Srydžio virs Australijos pavojai: Turbulencija ir kiti iššūkiai
Turbulencija - nemaloni, bet dažnai pasitaikanti skrydžio dalis, kelianti nerimą daugeliui keleivių. Vis dažniau socialinėje erdvėje galime pastebėti atvejų, kai dėl turbulencijos sukeltų padarinių lėktuvų pilotai yra priversti keisti savo skrydžių kryptį. Nerimą keliaujantiems sieja ir tai, kad po stiprių turbulencijų sužaloti lieka ir lėktuve esantys keleiviai, pasitaiko netgi mirčių. Šiame straipsnyje aptarsime turbulencijos pavojus, kitus galimus iššūkius skrydžių metu ir kaip į juos reaguoti.
Turbulencija: kas tai ir kodėl ji pavojinga?
Turbulencija yra oro srautų svyravimai, kurie gali paveikti lėktuvą skrydžio metu. Jos intensyvumas gali skirtis - nuo lengvo purtymo iki stipraus kratymo, kai keleiviai ir daiktai skraido po saloną. "Euro News" rašoma, kokie skrydžių maršrutai Europoje pasižymi didžiausia turbulencija ir teigiama, jog jos intensyvumą lemia kalnuotos vietovės. Pranešama, kad nerimauti dėl turbulencijos vertėtų tiems, kurie lėktuve nesegi saugos diržų.
Pirmasis kartas, kai skrydžio metu, dėl turbulencijos žuvo žmogus, įvyko 1997 m. „Singapore Airlines“ lėktuve. Pilotas Chrisas sako, kad Europoje yra bent kelios zonos, kurias pilotai įvardija kaip didelės turbulencijos zonas. Anot leidinio, internete buvo paskelbti vaizdo įrašai iš lėktuvo, juose buvo matyti, kad turbulencijos metu keleiviai pakilo iš sėdynių ir trenkėsi į lėktuvo lubas.
Pastarųjų metų incidentai
Pastaraisiais metais įvyko keletas incidentų, susijusių su turbulencija:
- Trečiadienį „Delta Airlines“ lėktuvas turėjo leistis avariniu būdu dėl staiga užklupusios siaubingos turbulencijos. Per ją nukentėjo dešimtys keleivių, prireikė medikų pagalbos.
- „Lufthansa“ oro linijų lėktuvą, skridusį iš Argentinos į Vokietiją, užklupo stipri turbulencija. 11 žmonių buvo sužeisti.
- Praėjusios savaitės pabaigoje „Air Canada“ skrydžio iš Vankuverio (Kanada) į Singapūrą metu įvyko stipri turbulencija, kuri labai išgąsdino keleivius.
- Prasidėjus stipriai turbulencijai, „United Airlines“ skrydžio metu buvo sužeisti septyni žmonės. Dėl įvykusio incidento, skrydis iš Kankuno (Meksika) į Čikagą (JAV) buvo nukreiptas į Tenesį (JAV).
- Dėl stiprios turbulencijos „Air Europa“ lėktuvo pilotams teko priverstinai tupdyti lėktuvą. Nukentėjo apie 40 juo skridusių žmonių, o vienas vyras po stipraus „supurtymo“ netgi buvo įsviestas į rankinio bagažo lentyną lėktuvo salone.
- Per „Singapore Airlines“ lėktuvo skrydį dėl stiprios turbulencijos žuvo keleivis ir dar 30 žmonių rimtai susižeidė.
Ekspertai mano, kad turbulencija kaskart vis stiprėja, o dėl klimato kaitos ši tendencija turėtų išlikti.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Kaip sumažinti turbulencijos poveikį?
- Segėkite saugos diržus. Tai svarbiausia taisyklė, norint apsisaugoti nuo sužalojimų turbulencijos metu. Oro linijų kapitonė Emma Henderson atkreipia dėmesį į „Singapore Airlines“ incidentą ir pabrėžia, kad skrisdami keleiviai visada turėtų segėti saugos diržus, net jei saugos diržų ženklas yra išjungtas.
- Pasirinkite tinkamą vietą lėktuve. „EasyJet“ pilotas atskleidė, kurioje Europos vietoje dažniausia užklumpa didžiausia turbulencija, rašo „Mirror“. Jis taip pat nurodė, kurioje lėktuvo vietoje sėdėti, kad kuo mažiau jaustumėte purtymą.
- Būkite informuoti. Sekite oro sąlygas ir pilotų pranešimus, kad žinotumėte, ko tikėtis skrydžio metu.
Kiti pavojai ir iššūkiai skrydžių metu
Be turbulencijos, skrydžių metu gali kilti ir kitų pavojų bei iššūkių:
- Techniniai gedimai. Nors lėktuvai yra reguliariai tikrinami, gedimai gali įvykti bet kuriuo metu. Balandį keletas „UTair“ oro linijų keleivių staiga iššoko iš oro uoste stovinčio „Boeing 737“ lėktuvo, pamatę iš vieno variklio spjaudomas liepsnas.
- Sveikatos problemos. Skrydžiai gali sukelti arba paūminti sveikatos problemas, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros kinikų (VUL SK) Neurologijos centro gydytojas Saulius Andruškevičius teigia, kad ateityje proporcingai galima būtų tikėtis dažnesnio susidūrimo su cerebrovaskulinėmis patologijomis sergančiais pacientais.
- Psichologiniai iššūkiai. Ilgi skrydžiai gali būti varginantys ir sukelti stresą, ypač jei bijote skraidyti. Turbulencija daugeliui žmonių yra blogiausia skrydžio dalis. Nors tai stebėtinai reguliariai pasitaikantis reiškinys, jis dažnai gali kelti nerimą - baimę, kuri gali sukaustyti net labiausiai patyrusius keleivius.
Kaip pasiruošti skrydžiui ir sumažinti riziką?
- Pasitarkite su gydytoju. Jei turite lėtinių ligų, prieš skrydį pasitarkite su gydytoju.
- Apsidrauskite. Pasirūpinkite kelionės draudimu, kuris apims medicinines išlaidas ir kitas nenumatytas situacijas.
- Planuokite laiką. Atvykite į oro uostą anksčiau, kad išvengtumėte streso ir skubėjimo.
- Atsipalaiduokite. Skrydžio metu stenkitės atsipalaiduoti, skaitykite knygą, klausykitės muzikos ar žiūrėkite filmą.
Ilgiausi skrydžiai ir jų iššūkiai
Tobulėjant lėktuvams, ultrailgų reisų daugėja: 2008 metais vidutinio komercinio reiso ilgis buvo 1200 km, dabar gi 1390 km - 16% daugiau. Ultrailgi reisai padeda taupyti laiką skraidantiems iš vieno pasaulio krašto į kitą. Tačiau skrydis, kai žmogui reikia 18 valandų sėdėti vienoje vietoje dirbtiniame mikroklimate - rimtas išbandymas. Kad šis potyris organizmui keltų mažesnį stresą, aviakompanijoms tenka peržiūrėti aptarnavimo standartus.
Ilgų skrydžių metu keičiasi skonio pojūtis, sumažėja deguonies lygis kraujyje, ir tai provokuoja nuovargio pojūtį ir galvos skausmą. Lėktuve simuliuojamos sąlygos, esančios 1800-2400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Susidaro daugiau dujų - tiksliau, dėl mažesnio slėgio organizme esančios dujos išsiplečia. Keleivių dalią palengvinti stengiasi ir vežėjai. Kartu su mokslininkais jie atlieka bandymus tiek dirbtinai sukurtomis, tiek realiomis sąlygomis.
Skrydžiai po insulto: kada saugu keliauti?
Ar cerebrovaskulinį įvykį patyrusių žmonių skridimas lėktuvu yra aktuali tema? Ar medikai dažnai susiduria su tokiais pacientais? Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, turistinių kelionių skaičius kasmet didėja. Todėl ateityje proporcingai galima būtų tikėtis dažnesnio susidūrimo su cerebrovaskulinėmis patologijomis sergančiais pacientais.
Šiandien literatūros šia tema labai mažai, trūksta tyrimų, kurie vertintų skrydžio įtaką cerebrovaskuliniams įvykiams. Kelionių lėktuvu įtaka cerebrovaskuliniams įvykiams dažniausiai yra grindžiama ne moksliniais tyrimais, o fiziologiniais mechanizmais ir teorinėmis prielaidomis.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Pagrindinės rekomendacijos yra šios: skristi lėktuvu galima 3-ią dieną po PSIP, 4-ą dieną po išeminio insulto ir su dideliu klaustuku 10-ą dieną po hemoraginio insulto.
Kelionės po Australiją: unikalūs iššūkiai ir galimybės
Joks žvilgsnis į žemėlapį nepadės suvokti, kokia milžiniška yra Australija. Ji didesnė už visą Europą (neskaitant Rusijos). Didžioji Australijos dalis - tušti, tušti plotai ir rodos begaliniai keliai. Tai - Autbekas. Iki artimiausio miesto ten gali būti tūkstančiai kilometrų, iki artimiausio kaimo ar net degalinės 300-400 km. Pasikliauti, kad ten rasi ką veikiant, negali. Darbo laikas - be galo trumpas ir nepastovus, o vakarais net ir atvykę laiku jaukiuosius “pakelės namus” (roadhause) rasdavome uždarytus.
Stiuarto plentas - pagrindinė Šiaurės Teritorijos 'magsitralė'. Tai - vienintelis pasaulyje svarbus dviejų juostų kelias, kuriame greitis oficialiai neribojamas (kai kur - ribojamas iki 130 km/h). Verta lėkti atsargiai, nes plentas kerta neaptvertus gyvulių ūkius - tačiau dienoms matomumas siekia daug kilometrų. Atvažiuojantį sunkvežimį (Autbeke jie - ilgi it traukiniai) išlipęs net girdėti gali iš taip toli.
Laimė, mes - kaip ir dauguma australų - keliavome gyvenamuoju automobiliu (kemperiu). Laisvė. Nakvodavome tiesiog šalikelėse, o ryte - vėl į kelią. Ratuoti turistai laukia saulėlydžio prie Uluru, žymiausio Australijos gamtos peizažo. Šimtus, o vieną dieną net virš tūkstančio, kilometrų įveikti mums būdavo lengviau, nei Europoje: geri keliai, jokių miestelių, eismo, kelių policijos, reti vingiai.
Keliaujant po Australiją svarbu atsižvelgti į didelius atstumus, atšiaurias sąlygas ir galimus pavojus. Tinkamas pasiruošimas ir atsargumas padės užtikrinti saugią ir įsimintiną kelionę.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
tags: #srydis #virs #australijos #pavojai