekliais, jų pasirodymo laukas sapne toks pat tamsus. Beveik drąsiai galima teigti, kad sapnuotojas juos regi naktį ir kad kažkas juos apšviečia tamsaus dangaus fone - regis, šviesos šaltinis yra sapnuotojo, kuris mato stiklo burbuliukus, pusėje. Nepaisant to, kad sapno objektai kybo ar sklando nelyginant atvirame ore, po atviru nakties dangumi, oras tvankus lyg uždaroje neišvėdintoje patalpoje, panašioje į kalvę ar stiklapūčių dirbtuvę. Ore siūruoja stiklo burbuliukai, jie šiek tiek panašūs į ilgai stovėjusius nebejaunus žmones, kuriems paskaudo nugaros ar nuvargo kojos, jie nenustygsta vietoje, perkėlinėdami savo kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos ir savo nuvargusiu kvėpavimu smaugdami orą. Patalpos erdvė, kurioje sklando stiklo burbuliukai, pilna stiklo garų, ir dėl to neramu, jog čia pavojinga kvėpuoti. Įkvėpus stiklo burbuliuką, jis gali sudužti kvėpavimo takuose ir jus sužaloti. Ore yra stiklo, ir tai labiau grėsminga nei gražu, nors grožį, tiesa, irgi galima justi - stiklo sferytės šviečia, jos patrauklios, kaip kad vaikams patrauklūs atrodo spindintys ir grakščiai oru skriejantys muilo burbulai.
Juodaodis berniukas sapne
Galėtume drąsiai sakyti, kad šis berniukas į jūsų sapnus atėjo iš filmų apie vergus, ir ši teiginio drąsa, kaip kad paprastai įvyksta su visais labai drąsiais dalykais, prilygtų tiesai. Tad sapnuose jus lankantis juodaodis berniukas yra ir jūsų gelbėtojas, ir geriausias draugas, ir jūsų vaikas, ir žaislas, ir šokoladinis saldainis, ir galiausiai jis - tai jūs pats. Todėl galima net tarti, kad nieko nėra geresnio sapnuose už šį juodaodį berniuką. Jūs žiūrite į ašarotas berniuko akis lyg į patirpusį cukrų ir palengva jūsų širdis atitirpsta. Arba kažkas atleidžia jūsų širdį veržusį diržą; pasijuntate laisvesni. Panašiai laisvesni jaučiatės bendraudami su savimi - puikiai žinote savo norus ir jums nereikia nuspėti savo minčių taip, kaip kartais tenka skausmingai įsitempus spėlioti mylimojo norus, dažniausiai pralaimint. Ypač neatspėjant tada, kai jūsų mylimasis kankinasi spėliodamas jūsiškius norus; tokiu būdu daugiausia laiko praleidžiate spėliodami vienas apie kitą. Tai mirtinai pavojingos lenktynės. Be to, šie numanymų ir nenusimanymų burtai yra jūsų meilės trąša, ir neretai tokiu būdu jūsų meilė praauga jus pačius. Juodaodį sapno berniuką jūs mylite kaip save patį, gerai žinodami, kad jis valgys jūsų pasiūlytą obuolį ar bananą, o dar labiau jį pradžiugins juodos duonos sumuštinis su silke ir česnaku. Juodaodis sapno berniukas džiaugiasi, kai jam parodote dėmesį, tačiau lygiai taip pat jis džiaugiasi, kai paliekate jį ramybėje. Jis jums lyg puošmena, kurios nereikia pirkti ar jaustis skolingam, kai ji dovano…
Amatai ir edukacijos: nuo žvakių iki lūpų balzamų
"Ekožvakių" komanda supažindins su vienu seniausiu amatu - žvakių gamyba. Edukacijos dalyviai bus apsupti vasariškai kvepiančio bičių vaško ir medaus aromato, sužinos apie jo naudą sveikatai ir aplinkai, patys dalyvaus bičių vaško lydymo procese, pasiruoš formą žvakės gamybai. Dalyviai išbandys ir sausąją žvakių gaminimo techniką - iš bičių korių. Edukacijos metu metu gaminsime natūralias sojų vaško žvakes, kurios šildys ir sukurs jaukumą Jūsų namuose. Gamybai naudosime tik ekologišką sojų vašką, kuriame nėra toksinių ir genetiškai modifikuotų medžiagų. Magiškai maišysime specialius žvakių dažus ir derinsime spalvas. Kūrybos procesas įdomus ir įtraukiantis, o prabangių eterinių aliejų įvairovė leis susikurti individualaus kvapo natūralią žvakę. Sukursime ne tik mėgstamų spalvų ir malonaus kvapo aromaterapinę žvakę, tačiau ją ir papuošime.
Muilą naudojame kasdien, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado? Kaip prausėsi karaliai ir jų damos viduramžiais, kada atsirado toks muilas, kokį naudojame dabar? Užsiėmimo metu dalyviai ne tik kūrybiškai išmoks maišyti ir derinti spalvas, bet ir kaip tikri muilo gamybos ekspertai kurs savo formas ir muilo ornamentus. Visa kūrybinė erdvė kvepės įvairiais skoniais, kadangi savo muiliuką gardinsime eteriniais kvapniaisiais aliejais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie stiklinius makaronus
Piešimas spalvotu smėliu tai puiki terapinė priemonė ir patiems mažiausiems (vaikams nuo 3 metų) ir suaugusiems. Spalvoto smėlio pagalba išgaunami gražūs paveikslėliai ir tam visiškai nereikia mokėti piešti! Kūrybinis procesas leidžia kurti, žaisti su spalvomis ir pasinerti į fantazijų pasaulį. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos, kaip naudoti spalvotą smėlį, gaus specialius paveiksliukus, kuriuos nuspalvinę su smėliu, galės pasilikti atsiminimui. Mandala - tai universalus pasaulio vienovės, sveikatos ir sėkmės simbolis, dar vadinamas maginiu apskritimu. Mandalos kuriamos siekiant teikti apsaugą, sėkmę, skleisti harmoniją.
Ar kada nors svajojai, kad tavo piešinys lape atgimtų? Ar norėjai ant lapo nupiešti mėgstamą animacinį veikėją, augintinį ir kad tuoj pat galėtum tai pačiupinėti? Užsiėmimo dalyviai su specialiais 3 D rašikliais pieš ore arba ant specialaus lapo. Rašikliai piešia ne su rašalu, o su plastikiniu užpildu, kuris sustingęs tampa kietas, todėl nupieštą piešinį galima išsaugoti ilgą laiką. Edukacinio užsiėmimo metu kursime išskirtinius magnetukus - vaikai išsirinks sau patinkančio gyvūno formą ir jį nuspalvins. Paveikslėliai padengti specialiu paviršiumi, kurį paraižius išryškėja vaivorykštės spalvos. Užsiėmimo metu gaminsime vėjo varpelius iš stiklo, keliomis technikomis spalvinsime, puošime ornamentais ir raštais. Piešimas ant stiklo, tai viena iš tokių paslaptingų technikų, kur kas kartą negali numatyti, kaip atrodys tavo piešinys.
Užsiėmimo metu pagaminsite originalų, veikiantį laikrodį, kuris bus puiki dovana arba puošmena savuose namuose. Laikrodžio ciferblatas bus paruoštas iš medienos, o išsirinkus norimą modelį galėsite pasinerti į kūrybinį laikrodžio dekoravimą. Kietieji kvepalai - tai stebuklingi tepamieji kvapai, kurių receptūra atkeliavusi dar iš gražiosios Kleopatros valdymo laikų. Tai gundantys, švelnūs ir natūralūs tepami kvepalai, kurių gamybai reikalingi eteriai, aliejai ir bičių vaškas. Užsiėmimo metu pasinersite į magišką nuotykį ir sužinosite kuo paslaptingas amatas - parfumerija. Kalbėsime apie natūralių kvepalų gamybą ir kvapų maišymą. Eterinių aliejų įvairovė leis pažinti kvapų pasaulį ir susikurti savo unikalius tepamus kvepalus. Kviečiame pažinti kerintį parfumerijos meną ir išmokti sukurti asmeninių kvepalų formulę. Užsiėmimo metu degustuosime daugybę skirtingų eterinių aliejų - nuo prabangių gėlių aromatų iki citrusų ir prieskoninių kvapų. Pradedantys kvepalų kūrėjai turės galimybę išbandyti save kvapų pasaulyje ir sukurti savo unikalius kvepalus, kurie bus nuostabi dovana sau ar draugui.
Lūpų balzamo gamyba - tai tikra damų šventė! Užsiėmimo metu dalinsimės mergaitiškomis paslaptimis apie lūpų priežiūrą, tirsime ingredientus, degustuosime kvapus ir sukursime savo natūralaus lūpų balzamo formulę. Naudosime natūralius, ir net maisto gamyboje naudojamus produktus, taigi lūpų balzamas bus visiškai natūralus ir sveikas. Kvapas namams suteikia ypatingumo, jaukumo ir yra nematomas interjero akcentas. Užsiėmimo metu išsirinksite patinkančių kvapų paletę, maišysite skirtingus eterinius ir kvapniuosius aliejus ir išgausite unikalų namų aromatą. Pagamintas kvapas užpildys namus prabangiais gėlių žiedlapių aromatais, citrusais ar egzotiškais kvapais.
Kalėdiniai amatai ir tvarumas
Edukacijoje dalyviai gamins ekologiškus, medumi kvepiančius ir vasarą primenančius eglutės žaisliukus iš bičių vaško. Programos dalyviai galės pasirinkti žaisliuko formą, patys dalyvaus bičių vaško lydymo procese. Edukacinio užsiėmimo metu kursime išskirtinius kalėdinius magnetukus - vaikai išsirinks sau patinkančią formą ir jį nuspalvins. Paveikslėliai padengti specialiu paviršiumi, kurį paraižius išryškėja vaivorykštės spalvos.
Taip pat skaitykite: Funkcionalūs desertų padėklai
Užsiėmimo metu gaminsime kalėdinius eglutės žaisliukus iš stiklo. Keliomis technikomis spalvinsime, puošime ornamentais ir raštais. Edukaciniame užsiėmime marginsime žvakides, pagamintas iš baltojo molio. Dalyviai galės išsirinkti patinkančią žvakidę - sniego senį, kalėdų senelį arba elfą - ir ją dekoruoti su specialiais dažais, flomasteriais ir lipdukais. Metas pasirūpinti, kad Kalėdų senelis turėtų, kur sudėti dovanas! Programos metu siūsime kojines iš veltinio. Susiuvę kojines ant jos klijuosime veltinio papuošimus.
Šventinis laikotarpis, anot pašnekovės, puiki proga pagalvoti ir dalytis idėjomis, kaip galima atsakingiau ir tvariau švęsti biure, tokiu būdu ne tik mažinant poveikį aplinkai, bet ir kuriant jaukią, draugišką atmosferą darbuotojams. „Prieš Kalėdas skubame, perkame daugybę dovanų kolegoms ir partneriams, dažnai nė nesusimąstydami apie protingą išteklių naudojimą. Svarbu ne tik dovanoti, bet tą daryti atsakingai - keistis gerumu ir atsakomybės jausmu. Galbūt, vietoje daugybės pigių dovanų galite rinktis kokybiškas, ilgaamžes dovanas arba jas kartu su kolegomis pasigaminti patys - taip sutaupysite ir sumažinsite švaistymą. Šventės - puikus metas mokytis tausoti tai, kas brangiausia. Tik atsakingas išteklių naudojimas užtikrins jų išlikimą ateityje“, - kalbėjo V. Puošiantis biurus verta pagalvoti apie aplinkai draugiškesnius sprendimus. Pavyzdžiui, rinktis lempučių girliandas, kurios naudoja mažiau energijos. Jei senieji eglutės žaislai pabodo, kad nereikėtų pirkti naujų, mainytis jais su kolegomis ar kaimynais.
V. Griškevičienė pritarė, jog šventę bei šventinę nuotaiką kurti būtina ne tik namuose, bet ir biuruose, prekybos vietose, tačiau daiktus perkant ne vienai dienai, o galvojant apie ateitį, juos renkantis atsakingai ir saikingai. Stiklinių eglutės žaisliukų negalima mesti į stiklo konteinerį. Šviečiančios girliandos yra elektronikos prietaisas, todėl sugedusios turi būti metamos kartu su kitais elektronikos prietaisais arba pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Susidėvėjusios blizgios girliandos, nors ir yra iš plastiko, nėra pakuotė, todėl jų mesti į pakuočių konteinerį taip pat nereikėtų. Bendruomeniškumas ir kolektyvo stiprybė - svarbios tvarumo dalys, ugdančios kūrybišką ir atsakingą požiūrį į šventes. Galbūt, galima sukurti tradiciją, jog kiekvienas darbuotojas į biurą atsineša ir eglutę papuošia savo gamintu ar ypač mėgstamu žaisliuku.
Kalėdų eglutės puošimas: istorija ir tendencijos
Kaip byloja istorija, vaisiais (ypač obuoliais) ir riešutais buvo puošiamos pirmosios kalėdinės eglutės, davusios pradžią tolimesniems papuošimams. Maždaug 1600 metais Vokietijoje atsiradusią eglės puošybą palaipsniui perėmė ir kitos šalys. Šiais laikais eglutę puošti vaisiais nepraktiška ir nemadinga, bet gali būti pasitelkiami kiti įvairūs saldėsiai. Paprastai kepami kietos masės kalėdiniai meduoliai, nes jie nesugedę ir nepakitę išsilaiko labai ilgai. O iš tešlos formuojamos įvairiausios figūros prideda kalėdinės nuotaikos. Taip pat gana populiaru užsienyje, ypač Amerikoje, ant eglutės kabinti įvairius saldainius, pavyzdžiui, lenktas dryžuotas lazdeles. Trumpai paminint istorinius laikus, XVII a. pabaigoje eglutės pradėtos puošti žvakelėmis. Iš pradžių žvakės buvo pagamintos ne iš bičių vaško - tai buvo aliejaus lašelis riešuto kevale. Tik XIX a. turtuolių namuose ant eglutės sušvito pirmosios ilgos vaškinės žvakutės, o neturtingųjų namuose žvakutės pasirodė išradus parafiną ir steariną.
Tai iš žemdirbio gyvenimo kilusi eglutės dekoravimo idėja, kai lietuviški šiaudinukai arba kiti šiaudiniai žaisliukai buvo gaminami iš kviečių, avižų arba rugių šiaudų. Skirtingos kultūros turi savo šiaudinių žaisliukų kultūrą. Kalbant apie lietuviškų šiaudinukų gamybą, tai ji apima kelias technikas: ant plonų virvelių ar siūlų suveriami skirtingo ilgio šiaudai; iš jų išpjaunami ir suklijuojami maži gabalėliai į įvairias geometrines formas; arba derinami abu šie būdai. Labiausiai vyrauja iš šiaudelių sukurtos geometrinės formos, žvaigždės, angeliukai, snaigės, žiedeliai, varpeliai, burbuliukai. Tokiais ornamentais papuošta eglutė atspindi folkloro stilių.
Rutulio formos iš stiklo pagaminti žaisliukai eglutei atsirado apie 1800 metus taip pat Vokietijoje. Vėliau, apie 1880 m atsirado Faberžė kiaušinius imituojantys ovalūs Kalėdų žaisliukai. Dar tikrai yra žmonių, kurie turi išsaugoję tarybinių stiklinių žaisliukų ir kasmet padabina jais eglutę. Grįžta į madą ir vintažiniai kalėdiniai žaislai, tačiau jų įsigyti jau ne taip paprasta, nes pastaruosius „medžioja“ kolekcininkai. Ar tai būtų vaiko rankų darbo papuošimas, parneštas iš mokyklos, ar jūsų pačių sukurtas unikalus žaisliukas, o gal įsigytas iš menininko - visi jie randa vietą ant Kalėdinės eglės. Yra daugybė idėjų, kaip žaisliukus pasigaminti patiems, naudojant įprastus buityje ar gamtoje randamus daiktus: kankorėžiai, popierius, folija, medžiagos skiautės, siūlai, plunksnos ir daugybė kitų medžiagų. Taip gali būti pagaminti originalūs kalėdiniai žaisliukai, nes į kiekvieną jų bus įdėta daug širdies, skirsis forma bei spalvomis.
Pastaruoju metu populiaru kabinti iš medžio pagamintus žaisliukus, nes jie yra paprasti, patvarūs, natūraliai atrodantys, universalūs. Vienas iš variantų, kaip gaminami mediniai žaisliukai - iš medžio šakos išpjauti medalionai, ant kurių graviruojama, piešiama ar dekoruojama kitu būdu. Ypač kaip dovana, vis labiau populiarėja personalizuoti žaisliukai. Tai pagal kiekvieną asmenį pritaikyti papuošimai, ant kurių išgraviruoti, įspausti ar išpjauti iš medžio asmenų vardai, šeimos nariai (pavyzdžiui, broliui, močiutei), jubiliejų, gimimo ar kitų svarbių įvykių metai.
Teminės eglutės yra palyginti nauja kalėdinė tendencija, kuri greitai įsitvirtina. Galima pamatyti įvairiausių kalėdinių eglių papuošimų: jūrinės tematikos (kriauklelių, smėlio, vandens gyvūnų motyvai), retro („gyvsidabrio“ stiklas ir pastelinės spalvos), filmų tematikos (filmų personažai ir simboliai), natūralistinių (kankorėžiai ir miško gyvūnai) ir kitų. Kartais pasirenkama viena spalva ir taip ant eglutės vyrauja, balti, raudoni, ar net juodi kalėdiniai žaisliukai. Itin prieinami pasidarė plastikiniai, dirbtiniai žaisliukai, kurie yra pigūs, patvarūs, saugūs ir ilgaamžiai. Kaip naujovė šiuo metu populiarėja gintariniai kalėdiniai žaisliukai, kurie padengti tikrais gintaro akmenėliais.
Tarybiniai žaisliukai ir religiniai simboliai
Ar pamenate tuos sunkius, tikro stiklo, vintažinius tarybinius kalėdinių eglučių papuošalus? Visų šalių seneliai šalčiai ir snieguolė, prisegami paukščiai, spalvoti kankorėžiai, braškės ir avietės, paprikos ir dvyliktą valandą mušantys pilvoti laikrodžiai? Nesame kalti, kad mūsų šalyje beveik neegzistuoja tradiciniai kalėdinių eglučių žaisliukai, dar caro laikais inteligentija į šią tradiciją žiūrėjo skeptiškai - rusų mokyklose papuoštos eglutės, buvo laikomos spąstais pritraukti lietuvių vaikus iš daraktorinių mokyklų. Tiesa, mūsų baltiškose tradicijose eglutės puošimas egzistavo, tik tais laikais niekas medžių nekirsdavo ir nestatydavo namuose, o juos puošdavo lauke - eglė buvo laikoma šventu medžiu. Palyginti su kitomis Europos šalimis, mes eglutės puošimo mene esame gana atsilikę, lietuviai šiuos medžius arba šakas pradėjo dekoruoti tik XX a.
Religinę prasmę turintys žaisliukai ilgą laiką buvo patys populiariausi - angeliukai, varpeliai, žvaigždės, aviganio lazda, burbulai. Aviganio lazdą primenantys baltai ir raudonai dryžuoti mėtiniai saldainiai, minimi keliose istorijose, dar prieš tampant vienu iš Kalėdų simboliu - piemens Jėzaus Kristaus lazda. Varpeliai visais laikais buvo laikomi laimės simboliu, pagonių laikais jais buvo skambinama, siekiant išvaikyti piktąsias dvasias, krikščionybėje jie simbolizuoja gerą žinią - vestuves, krikštynas ir, žinoma, Kristaus gimimą. Tradiciškai eglės viršūnėlė puošiama arba Betliejaus žvaigžde, arba angelu.
Žiemos simboliai ir saldumynai
Antri pagal populiarumą Kalėdų eglutės žaisliukai atspindi žiemą. Snaigės - tai tokios dekoracijos, kurių esame matę pagamintų iš visko - karpytų iš popieriaus, kartono ar aliuminio, nertų ir megztų, plastikinių ir metalinių, pasiūtų ar pagamintų iš veltinio. Šį patį pagrindinį žiemos simbolį gaminame iš kankorėžių ir drožinėjame iš medžio, lankstome iš aliuminio, veriame iš sagų ar šiaudų.
Saldumynai ir Kalėdos neatsiejami, galbūt todėl nuo pačios šios tradicijos pradžios viena iš populiariausių dekoracijų buvo kas nors skanaus. Mums visiems gerai žinomas imbierinis žmogeliukas, saldainiai, cukraus lazdelės, meduoliai (Vengrijoje), sausainiai (Švedijoje), obuoliai ir džiovinti vaisiai, granatai (Graikijoje) irgi yra labai populiarūs eglučių papuošimai.
#
tags: #stikliniai #žaisliukai #kiaušiniai #istorija