SPUADOS RŪMAI, PICA IR KAUNO ISTORIJA: NUO SENŲJŲ SPAUSTUVIŲ IKI ŠIUOLAIKINIŲ PICOMATŲ
Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė tarpukariu, paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje ir architektūroje. Šiandien Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai yra įvertinti Europos kultūros paveldo ženklu ir įtraukti į UNESCO dizaino miesto sąrašą. Tačiau Kauno istorija neapsiriboja tik architektūra. Miesto gatvės, pastatai ir net maisto kultūra atspindi nuolatinį vystymąsi ir prisitaikymą prie naujų technologijų bei poreikių.
SAVANORIŲ PROSPEKTAS: GYVA KAUNO ISTORIJA
Viena ilgiausių Kauno gatvių, besidriekianti beveik 8 kilometrus ir kertanti net tris mikrorajonus - Savanorių prospektas. Šis prospektas, pavadintas Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų garbei 1938 metais, yra gyvas miesto istorijos liudijimas.
"RAGUČIO" ALAUS DARYKLOS PASTATŲ KOMPLEKSAS
Savanorių prospekto papėdėje galima pamatyti išskirtinį pastatų kompleksą, kuriame prieš daugiau nei šimtmetį buvo kuriama Kauno alaus istorija - „Ragučio“ alaus daryklos pastatų kompleksas. Šis pastatas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste, jame buvo bandyta ieškoti sąšaukų ir su Kauno baroko architektūra, ypač Maironio namu Rotušės aikštėje.
"SAULĖS" DRAUGIJOS RŪMAI
1913 metais ant Savanorių prospekto kalno iškilo iki šiol stebinantys „Saulės“ draugijos rūmai (dab. „Saulės“ gimnazijos rūmai). Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Čia dirbo Juozas Karosas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Kazimieras Žitkus ir kiti.
KINO TEATRAI
Savanorių prospekte taip pat buvo įsikūrę kino teatrai. Kino teatras „Hollywood“ pradėtas statyti 1930 m., o kino teatras „Daina“ - 1936 m. vasario 15 d. Pastarasis buvo trečias pagal dydį kino teatras laikinojoje sostinėje. 1940 m. kovo 8 d. atsidarė dar vienas kino teatras Žaliakalnyje, tuo metu Savanorių pr. 150 - 520 vietų kino teatras „Pasaka“.
Taip pat skaitykite: Prabanga ir istorija Jūsų šventėms
GYVENTOJŲ APTARNAVIMO KOMPLEKSAS "JUZĖ"
Savanorių prospekte taip pat stovi iki šiol išlikęs ir pradėtas rekonstruoti gyventojų aptarnavimo kompleksas „Juzė“. Jis atidarytas 1975 metais, čia kūrėsi kirpyklos ir grožio salonai, siuvyklos ir kiti paslaugų tiekėjai.
SENOSIOS KLAIPĖDOS SPAUSTUVĖS: KULTŪROS ŽIDINIAI
Spaustuvė - ar senoji primityvioji, ar moderni šiuolaikinė - tai kultūros židinys. XV a. viduryje Vokietijoje Johannui Gutenbergui išradus spaudą metalo spaudmenimis, suprasta, jog knygų spausdinimas - tai „menų menas, mokslų mokslas“, nes iškeliami „iš tamsybės žinių ir išminties lobiai, kad praturtintų pasaulį ir jį apšviestų“. Senosios Klaipėdos spaustuvės tęsė Prūsijos spaustuvių tradicijas, kurios pradėtos formuoti XV a.
ĮSIKŪRIMO PRIEŽASTYS
Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Hohencolernas (1490-1568), priėmęs protestantų tikėjimą, ėmė rūpintis jo sklaida. 1524 m. Karaliaučiuje jis įkūrė protestantiškos spaudos židinį, 1524-1816 m. buvusį vienintelį Rytprūsiuose. Svarbiausios knygos buvo Biblija, giesmynai, pamokslų rinkiniai, maldaknygės, gražiai įrištos „Burtikės“ - 100 numeruotų, maždaug 6×9 cm dydžio kortelių rinkiniai su prasmingomis Biblijos sentencijomis bei giesmių posmeliais. Populiarūs tapo kalendoriai (kalendros), kuriuos leisdavo dauguma laikraščių.
PIRMASIS LAIKRAŠTIS
Pirmąją inicijavo mokytojai Aukštesniosios lotynų mokyklos mokytojai dr. J.S.Rozenheynas, Musaesas, K.Besseldtas ir E.Hermesas pakvietė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą spaustuvininką F.W.Horchą (1778-1855), kuris atvykęs 1816 m. įkūrė spaustuvę Didžiojoje Vandens gatvėje. Minėtieji mokytojai tapo pirmojo Klaipėdos laikraščio „Memelsches Wochenblatt“ („Klaipėdiškių savaitraštis“) įkūrėjais. Pirmasis laikraščio numeris išėjo 1817 m. ir ėjo iki 1857 m. du kartus per savaitę.
VĖLESNI SPAUSTUVININKŲ BANDYMAI
F.W.Horcho sūnus Hermanas Horchas 1855 m. įkūrė spaustuvę „F.W.Horcho našlė“. 1865 m. ją nupirko F.W.Siebertas. Nelengvai sekėsi ir ant F.W.Horcho spaustuvės griuvėsių iškilusiai „Waikinnis & Co“ spaustuvei, gyvavusiai tik kelerius metus. Panašaus likimo susilaukė ir vėlesnės M.Šerniaus, M.Jankaus spaustuvėlės.
Taip pat skaitykite: Pica Spaudos Rūmai: istorinis kontekstas
TRIJŲ KARTŲ DINASTIJA
Žymiausi Klaipėdos spaustuvininkai - Siebertai, kurių trečioji karta įrengė modernią spaustuvę Klaipėdoje. Pastatas iki šiol išlikęs Herkaus Manto gatvės pradžioje - dabar jame veikia picerija „Bambola“. Laikraštis „Memeler Dampfboot“ vienintelis iki šiol nepertraukiamai jau eina 162 metus ir susijęs su Siebertais daugiau nei 100 metų.
ANKSTYVOSIOS UOSTAMIESČIO SPAUSTUVĖS
- Friedricho Wilhelmo Horcho spaustuvė Didžiojoje Vandens gatvėje 1816-1854 m.
- „F.W.Horcho našlės“ spaustuvė, knygrišykla, knygynas Kepėjų gatvėje 1855-1865 m.
- Augusto Stobbe ir C.E.Teuberto spaustuvė 1849-1872 m.
- „Waikinnis & Co“. spaustuvė Kepėjų gatvėje 1857-1864 m.
- Hendricho Holco ir Martyno Šerniaus spaustuvė Tomo gatvėje, vėliau Biržos skersgatvyje 1875-1894 m.
- „Holco ir Šerniaus įpėdinis“ Didžiojoje Vandens g. 23 1894-1900 m., Laukininkų g. (vėliau F.Wilhelmo Nr. 21) 1905-1909 m.
- F.W.Sieberto spaustuvė Žvejų gatvėje 1865 m.
- F.W.Siebertų firma nuo 1900 m. Knygų spaustuvė ir litografinė įstaiga Kepėjų gatvėje.
- „Memeler Dampfboot“ leidykla“ Biržos g. Nr. 8.
- F.W.Sieberto „Memeler Dampfboot“ akcinė bendrovė 1922 m. Liepojos gatvėje.
- „Memeler Dampfboot“ laikraščio leidykla ir spaustuvė 1924 m.
- „Kurto Sieberto ir Co“ raštinės reikmenų namai, spaustuvė, knygynas, knygrišykla, kanceliarinių prekių krautuvė, komercinė biblioteka.
- M.Jankaus spaustuvė Griovių ir Kirpėjų gatvių kampiniame name Nr. 7/9, vėliau - Didžiojoje Smilčių gatvėje Nr.13/14 1909-1913 m.
- Knygrišykla, spaudos kioskas Klaipėdos turgaus halėje.
- „Rytas“, nuo 1939 m. Gutenbergo spaudos rūmai Simono Dacho gatvėje 1921-1944 m.
ŠIUOLAIKINIAI PICOMATAI: GREITAS MAISTAS NAUJAME LYGYJE
Italijos maisto gamintojų mugės „Italian food for Baltics“ metu pademonstruotas automatinis picų kepimo įrenginys „Let's Pizza“. Anot jo, visi produktai - miltai, sūris, dešra, pomidorų padažas - bus tik itališki.
KAINA IR ATSIPERKAMUMAS
Anot jo, priklausomai nuo to, kurioje šalyje veiks „picomatas“, kokios picų rūšys gaminamos, pica galėtų kainuoti apie 5 eurus, Šiaurės šalyse galbūt daugiau, gali būti ir iki 8 eurų. Taip pat universitete picos bus pigesnės, o oro uoste, kur mokesčiai didesni, jos gali būti brangesnės. Anot italų verslininko, jei bus parduodamos vos 20-25 picos per dieną, šis „picomatas“ verslininkams atsipirks. Paties įrenginio kaina siekia apie 25 tūkst. eurų.
VIETOS IR FUNKCIJOS
Tikimasi, kad tokie automatai turės paklausą verslo ir prekybos centruose, studentų miesteliuose, degalinėse, klinikose, masinio susibūrimo vietose (festivaliuose, gatvėse, kurortuose). „Picomato“ gamintojai patikina, kad praeis vos 3 minutės nuo užsakymo pateikimo momento iki tol, kol automatas patieks šviežiai iškeptą picą. „Picos kepimo automatas veiks 24 valandas per parą, o vienos ingredientų porcijos užteks 100 picų pagaminti“, - rašo gamintojų atstovai. „Picomato“ asortimentą sudarys 4 picų populiariausios rūšys, o esant poreikiui bus užtikrinta galimybė užsakyti picą iš Halal produktų. Įprasto dydžio pica - 27 cm skersmens, ji plono pado. Vilniuje veiksiantis įrenginys pirmiausia pasiūlys picas su kumpiu, šonine, saliami dešra, daržovėmis ir keturiais sūriais. Picų kepimo automatas leidžia atsiskaityti grynaisiais, kortele ar išmaniuoju telefonu. „Picomatas“ turės būtiną sąlygą - darbuosis tik esant interneto ryšiui. Robotas nuotoliniu ryšiu valdys ingredientų tiekimą.
ITALIJOS PREKYBOS RŪMŲ VERTINIMAS
Italijos Lietuvos prekybos rūmų vadovas Ugo Meucci patikino, kad Lietuvoje turi labai didelį palaikymą iš Italijos institucijų organizuojant renginį, skirtą pristatyti Italijos maisto pramonės gamintojus Lietuvoje. Kalbėdamas apie „picomatą“ jis patikino, kad įrenginys jau sulaukė didžiulio pasisekimo. Anot jo, pirmasis įrenginys jau per kelias savaites gali pasirodyti „Panoramos“ prekybos centre - įranga veikianti, tereikia suderinti su užsakovais. Anot jo, receptai gali būti koreguojami, tačiau tik griežtai derinant su pačiu gamintoju.
Taip pat skaitykite: Maitinimo įstaigų meniu Marijampolėje
"ČILI PICA" ISTORIJA: NUO PIRMOSIOS PICERIJOS IKI TINKLO PLĖTROS
„Čili Pica“ istorija prasidėjo prieš septynerius metus buvusioje Ukmergės gatvėje (dabar Konstitucijos prospektas). Tuomet duris atvėrė pirmoji 80 vietų „Čili Pica“ picerija. Per tą laiką „Čili Pica“ išaugo į stambų maitinimo įstaigų tinklą, jungiantį ne tik picerijas, bet ir lietuviškų bei kiniškų patiekalų restoranus, greito maisto užkandines.
"METROPOLIS" RESTORANAS KAUNE: KULTŪRINĖ ERDVĖ TARPUKARIU
Laivės al. 68 / S. Daukanto g. 19, dabar (2014 m.) picerija „Charlie pizza“ ir S. Daukanto g. Tarpukariu „Metropolis“ buvo vienas iš keleto pirmos klasės restoranų, tapusių miesto kultūrinės erdvės dalimi. Jame vyko labdaros vakarai, koncertai, draugijų susitikimai, faifokliokai, kaukių baliai. Nuo 1923 m. kas antrą trečiadienį „Metropolyje“ rinkdavosi Jadvygos Tūbelienės, o nuo 1930 m. Dienos metu „Metropolyje“ neformalioje aplinkoje susitikdavo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, žurnalistai, menininkai. Restoranas garsėjo gera virtuve ir kokybiška muzikine programa.
tags: #spuados #rūmai #pica #istorija