Nostalgiški kiaulienos kotletai: Valgyklos klasika namuose

Kotletai - tai patiekalas, kurio istorija siekia Prancūziją, kur „côtelette“ reiškė šonkauliuką. Tačiau bėgant laikui, kotletas tapo mėsos maltinis, populiarus visame pasaulyje. Šiandien kviečiame prisiminti ir atkurti klasikinį kiaulienos kotletų receptą, kuris primins valgyklų laikus. Šie kotletai - tai ne tik skanus, bet ir ekonomiškas patiekalas, puikiai tinkantis šeimos vakarienei.

Kotletas: nuo Prancūzijos iki Lietuvos

Kotletas (pranc. côtelette, iš pranc. côte 'šonkaulis') - mėsos ar maltos mėsos patiekalas, formuojamas plokščias, apvalios ar ovalo formos. Kotletais galima vadinti panašia technologija gaminamus patiekalus iš kitų produktų (žuvies, paukštienos, ryžių, grybų, bulvių ir kt.). Pažvelgus į šį reiškinį iš platesnės perspektyvos, šiek tiek nustebau, sužinojus, kad tikrasis kotletas kilęs iš Prancūzijos, kur reiškia kepsniuką su pakrašty prikibusiu šonkauliu.

Lietuvoje kotletas dažnai tapatinamas su karbonadu. Tačiau, jei karbonado paprašysite, pavyzdžiui, Rusijoje, jums atneš kažką panašaus į „Panevėžio filė“. Mūsiškis karbonadas ten vadinasi muštiniu. Pas kaimynus lenkus, jei norėsite gero mėsos gabalo, tai vadinsis Kotlet scabowy, švabiškas kotletas. Tai pas mus kotletas - mėsos maltinis, o Europoje, prancūziška maniera, - nugarinės gabaliukas su kauliuku. Jei be kaulo - tada šnicelis. Vienos šnicelis, jei tiksliau, tradiciškai kepamas iš veršienos ir tiekiamas su citrinos skiltelėmis, bet dabar jau gaminamas ir iš kiaulienos. Nors jei visai tiksliai - iš kiaulienos be kauliuko kepamas Milano kotletas.

Ingredientai ir paruošimas

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasigaminti gardžius kiaulienos kotletus, primenančius tuos, kuriuos valgėme valgyklose. Tokius kotletus valgėme valgyklose. Jie tobuli, sultingi ir purūs, tiesiog tirpsta burnoje, aš reikalauju juos išbandyti! O paruošti labai paprasta ir lengva 20 kotletų iš 1 kg maltos mėsos. Tad labai pigu, nostalgiška ir tobulai skanu mėgstantiems naminį paprastą maistą.

20 naminių kotletų paruošti reikės:

  • 1 kg maltos jautienos ir kiaulienos mėsos (50\50)
  • 220 gr batono be plutelės
  • 300 gr svogūno
  • Vandens
  • 100 gr džiūvėsėlių
  • Aliejaus
  • 1.5 arb. š. druskos
  • 0.5 arb. š. pipirų

Receptas:

  1. Į maltą mėsą sudėkite druską, pipirus, įtarkuokite arba sublenderiuokite svogūnus.
  2. Batoną užmerkite vandeniu, palaikykite, kol gerokai išbrinks, tuomet nusunkite vandenį, tiek kad nebėgtų iš jo vanduo, bet ne itin sausai.
  3. Viską gerai išmaigykite ir 8 kartus padaužykite gautą masę į dubenį. Ką reiškia padaužykite? Paimkite masę į abi rankas ir meskite atgal į dubenį, ir taip kartokite veiksmą.
  4. Jei norite vienodų gražių kotletų susverkite po 80 gr kamuolėlius, juos apvoliokite džiuvesėliuose ir suplokite iki maždaug 2 cm storio.
  5. Į keptuvę įpilkite apie 10 valg. š. aliejaus, palaukite kol įkais ir sudėkite kotletus. Iš vienos pusės 5 min. ir iš kitos pusės 5 min. ant vidutinės kaitros.

Patarimai ir gudrybės

Ką bedėtum į kotletus, kaip iš jo besityčiotum, jis vistiek išlieka kotletu, ir netgi skaniu. Neskanius kotletus sugebėdavo pagaminti tik kai kurios valgyklos. Nežinau kaip. Kotletas gali būti iš mėsos, pusiau iš mėsos, visai be mėsos, tik vienas dalykas yra privalomas - tai svogūnas. Nes jei nebus nei mėsos, nei svogūno, tadum bus blynas. Kuris irgi būna gerai. Mėsa nesvarbu kokia: kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena, karviena, gaidiena…, bet turi būti malta. Svogūnas smulkiai supjaustytas, sukapotas ar sutarkuotas. Kiaušinio reikia tam, kad kepdamas kotletas netrupėtų gabalais. Gal ir dar ko nors? Įdomiausia tai, kad minėti priedai bus visiškai nepastebimi - valgytojams atrodys, kad valgo kotletus išskirtinai iš mėsos. Išbandyta mano asmeniniais sunkmečiais. Tiesa, galima ir daugiau prieskonių. Viską, iš ko darysim kotletus, dedam į bliūdą. Sumaišom. Suformuoti kotletą rankomis, įmesti jį į lėkštutę su džiūvėsėliais ir apvolioti jais. Bus dailesni kotletukai. Bet jei tingim rankas kišti į maltą mėsą, kabinam šaukštu ir dedam tiesiog į keptuvę. Kepti ant keptuvės riebaluose. Kepam ant vidutines ugnies, iš pradžių keptuvę uždengę dangčiu. Kai viršutinė, dar nekepama pusė, pabals, apverčiame. Nu visaip su kotletu galima.

Taip pat skaitykite: Paprastas kiaulienos troškinio receptas

Karbonadas: Lietuviškas kotletas su prancūzišku akcentu

Po Dainų šventės maisto skandalo ir visų tų matytų marmalų man norisi kiek reabilituoti paprastą valgyklos meniu. Juk šiais laikais galima taip paprastai jį patobulinti! Jei, įpratę prie tradicinės virtuvės, karbonado paprašysite, pavyzdžiui, tokį patį sovietmetį išgyvenusioje Rusijoje, jums atneš kažką panašaus į „Panevėžio filė“. Mūsiškis karbonadas ten vadinasi muštiniu. Pas kaimynus lenkus, jei norėsite gero mėsos gabalo, tai vadinsis Kotlet scabowy, švabiškas kotletas. Tai pas mus kotletas - mėsos maltinis, o Europoje, prancūziška maniera, - nugarinės gabaliukas su kauliuku. Jei be kaulo - tada šnicelis. Vienos šnicelis, jei tiksliau, tradiciškai kepamas iš veršienos ir tiekiamas su citrinos skiltelėmis, bet dabar jau gaminamas ir iš kiaulienos. Nors jei visai tiksliai - iš kiaulienos be kauliuko kepamas Milano kotletas. Dar nepaklydote tarp pavadinimų? Bet, kaip sako išmanios lietuvės šeimininkės, kaip pavadinsi - koks skirtumas, todėl mes šį patiekalą vadinkime lietuvišku karbonadu. Kada jis tokiu tapo, išsiaiškinti sunku, nes 1935 metais išleistoje „Didžiojoje virėjoje“, visų dorų šeimininkių kelrodyje, yra kotletai ir šniceliai, bet karbonado - nė padujų. Ir net 1956 metais pasirodžiusioje jau sovietinių šeimininkių biblijoje „Valgių gaminimas“ minimi kiaulienos pjausniai (šnicelis) ir kiaulienos muštiniai (natūralus kotletas, taip ten rašo) ir tik prie kiaulienos muštinių džiūvėsėliuose recepto pagaliau atsiranda papildomas pavadinimas - (karbonadas).

Kaip iškepti tikrą karbonadą?

Iškepti tikrą, gardų, sultingą, neperdžiūvusį karbonadą - juokų reikalas. Visų pirma, jo nereikia gaminti penkiese (kai keturi tempia, o penktas daužo), o jei rimtai - pakanka laikytis elementarių senose knygose surašytų taisyklių. Taigi, pirmiausia reikia kokybiškos mėsos. Mūsų atveju - kiaulienos nugarinės (karbonado) - su kauliuku ar be jo, kaip patinka. Jei be kauliuko, geriau būtų, kad karbonadą dengtų nestoras lašinių sluoksnelis, jis sudrėkina mėsą. Karbonadą supjaustome maždaug 1,5 cm storio gabalėliais. Juos švelniai - kartoju, švelniai, kad mėsą tik suminkštintumėme, bet nesuardytumėme jos struktūros - pamušame kulinariniu kūjeliu. Jei kepsnį gaminate iš veršienos, pakaktų mėsą paplakti atvirkščia peilio geležte, bet kiauliena standesnė. Plakiniui dubenyje sumaišome du kiaušinius, įpilame du šaukštus vandens (senosios šeimininkės sako - pieno, bet man vanduo labiau tinka), įberiame žiupsnį druskos, žiupsnį maltų juodųjų pipirų, o nuo savęs dar įmaišau kelias grūstas skilteles česnakų, nes česnakai myli kiaulieną, ir atvirkščiai. Šiame plakinyje iš abiejų pusių pavoliojame išmuštus kiaulienos gabalėlius. Paliekame tame pačiame plakinyje skoniams įsigerti maždaug 10 minučių. Į lėkštę suberiame džiūvėsėlius. Jokių miltų šiam kepsniui nereikia. Cituoju senovinę „Didžiąją virėją“: „Paimti jau paskirstytus veršienos kotletus, išmušti, padailinti, pasūdyti, pamirkyti kiaušiniuose, paskui sausainiuose; padėti į pakaitintą sviestą, pakepinti iš abiejų pusių, kad būtų gražiai paraudę.“ Matote čia miltus? Teisingai, nematote, vadinasi, jų nereikia. Taigi, iš kiaušinių plakinio ištrauktus mėsos gabaliukus pavoliojame džiūvėsėliuose ir kepame gerai įkaitintuose riebaluose. Jokiu būdu ne aliejuje - geriau lydytame svieste, kurį aš sumaišau su kiaulienos taukais. Kiekvienų riebalų po nepilną šaukštą į keptuvę. Karbonadus kepame nesugrūsdami, maždaug po dvi minutes iš abiejų pusių, kol džiūvėsėliai tampa „gražiai paraudę“, tai yra, šiek tiek apskrunda. Tada kepsnius perdedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir dar maždaug 15 minučių pašildome iki 100-120 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Žemoje temperatūroje mėsa subręsta, jos sultys tolygiai pasiskirsto po visą kepsnį, ir karbonadas iškepa itin sultingas. Su kuo jį tiekti? „Didžioji virėja“ sako aiškiai: „Paduodant apdėti keptomis bulvėmis, gabaliukais citrinos, agurkais, keptais grybais ir pan.“ arba „duoti į stalą su žaliais žirniukais ir šutintomis morkomis“.

Švediški mėsos kukuliai: alternatyvus receptas

Nežinau, kodėl jie vadinami švediškais mėsos kukuliais, nes skonis priminė mamos vaikystėje keptus kotletus. Tiesa, forma kita. Kiek kartų bandžiau atkartoti tokį padažą, nesigaudavo toks skanus kaip mamos. Galiausiai, nustojau mėginti. Visai neseniai netikėtai atradau šių mėsos kukulių ir padažo receptą. Ir po tiek metų bandymų galiu drąsiai sakyti pagaliau pavyko. Geresni nei mamos vaikystės kotletai. Kuklumu šiuo atveju nepasižymiu, bet koks skirtumas! Patiekalas vertas išbandymo. Patikrintas daugybę kartų. Patinka visai mūsų šeimai. Man imponuoja ne tik skonis, bet ir sudėtis. Jautiena, mano požiūriu vertingesnė mėsa, nei kiauliena, todėl stengiuosi, kuo dažniau ją įtraukti į mūsų racioną. Mėginu vis naujus įvairesnius family friendly receptus, kad ir dukra noriai valgytų. Čia vienas iš naujai atrastų. Bus ir daugiau.

Ingredientai:

  • 450 g liesos maltos jautienos
  • 450 g maltos kiaulienos
  • 1 vidutinio kiaušinio
  • 2/3 puodelio (165 ml) japoniškų ('Panko') džiūvėsėlių
  • 1/4 (60 ml) puodelio pieno
  • 1 svogūnas, smulkintas
  • 1/4 šaukštelio muskato
  • 1/4 šaukštelio prieskonių mišinio (cinamonas, muskatas, imbieras ir kt.)
  • 4 šaukštai (60 g) sviesto
  • 4 šaukštai (30 g) miltų
  • 1 šaukštas saulėgrąžų aliejaus
  • 3 puodeliai (750 ml) jautienos sultinio
  • 1/2 puodelio (125 ml) grietinės
  • Saujelė kapotų šviežių petražolių

Gaminimo eiga:

  1. Džiuvėsėlius užpilkite pienu ir palikite išbrinkti.
  2. Keptuvėje įkaitinkite šaukštą sviesto ir apkepinkite svogūną, kol suminkštės apie 5 minutes, paskaninkite druska. Nukelkite nuo ugnies, įmaišykite likusius prieskonius ir atvėsinkite.
  3. Dubenyje sumaišykite jautieną, kiaulieną, džiuvėsėlių mišinį, apkeptus svogūnus, kiaušinį, druską ir pipirus. Suformuokite 30 nedidelių kukulių.
  4. Į tą pačią keptuvę, kur kepė svogūnai, pilkite šaukštą aliejaus ir iš abiejų pusių apkepkite kukulius, kol paruduos (visiškai iškepti nereikia). Kukulius išimkite iš keptuvės.
  5. Toje pačioje keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite miltus ir nuolat maišydami 30 sekundžių pakepkite, kad dingtų žalių miltų skonis.
  6. Supilkite sultinį, sudėkite mėsos kukulius ir virkite apie 10-15 minučių, kol kukuliai visiškai išvirs. Įmaišykite grietinę ir petražoles.

Kotletai su ryžiais: paprastas ir sotus patiekalas

Ar prisimenate minkštus, sultingus ir aromatingus mėsos kotletus iš vaikystės, kuriuos valgydavome sovietinėse valgyklose? Šiandien noriu pasidalinti su jumis atgamintu, tačiau šiek tiek patobulintu receptu, kuris nukels jus į tuos laikus, kai maistas buvo paprastas, bet nepaprastai skanus.

Paruošiamieji darbai:

Pirmiausia pasiruoškite visus reikiamus ingredientus. Maltą mėsą galite įsigyti parduotuvėje arba pasigaminti patys. Jei gaminate patys, pasirinkite riebesnę kiaulieną, kad kotletai būtų sultingesni. Ryžius nuplaukite po tekančiu vandeniu, kol vanduo taps skaidrus.

Taip pat skaitykite: Tradicinis šaltienos receptas

Kotletų masės paruošimas:

Į didelį dubenį suberkite maltą mėsą, smulkintą svogūną ir česnaką. Įmuškite kiaušinį, įberkite druskos ir pipirų. Viską gerai išmaišykite rankomis arba virtuviniu kombainu.

Kotletų formavimas:

Iš paruoštos masės formuokite nedidelius, vienodo dydžio kotletus. Kotletus apvoliokite džiūvėsėliuose.

Kotletų kepimas:

Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite kotletus į keptuvę ir kepkite ant vidutinės ugnies po 2-3 minutes iš kiekvienos pusės, kol kotletai gražiai apskrus.

Ryžių gaminimas:

Į kitą keptuvę suberkite ryžius ir pakepinkite juos kelias minutes, kol jie taps skaidrūs. Supilkite verdantį vandenį (2 stiklines vandens ant 1 stiklinės ryžių). Įberkite šiek tiek druskos.

Patiekalo paruošimas:

Kai ryžiai bus išvirę, sudėkite į keptuvę keptus kotletus.

Taip pat skaitykite: Kaip iškepti kiaulienos kepsnį ant laužo?

Patiekimas:

Patiekite kotletus su ryžiais šiltus.

Patarimai, kaip patobulinti kotletų skonį

  • Jei norite, kad kotletai būtų dar sultingesni, į maltą mėsą galite įdėti šiek tiek smulkinto ledo.
  • Jei neturite džiūvėsėlių, galite juos pakeisti maltais avižiniais dribsniais arba manų kruopomis.
  • Ryžius galite virti ne tik vandenyje, bet ir sultinyje.

Šis patiekalas puikiai tinka tiek kasdieniam vartojimui, tiek ir šventiniam stalui. Šis receptas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta paprastą, bet skanų maistą. Kotletai su ryžiais yra sotus ir maistingas patiekalas, kuris patiks tiek vaikams, tiek suaugusiems. Iš maltos mėsos galite pagaminti ne tik kotletus, bet ir daugybę kitų skanių patiekalų, pavyzdžiui, kukulius, mėsos suktinukus, įdarytus pipirus arba baklažanus.

Ką daryti, kad kotletai būtų sultingi?

Iškepti tobulus kotletus - iššūkis, su kuriuo susiduria kiekviena namų šeimininkė. Dažnai rezultatas nuvilia: patiekalas gaunasi sausas, kietas ir neišraiškingo skonio. Autorius pažymi, kad vietoj to padės kita gudrybė. Yra paprastas ir patikrintas metodas, kuris radikaliai pakeis naminių kotletų kokybę. Kalbama apie tai, kad į faršą įdedama įprastų manų kruopų - ingrediento, esančio kiekvienoje virtuvėje.

  • Pirma, manų kruopos pasižymi unikaliomis sugeriamosiomis savybėmis, kurios smarkiai veikia gatavo patiekalo struktūrą. Pagrindinė paslaptis - manų kruopų gebėjimas sugerti drėgmės perteklių, neleidžiant mėsos sultims nutekėti ant keptuvės kepant.
  • Antra, teisingos proporcijos ir gaminimo technologija vaidina lemiamą vaidmenį siekiant optimalaus rezultato. 500 gramų maltos mėsos reikia tik dviejų arbatinių šaukštelių sausų manų kruopų. Laikant šaldytuve, manų kruopos visiškai išbrinksta ir maksimaliai sugeria drėgmę.
  • Trečia, manų kruopos ne tik pagerina tekstūrą, bet ir teigiamai veikia kepimo procesą. Skirtingai nuo duonos priedų, jos išsaugo mėsos skonio grynumą ir sodrumą.
  • Ketvirta, šis metodas universalus bet kokiai maltai mėsai. Manų kruopų įdėjimo poveikis išlieka nepriklausomai nuo pasirinktos mėsos rūšies.

Pasak jo, ši kulinarinė technika žinoma nuo sovietinių laikų ir perduodama iš kartos į kartą. Šiandien ji vėl populiarėja dėl savo paprastumo ir garantuoto rezultato. Kotletai su manų kruopomis išlieka sultingi net kitą dieną po iškepimo. Šis paprastas ingredientas gali radikaliai pakeisti namų maisto gaminimo idėją ir pakelti patiekalo kokybę iki profesionalaus lygio.

Panko džiūvėsėliai: ką reikia žinoti?

Receptui reikia japoniškų Panko džiūvėsėlių. Prisipažinsiu, nuolat angliškuose receptų knygose matydavau minimus Panko džiūvėsėlius, tačiau net neįsivaizdavau, kaip jie atrodo, nepirkau, negaminau, nevalgiau. Pirmą kartą išmėginau būtent dėl šio recepto. Tiek patiko, kad įtraukiau į savo 'must have' spintelės produktų sąrašą. Kuo jie skiriasi nuo įprastų džiūvėsėlių? Panko džiūvėsėliai malami be plutelės ir didesniais gabaliukais. Jei juos naudosite mėsai apvolioti, džiūvėsėliai prigers mažiau riebalų, o plutelė bus traškesnė. Paprasti džiūvėsėliai čia netinka. Su įprastais smulkiais pirktiniais džiuvėsėliais bus neskanu! Jei nerasite pirkti japoniškų džiuvėsėlių, vietoj jų naudokite šviežios baltos duonos trupinius. Paimkite šviesios baltos duonos (batono), susmulkinkite smulkintuvu ir tuos trupinius naudokite pagal receptą.

Kiti patarimai ir pastebėjimai

  • Receptas puikiai tinka ir vien kiaulienai. Jei jautiena per brangu, gaminkite vien iš maltos kiaulienos.
  • Žinau, daug kas paskaitęs receptą, pasukios pirštą prie smilkinio: 'kam tie prieskoniai - muskatas ir prieskonių mišinys, dažniau naudojamas kalėdiniams kepiniams nei mėsos patiekalams' ir valio, jei esate konservatyvūs, jie jums nereikalingi. Aš prieskonius dedu ir man patinka.
  • Aš kukulius visada tiekiu su virtais makaronais, bet tinka ir bulvės, bulvių košė.

Valgyklos kotletai: prisiminimai ir receptai

Mokyklos dienas daugelis prisimena ne tik dėl pamokų, bet ir dėl pertraukų. Ką vaikai veikia per didžiausias pertraukas? Jie eina į valgyklą. Jie skanūs ir sotūs. Jų paslaptis ta, kad recepte naudojama daug juodos duonos, taip pat geros maltos jautienos, leidžiamos vaikams. Tarp ingredientų nėra pieno, todėl patiekalas tinka visiems. Kotletai buvo ne kepti, o kepti orkaitėje. Taip buvo išgautas šis skanus patiekalas. Supjaustykite duoną kubeliais ir nusiųskite į orkaitę, kad išdžiūtų ir vėliau būtų galima pasigaminti džiūvėsėlių. Orkaitės temperatūra 160-180 laipsnių, įsitikinkite, kad duona ne per daug patamsėja, o išdžiūsta. Maltinukams duoną taip pat supjaustome kubeliais, dabar ją reikia pamirkyti. Norėdami tai padaryti, siųskite produktą į dubenį ir užpilkite nedideliu kiekiu vandens. Į mėsmalę paruošiami du svogūnai. Per prietaisą įdėkite maltą jautieną, svogūnus ir duoną. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų. Grįžkite prie džiovintų džiūvėsėlių. Perkelkite juos į maišytuvą ir sumalkite į džiūvėsėlius. augaliniu aliejumi. Rankas pamerkiame į šaltą vandenį ir formuojame kotletus. Tokiu paprastu būdu gavome skanius kotletus, kurie puikiai tinka popietės valgiui. Kuo daugiau receptų bandysite gaminti, tuo įvairesnė bus jūsų mityba.

Kaip patiekti?

Būtinai pasirūpinkite iš mamos ar anytos marinuotų burokėlių ir raugintų agurkų. Skanaus!

tags: #kiaulienos #kotletai #valgykla #receptas

Populiarūs įrašai: