Šlapimo tyrimas: kada rinkti ir kaip tinkamai pasiruošti

Laboratoriniai tyrimai yra svarbi diagnostikos dalis, padedanti nustatyti įvairias paciento būkles dar prieš atsirandant klinikiniams ligos simptomams. Jie taip pat leidžia sekti esamos ligos eigą, dinamiką ir prognozę. Šlapimo tyrimai yra vieni iš paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžiančių nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Jie padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę.

Vis dėlto, tyrimų rezultatus gali įtakoti įvairūs veiksniai, tokie kaip paciento amžius, rasė, lytis, nėštumas, menstruacijų ciklas, mityba, alkoholis, rūkymas, fizinis aktyvumas, psichologinis stresas, vartojami medikamentai ir individualus organizmo paros ritmas. Todėl labai svarbu tinkamai pasiruošti šlapimo tyrimui, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.

Šlapimo tyrimų tipai ir jų paskirtis

Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai. Yra keletas pagrindinių šlapimo tyrimų tipų:

  • Bendras šlapimo tyrimas (BŠT): Tai paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgimus. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas (pH), ketonai ir santykinis tankis (SG), leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šie parametrai gali atskleisti, ar nesergate šlapimo takų infekcija, akmenlige ar kitomis inkstų ligomis. BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu.
  • Šlapimo pasėlio tyrimas: Atliekamas siekiant nustatyti bakterinę infekciją ir jos sukėlėją.
  • Šlapimo tyrimas nėštumo metu: Ypač svarbus, nes padeda nustatyti galimas infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui.

Kada rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą?

Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Rekomenduojama atlikti bent kartą per metus profilaktikai. Atsiradus simptomams, tokiems kaip skausmingas šlapinimasis, dažnas noras šlapintis ar kraujas šlapime, tyrimus reikėtų atlikti nedelsiant pagal gydytojo rekomendaciją. Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai.

Pasiruošimas šlapimo tyrimui

Norint užtikrinti tikslius šlapimo tyrimo rezultatus, būtina tinkamai pasiruošti. Štai keletas svarbių rekomendacijų:

Taip pat skaitykite: Nereceptiniai vaistai

  • Naudokite tinkamą indelį: Rinkite šlapimą tik į specialius vienkartinius indelius, kurie yra sterilūs ir užtikrina tyrimo tikslumą. Šių indelių galite įsigyti vaistinėse. Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas. Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Šlapimas surinktas į kitą tarą (stiklainiukus, indelius nuo maisto produktų ir kt.) tyrimui yra netinkamas ir nebus priimamas.
  • Laikykitės dietos ir skysčių vartojimo režimo: Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą, pvz., burokėlių ar morkų. Vartokite normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio. Nevalgyti, nevartoti alkoholio, bananų, arbatos, kavos, kofeino, šokolado, tabako 8-12 val. Kalcitonino tyrimui - 12 val. Gliukozės tyrimui rekomenduojama nevalgyti 12 val. Gliukozės tolerancijos tyrimui rekomenduojama laikytis dietos: 3 dienas prieš tyrimą nevalgyti gausiai saldžių ir riebių maisto produktų, nevartoti alkoholio ir vaistų, tokių kaip kortikosteroidai, tiroksinas, fenitoinas ir oraliniai kontraceptikai, 8-10 val. Kalcio kiekio nustatymui - 8-12 val.
  • Ribokite fizinį aktyvumą: Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis.
  • Atsisakykite lytinių santykių: 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų.
  • Atsižvelkite į menstruacijų ciklą: Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų. Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų. Tokiame šlapimo tyrime didelė tikimybė aptikti kraujo ląstelių - eritrocitų.
  • Informuokite apie vartojamus vaistus ir papildus: Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu.
  • Laikykitės higienos taisyklių: Prieš rinkdami mėginį nusiplaukite rankas, apsiprauskite išorinius lytinius organus tik vandeniu ir nenaudokite jokių dezinfekcinių medžiagų. Muilas dezinfekuoja odos paviršių, todėl mikroorganizmai nepatenka į šlapimo mėginį. Švariai nusiplovus ir nusausinus užtikriname, kad į šlapimo mėginį nepateks priemaišų (net ir vandens). Renkant šlapimą, kuris skirtas lytiškai plintantiems sukėlėjams nustatyti, išorinių lytinių organų nusiplauti nereikia.
  • Surinkite tinkamą šlapimo mėginį: Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Prieš surenkant šlapimą, švariu vandeniu būtina apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.). Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Į šlapimo indelį surinkti šlapimo „vidurinę porciją“, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Pradedant nuo pirmųjų šlapimo lašų į indelį reikia surinkti 30-50 ml. Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml). Rekomenduojama surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą.
  • Paženklinkite indelį: Ant indelio užrašykite savo vardą, pavardę, gimimo metus, ėminio surinkimo laiką.
  • Pristatykite mėginį į laboratoriją: Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas. Šlapime mikroorganizmai dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į procedūrų kabinetą. Šlapimo ėminiai į laboratoriją pristatomi kambario temperatūroje (+15…+25) ⁰C per 2 val. nuo ėminio paėmimo. Tyrimui skirtas šlapimas saugomas ir transportuojamas (+2…+8) °C temperatūroje. Nesant galimybei šlapimo ėminio, skirto pasėlio tyrimui, pristatyti į laboratoriją tą pačią dieną, jis gali būti laikomas iki 48val.

Specialūs atvejai

  • Paros šlapimo rinkimas: Paros šlapimas renkamas norint žinoti tikslų tiriamosios medžiagos kiekį, išsiskyrusį su šlapimu per fiksuotą laiko tarpą (paprastai per 24 valandas). Prieš pradedant rinkti paros šlapimą būtina ištuštinti šlapimo pūslę, t. y. nusišlapinti į klozetą. Po pirmojo nusišlapinimo fiksuojamas laikas ir nuo jo pradedamas rinkti šlapimas. PASTABA: Rekomenduojama paros šlapimą rinkti taip: ryte, pvz., 8 val., pacientas turi ištuštinti šlapimo pūslę, šis šlapimas išpilamas (nusišlapinama į klozetą) ir jo kiekis neskaičiuojamas. Po to šlapimas renkamas visą dieną ir naktį į vieną indą. Kitos dienos ryte 8 val. Tiksliai po 24 valandų procedūra baigiama. Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val.
  • Šlapimo rinkimas kūdikiams: Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui - 10 ml). Mažiems vaikams šlapimo ėminį gali padėti surinkti juos prižiūrintys suaugusieji. Vyresni vaikai (jiems paaiškinus) šlapimo ėminį gali surinkti patys.
  • Šlapimo rinkimas mikroalbumino/kreatinino tyrimui: Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8-12 val. Renkamas prabudus, t. y. Šlapimas renkamas visą parą. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Prieš renkant, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų. Renkama antra dienos porcija, praėjus 3-4 val.

Šlapimo tyrimo rezultatų interpretavimas

Šlapimo tyrimo rezultatai suteikia išsamią informaciją apie organizmo būklę ir leidžia nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip šlapimo takų ar inkstų infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar tam tikros ligos. Pakitę šlapimo tyrimo rezultatai gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo takų infekcijas, uždegimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, ar net rimtesnes ligas, kaip kepenų pažeidimai.

Gavus bendrojo šlapimo tyrimo atsakymų lapelį, be gydytojo konsultacijos greičiausiai nieko nesuprastume, mat viskas „užkoduota“ vienos arba kelių raidžių kombinacija.

  • SG (santykinis tankis): Leidžia apytiksliai įvertinti šlapimo koncentraciją, taigi atspindi ar šlapimas yra koncentruotas, ar atskiestas, atspindi vandens pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis lygus 1,010-1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti, priklausomai nuo paros laiko ir nuo suvartojamo skysčių kiekio.
  • pH (rūgštingumas): Parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Šis rodiklis turėtų būti 5-7.
  • LEU (leukocitai): Kurių kiekis sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl.
  • NIT (nitritai): Parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų.
  • PRO (baltymai): Parodo baltymų buvimą šlapime. Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis - 0-0,3 g/l.
  • GLU (gliukozė): Tai gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis.
  • KET (ketonai): Tai ketonai, atsirandantys žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami.
  • BIL (bilirubinas): Tai bilirubinas, kuris yra hemoglobino skilimo produktas.
  • URB (urobilinogenas): Kurio sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l.
  • ERY (eritrocitai): Kurių leistina norma iki 5/ml. Eritrocitų kiekis šlapime padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis.

Svarbu atsiminti, kad patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.

Taip pat skaitykite: Receptinis Neurorubinas: tiesa ar mitas?

Taip pat skaitykite: Miško gėrybės: raudonviršiai

tags: #šlapimo #tyrimas #kada #rinkti

Populiarūs įrašai: