Duona: Rūšys, Gamyba ir Nauda

Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje. Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Vasario 5-oji - Šv. Agotos, duonos globėjos, diena. Lietuviai per amžių amžius kepė ir valgė duoną. Dėl universalumo, patrauklios kainos ir skoninių savybių duoną daugelis mielai perkame ir šiomis dienomis, jos paklausos ženkliai nesumažina net įvairios mitybos mados. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokia duona laikoma sveikiausia, kokios jos rūšys egzistuoja, kokią naudą ji teikia ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis duoną parduotuvėje ar kepykloje.

Duonos Istorija ir Tradicijos Lietuvoje

Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 - 1,5 kg.

Duonos Gamyba Lietuvoje

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis - nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų duonos.

Duonos Rūšys ir Jų Savybės

Pasaulyje egzistuoja daugybė duonos rūšių, gaminamų iš įvairių grūdų ir naudojant skirtingus gamybos metodus. Anksčiau populiarus duonos skirstymas į šviesią ir tamsią tikrai nebegalioja. Kur kas svarbiau atsižvelgti į kitus kriterijus: duonos sudėtyje esančius miltus, skaidulinių medžiagų, cukraus ir baltymų kiekį. Tai rodikliai, kurie padės nustatyti kokybę ir maistinę vertę.

Kvietinė duona

Kvietinė duona - viena lietuvių perkamiausių, tačiau ne visos kvietinės duonos vienodos.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

  • Visų grūdo dalių kvietinė duona: Jeigu jos sudėtyje ieškosite visų grūdo dalių kvietinių miltų, gardžiuositės ne tik puria ir minkšta duona, bet ir papildysite organizmą naudingomis medžiagomis. Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas (išorinis sluoksnis), gemalą (vidinė dalis) ir endospermą (tarp jų esanti krakmolinga dalis). Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną, padidinsite ir suvartojamų maistinių skaidulų kiekį.
  • Raugo (angl. sourdough) kvietinė duona: Įprasta šviesi duona gaminama iš sijotų kvietinių miltų, kurių gamybos procese pašalinamos sėlenos ir gemalai. Įdomu tai, kad nors kvietinė raugo duona gaminama iš tų pačių kvietinių miltų, fermentacijos procesas pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą. Mineralų įsisavinimą mūsų organizme riboja fito rūgšties junginiai. Tačiau natūralaus raugo duonoje esančios pieno rūgšties bakterijos sumažina duonos pH, tai padeda šiuos junginius skaidyti, o tuo pačiu - gerinti mineralų įsisavinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl „sourdough“ duona arba kitaip žinoma raugo duona, yra maistingesnė nei įprasta, nors kepama iš tų pačių miltų.
  • Visų grūdo dalių dribsnių duona: Grūdų dribsniai - tai pilno grūdo kviečiai, kurie gamybos procese yra suspaudžiami. Jų nauda - išsaugomos visos grūdo dalys, o tuo pačiu - daugiau maistinių skaidulų. Grūdų dribsniai - dar pakankamai naujas terminas, kuris ne visiems pažįstamas. Tačiau tai tie patys viso grūdo javai, tik kitaip apdirbti - ne malami kaip miltai, o spaudžiami. Maistiniu požiūriu jie nuo miltų skiriais nedaug, tačiau keičia duonos struktūrą ir skonį - dribsnių dėka duona būna drėgnesnė.
  • Kvietinė sėklų duona: Dalis šviesios duonos mėgėjų, kuriems priimtinesnis purumas ir minkštumas, tačiau svarbi ir maistinė sudėtis, renkasi duoną su sėklomis. Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, tačiau vertinantiems pridėtinę maistinę vertę, kvietinė duona su sėklomis galėtų būti kompromisas. Nors kvietiniuose gaminiuose esančios sėklos daro įtaką gaminio struktūrai, nes jos yra sunkesnės už miltus, tačiau gaminys vis tiek pakankamai iškyla ir išlieka minkštas bei purus. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymais - ši rūšis turi net 12 g baltymų šimte gramų.
  • Duona su daržovių miltais: Kintantis vartotojų požiūris į angliavandenius kelia rimtų iššūkių, todėl duonos kepėjai atrado išeitį - dalį įprastų miltų pakeisti daržovių miltais ir taip padidinti duonos maistinę vertę. Sveikos gyvensenos tendencijos diktuoja madas atsisakyti pridėtinio cukraus, tad daržovinės duonos - išeitis tiems, kurie ieško natūralaus saldumo. Be to, ši duona turi daugiau baltymų, skaidulinių medžiagų.

Ruginė duona

Ruginė duona tradiciškai gaminama iš ruginių miltų. Ji pasižymi tamsesne spalva, sodriu skoniu ir dideliu skaidulų kiekiu. Svarbu atkreipti dėmesį, ar ruginė duona pagaminta iš viso grūdo ruginių miltų, nes tai užtikrina didžiausią maistinę vertę.

  • Raugo (angl. sourdough) ruginė duona: Ruginė duona su raugu lietuviams itin pažįstama tradicinė duonos rūšis - tokias kepdavo ir mūsų senoliai. Tačiau raugas suteikia jai ne tik išskirtinį skonį, bet ir papildomų maistinių savybių. Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda tik dar geriau atsiskleisti. Ruginių miltų minkštimas yra labai tankus, o fermentacijos procesas iš dalies jį sumažina, todėl duona tampa puresnė. Be to, tokia duona dar ir geriau virškinama, turi žemesnį glikeminį indeksą.
  • Tamsi duona: Tai klasikinio sodraus skonio duona, paprastai išsiskirianti lengvu kmynų aromatu bei subtiliu dominuojančių ruginių miltų rūgštumu. Tokios duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai, kurie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona bus tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis - salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas - tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų.
  • Visų grūdo dalių tamsi duona: Visų grūdo dalių gali būti ne tik kvietiniai, bet ir ruginiai miltai. Kaip ir kviečių atveju, gaminant visų grūdo dalių ruginius miltus sumalami visi sveiki grūdai - ir su sėlenomis, ir su grūdų gemalais. Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi sąlyginai nedaug - 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpių skaidulų. Manoma, kad būtent dėl didelio tirpiųjų skaidulų kiekio ši duona padeda ilgam užtikrinti sotumo jausmą.
  • Tamsi sėklų duona: Sėklos yra puikus gerųjų riebalų šaltinis, kuris duonai suteikia ne tik papildomos maistinės vertės, bet ir praturtina skonį bei tankią ir sunkią ruginių kepinių tekstūrą. Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį, taip pat puikią tekstūrą. Ši sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį. Beje, tuo pat metu tai reiškia, kad kalorijų ji taip pat turi daugiau nei kitos duonos rūšys. Tačiau nors kalorijų suvartosite daugiau, tačiau gausite ir daugiau naudos - daugiau ląstelienos, omega-3 riebalų rūgščių.

Pilno grūdo duona

Pilno grūdo duona gaminama iš visų grūdo dalių - endospermo, gemalo ir sėlenų. Tai reiškia, kad ji išsaugo visas grūdo maistines medžiagas, įskaitant skaidulas, vitaminus ir mineralus. Pilno grūdo duona gali būti gaminama iš kviečių, rugių, avižų, miežių ar kitų grūdų. Ji pasižymi didesniu sotumo jausmu ir gali padėti reguliuoti virškinimą.

Duona su sėklomis ir grūdais

Ši duona papildomai praturtinama įvairiomis sėklomis (saulėgrąžų, moliūgų, linų sėmenų ir kt.) ir grūdais (avižomis, speltos, miežiais ir kt.). Sėklos ir grūdai suteikia duonai papildomų skaidulų, sveikų riebalų, vitaminų ir mineralų. Tokia duona yra puikus pasirinkimas norintiems padidinti savo mitybos raciono įvairovę ir gauti daugiau naudingų medžiagų.

Natūraliai rauginta duona (su raugu)

Natūraliai rauginta duona gaminama naudojant raugą - natūralią mielių ir bakterijų kultūrą. Raugas ne tik suteikia duonai unikalų skonį ir aromatą, bet ir padeda suskaidyti grūduose esančius fitatus, kurie gali trukdyti įsisavinti mineralus. Be to, natūraliai rauginta duona yra lengviau virškinama ir gali būti tinkama žmonėms, jautriems mielėms.

Duona be glitimo

Duona be glitimo gaminama iš miltų, kuriuose nėra glitimo - baltymo, esančio kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Tokia duona skirta žmonėms, sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą. Duona be glitimo gali būti gaminama iš ryžių, kukurūzų, bulvių, grikių, migdolų ar kitų miltų. Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, nes kai kurios duonos be glitimo gali būti praturtintos cukrumi ar kitais priedais.

Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas

Duonos Nauda Sveikatai

Duona - puikus angliavandenių, t. y. energijos, šaltinis. Tinkamai pasirinkta duona gali būti naudinga sveikatai dėl šių priežasčių:

  • Skaidulų šaltinis: Duona, ypač pilno grūdo ir ruginė, yra puikus skaidulų šaltinis. Skaidulos padeda reguliuoti virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Rekomenduojama suvartoti bent 25-30 gramų skaidulų per dieną.
  • Energijos šaltinis: Duona yra angliavandenių šaltinis, kuris suteikia energijos organizmui. Sudėtiniai angliavandeniai, esantys pilno grūdo duonoje, yra lėčiau virškinami, todėl suteikia ilgalaikę energiją.
  • Vitaminų ir mineralų šaltinis: Duona gali būti praturtinta vitaminais ir mineralais, tokiais kaip B grupės vitaminai, geležis, magnis ir cinkas. Šie vitaminai ir mineralai yra svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms. Ruginėje duonoje yra daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio, kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų.
  • Probiotikų šaltinis (natūraliai rauginta duona): Natūraliai rauginta duona turi probiotikų, kurie yra naudingos bakterijos, padedančios palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Sveika žarnyno mikroflora yra svarbi virškinimui, imuninei sistemai ir bendrai sveikatai.

Kaip Išsirinkti Sveikiausią Duoną?

Norint išsirinkti sveikiausią duoną, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

  • Sudėtis: Atidžiai perskaitykite sudėtį. Sveikiausia duona turėtų būti pagaminta iš viso grūdo miltų (pvz., viso grūdo kvietinių miltų, viso grūdo ruginių miltų). Venkite duonos, kurios sudėtyje yra daug rafinuotų miltų (pvz., baltų kvietinių miltų), cukraus, riebalų ir dirbtinių priedų. Svarbiausia, vertinant duonos sveikumą, yra įvertinti cukraus kiekį joje. Mitybos specialistė išskiria svarbiausius aspektus, pagal ką reikėtų rinktis duoną: Miltų rūšis. Rupaus malimo miltų duona yra pati maistingiausia. Daugiausia sveikatai naudingų medžiagų (mineralų, vitaminų, skaidulų) yra grūdo apvalkale. Kuo labiau jis išvalomas, t. y. perdirbamas, tuo mažiau mikroelementų jame lieka. Todėl duona, iškepta iš aukščiausios ar antros rūšies miltų, nėra tokia vertinga kaip rupaus malimo miltų duona. Ruginė duona turi daugiau skaidulų, vitaminų, įvairių mikroelementų, mažiau angliavandenių bei kalorijų, pridėtinio cukraus. Tačiau ruginė duona gali būti rūgšti žmonėms, turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, padidėjusį rūgštingumą ar skrandžio ligų. Tad šiomis ligomis sergantiesiems reikėtų vengti ruginės duonos. Grūdų rūšis. Visagrūdė duona yra tinkamiausias pasirinkimas ieškant vertingos duonos. Kaip būti tikriems, ar tai viso grūdo produktas? Ant pakuotės sutinkamas žodis „viso grūdo“ arba „100 proc. kviečiai“ nebūtinai reiškia, kad tai viso grūdo produktas. Pagal duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą puskvietiniu visų grūdo dalių laikomas tas duonos ar pyrago kepinys, kuriame grūdų produktai, nurodyti pavadinime, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. viso grūdų produktų kiekio. Tiesa, produkto spalva šiuo atveju taip pat neturėtų būti pasirinkimą lemiantis faktorius - produkto spalvai gali būti naudojami dažikliai, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas arba natūralus dažiklis - salyklas, naudojamas spalvai suintensyvinti. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus ingredientus. - gali būti pridėta papildomo cukraus, druskos.
  • Skaidulų kiekis: Rinkitės duoną, kurioje yra bent 3-5 gramai skaidulų 100 gramų produkto. Kuo daugiau skaidulų, tuo geriau. Jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g produkto. Skaidulos labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją.
  • Cukraus kiekis: Venkite duonos, kurios sudėtyje yra daug cukraus. Cukrus gali būti įvardytas įvairiais pavadinimais, tokiais kaip sacharozė, gliukozė, fruktozė, kukurūzų sirupas ir kt. Nuo 2014 m. sausio mėn. Lietuvoje įvestas maisto produktų ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu. Juo paženklintų produktų sudėtyje yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų. Remiantis šiais rodmenimis, duonoje neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus 100 g produkto. Cukraus kiekis duonoje labai svarbus, nes kuo daugiau jo produkte, tuo prastesnis poveikis žarnyno mikroorganizmams.“
  • Druskos kiekis: Atkreipkite dėmesį į druskos kiekį. Per didelis druskos vartojimas gali padidinti kraujospūdį.
  • Raugas: Jei galite, rinkitės natūraliai raugintą duoną. Ji yra lengviau virškinama ir turi daugiau probiotikų. Dar vienas svarbus komponentas duonos sudėtyje - raugas, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas. Natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikroorganizmus, pagerina tešlos savybes, pailgina duonos senėjimo procesą, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą. Tad duona su natūraliu raugu - labai vertinga.
  • Šviežumas: Paprastai gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona, įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, gali išsilaikyti apie 10 parų, o pjaustyta duona - iki 6 parų.
  • Duona su priedais: Rinkdamiesi duoną atkreipkite dėmesį ir į priedus, tokius kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai, konservantai. Atkreipkite dėmesį į linų sėmenis duonoje. Kepimo metu linų sėmenyse esantis aliejus virsta transriebalais, kurie itin kenksmingi sveikatai. Tad rinkitės duoną be linų sėmenų. Nebent jais būtų apibarstyta jau iškepusi ir atvėsusi duona. Atsargiau reikėtų rinktis duoną su džemu, nes jis aukštoje temperatūroje karamelizuojasi. Duona su vaisiais taip pat nepasižymi aukšta maistine verte, nes dėl galimos mikrobiologinės šių priedų taršos, į duoną gali patekti sveikatai kenksmingų medžiagų, kurios atsparios aukštai temperatūrai ir gali patekti į mūsų organizmą.
  • Etiketė: Ieškokite etiketės, pažyminčios, kad duona yra pilno grūdo.

Sveikiausios ir Nesveikiausios Duonos Reitingas

Iš didžiausių prekybos centrų buvo pasirinktos 33 populiariausios duonos, o specialistai įvertino duonos sudėtį. Nors pašnekovių nuomonė tam tikrais duonos sveikumo aspektais kiek išsiskyrė, tačiau išsiaiškinta tai, jog duonos sveikumas pirmiausia priklauso nuo to, kuo mažiau cukraus ir kuo daugiau skaidulinių medžiagų joje yra. Specialistai siūlo rinktis tas duonas, kurių 100-ame gramų yra 2-3 gr. cukrų arba dar mažiau, o skaidulinių medžiagų - 5 ir daugiau gramų. Tad išnagrinėjus 33 duonų sudėtis, jos buvo išreitinguotos vienoje lentelėje pagal tai, kur yra mažiau cukraus, o kitoje - pagal tai, kur yra daugiau skaidulinių medžiagų. Tuomet sudarytas bendras reitingas: skaičiuojant kiekvienai duonai koeficientą, sudėta tos duonos vietą pirmoje lentelėje ir antroje ir išvestas vidurkis (laikytasi tokio principo, kad cukraus kiekis ir skaidulinių medžiagų kiekis turi vienodą svorį duonos sveikumui). Ta, kuri turėjo mažiausią koeficientą, ta ir buvo sveikiausia. Taip ir gautas sveikiausios duonos reitingas.

  • Sveikiausia duona: Pati sveikiausia duona tapo „Vilniaus duonos“ gamintojos duona „Rugelis“. Šios duonos 100-ame gramų yra 1,9 gr. cukrų ir 9,9 gr. skaidulinių medžiagų. Be to, duona pagaminta iš ruginių miltų, kurie, sako ekspertai, yra sveikiau nei kvietiniai.

  • Antra vieta: Antroje vietoje atsidūrė viena pigiausių vertintų duonų - „ Rimi basic tamsi duona“. Šios sudėtyje tėra 1,4 gr. cukrų ir 7,2 gr. skaidulinių medžiagų. Beje, ši duona yra viena pigiausių.

    Taip pat skaitykite: Tradicijos ir edukacija

  • Trečia vieta: Trečioje vietoje - „Malūno juoda pusruginė raikyta duona“. Šios sudėtyje yra 1,5 gr. cukrų ir 7,2 gr. skaidulinių medžiagų.

  • Nesveikiausia duona: Pačioje paskutinėje lentelės vietoje - kas taip pat nustebino - atsidūrė daugelio pamėgta „Jorės“ duona, pagardinta saulėgrąžomis. Ši savo sudėtyje turi net 8,6 gr. cukrų ir 4 gr. skaidulinių medžiagų.

  • Antra vieta nuo galo: Antroje vietoje nuo galo - „Baltojo pyrago“ kepyklos „Ajerų“ duona. Šios sudėtyje yra 8 gr. cukrų ir 4,6 gr. skaidulinių medžiagų.

  • Trečia vieta nuo galo: Trečia vieta nuo galo - 31-a - atiteko „Kanapinei“ duonai („Biržų kepyklos). 100-ame gr. šios duonos yra 6 gr. cukrų ir 3,8 gr. skaidulinių medžiagų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, nors ir ant duonos etiketės kartais būna parašyta „be pridėtinio cukraus“, joje vis tiek gali būti daug cukrų, kurie ateina su įvairiais sirupais, kurių sudėtyje jau yra cukraus. Tad tokia etiketė klaidina: „Be pridėtinio cukraus“ reiškia, kad nėra įdėta cukraus, bet cukraus juk yra visur - gali būti ir sirupe, o sirupas nėra gerai. Taip pat, nors įprasta manyti, kad tamsi duona yra sveikesnė už šviesią, tačiau specialistai pažymi, kad nebūtinai tai yra tiesa - jeigu tamsioje duonoje yra daug cukraus, ji bus mažiau sveika nei šviesi duona su mažiau cukraus.

Duonos Vartojimas: Saikas ir Subalansuota Mityba

Nors duona gali būti naudinga sveikatai, svarbu ją vartoti saikingai ir kaip dalį subalansuotos mitybos. Per didelis duonos vartojimas, ypač jei ji pagaminta iš rafinuotų miltų, gali prisidėti prie svorio augimo ir kitų sveikatos problemų. Rekomenduojama derinti duoną su kitais maisto produktais, tokiais kaip daržovės, vaisiai, baltymai ir sveiki riebalai.

Klišės ir Klaidingi Įsitikinimai Apie Duoną

Dažnai girdime įvairių teiginių apie duoną, kurie ne visada yra teisingi. Štai keletas klišų ir klaidingų įsitikinimų, kuriuos reikėtų paneigti:

  • "Duona yra blogai sveikatai." Tai netiesa. Tinkamai pasirinkta duona, ypač pilno grūdo, gali būti naudinga sveikatai dėl skaidulų, vitaminų ir mineralų.
  • "Duona tukina." Duona savaime netukina. Svorio augimas priklauso nuo bendro suvartojamų kalorijų kiekio ir fizinio aktyvumo. Saikingas duonos vartojimas, kaip dalis subalansuotos mitybos, neturėtų sukelti svorio augimo.
  • "Visą duoną reikia vengti." Tai taikytina tik žmonėms, sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą. Kitiems žmonėms duona be glitimo nėra būtina ir gali būti mažiau maistinga nei pilno grūdo duona.

Svarbiausi Duonos Pasirinkimo Kriterijai

Apibendrinant, renkantis duoną, labai svarbu remtis pripažintais sveikų produktų reikalavimais. Mitybos specialistė išskiria svarbiausius aspektus, pagal ką reikėtų rinktis duoną:

  1. Miltų rūšis. Rupaus malimo miltų duona yra pati maistingiausia. Daugiausia sveikatai naudingų medžiagų (mineralų, vitaminų, skaidulų) yra grūdo apvalkale. Kuo labiau jis išvalomas, t. y. perdirbamas, tuo mažiau mikroelementų jame lieka. Todėl duona, iškepta iš aukščiausios ar antros rūšies miltų, nėra tokia vertinga kaip rupaus malimo miltų duona. Ruginė duona turi daugiau skaidulų, vitaminų, įvairių mikroelementų, mažiau angliavandenių bei kalorijų, pridėtinio cukraus. Tačiau ruginė duona gali būti rūgšti žmonėms, turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, padidėjusį rūgštingumą ar skrandžio ligų. Tad šiomis ligomis sergantiesiems reikėtų vengti ruginės duonos.
  2. Grūdų rūšis. Visagrūdė duona yra tinkamiausias pasirinkimas ieškant vertingos duonos. Kaip būti tikriems, ar tai viso grūdo produktas? Ant pakuotės sutinkamas žodis „viso grūdo“ arba „100 proc. kviečiai“ nebūtinai reiškia, kad tai viso grūdo produktas. Pagal duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą puskvietiniu visų grūdo dalių laikomas tas duonos ar pyrago kepinys, kuriame grūdų produktai, nurodyti pavadinime, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. viso grūdų produktų kiekio. Tiesa, produkto spalva šiuo atveju taip pat neturėtų būti pasirinkimą lemiantis faktorius - produkto spalvai gali būti naudojami dažikliai, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas arba natūralus dažiklis - salyklas, naudojamas spalvai suintensyvinti. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus ingredientus. - gali būti pridėta papildomo cukraus, druskos.
  3. Skaidulų kiekis. Jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g produkto. Skaidulos labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją.
  4. Raugas. Dar vienas svarbus komponentas duonos sudėtyje - raugas, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas. Natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikroorganizmus, pagerina tešlos savybes, pailgina duonos senėjimo procesą, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą. Tad duona su natūraliu raugu - labai vertinga.
  5. Duona su priedais. Rinkdamiesi duoną atkreipkite dėmesį ir į priedus, tokius kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai, konservantai. Atkreipkite dėmesį į linų sėmenis duonoje. Kepimo metu linų sėmenyse esantis aliejus virsta transriebalais, kurie itin kenksmingi sveikatai. Tad rinkitės duoną be linų sėmenų. Nebent jais būtų apibarstyta jau iškepusi ir atvėsusi duona. Atsargiau reikėtų rinktis duoną su džemu, nes jis aukštoje temperatūroje karamelizuojasi. Duona su vaisiais taip pat nepasižymi aukšta maistine verte, nes dėl galimos mikrobiologinės šių priedų taršos, į duoną gali patekti sveikatai kenksmingų medžiagų, kurios atsparios aukštai temperatūrai ir gali patekti į mūsų organizmą.

tags: #duona #rūšys #gamyba #nauda

Populiarūs įrašai: