Skrydžiai virš Maskvos istorijos vingiais: nuo tarpukario žvalgybos iki M. Rusto išdaigos
Skrydžiai virš Maskvos, nuo tarpukario Lietuvos karinių oro pajėgų vizito iki M. Rusto incidento, atspindi politines ir technologines transformacijas, įvykusias per kelis dešimtmečius. Šiame straipsnyje apžvelgsime du ryškiausius įvykius, susijusius su skrydžiais virš Maskvos, ir aptarsime jų kontekstą bei pasekmes.
Lietuvos karinių oro pajėgų vizitas Maskvoje 1930 m.
1930 m. rugpjūčio 18 d. iš Kauno aerodromo pakilo trijų žvalgybos lėktuvų Ansaldo A.120 grandis. Jos įgulą sudarė pilotai mjr. inž. A. Gustaitis, mjr. L. Peseckas ir kpt. J. Garolis, žvalgai kpt. V. Jablonskis, kpt. J. Špokevičius ir mechanikas I. Šukys. Šis vizitas buvo atsakomasis vizitas į Sovietų Sąjungos karo laivyno apsilankymą Klaipėdoje 1929 metais.
Sidabrinės spalvos lėktuvų trijulės tikslas buvo Maskva. Ruožas Kaunas-Maskva buvo nuskristas per 5 valandas, vidutinis greitis - 194 km/val. Mūsų karo lakūnai Maskvoje svečiavosi penkias dienas. Šis įvykis parodo, kad tarpukario Lietuva palaikė ryšius su Sovietų Sąjunga, o karinės oro pajėgos turėjo galimybę demonstruoti savo pajėgumą tarptautiniu lygiu.
M. Rusto skrydis į Maskvą 1987 m.
1987 m. gegužės 28 d. devyniolikmetis Vokietijos pilietis Matiasas Rustas (Mathias Rust) vienmotoriu lėktuvu „Cessna“ nusileido Maskvos Raudonojoje aikštėje. Šis įvykis sukėlė didelį tarptautinį atgarsį ir tapo Sovietų Sąjungos oro erdvės gynybos sistemos pažeidžiamumo simboliu.
Skrydžio aplinkybės
M. Rustas išskrido iš Helsinkio Malmio oro uosto. Skrydžio dokumentuose buvo nurodyta, kad jo lėktuvas skris į Stokholmą. Tačiau netrukus po pakilimo M. Rustas pakeitė kursą ir pasuko į Sovietų Sąjungos pusę. Jis skrido žemai, vengdamas radarų, ir kirto Sovietų Sąjungos sieną.
Taip pat skaitykite: Ar žmogaus dvasia gali būti palaužta? Filmo analizė
Sovietų priešlėktuvinės gynybos sistemos kelis kartus užfiksavo M. Rusto lėktuvą, tačiau dėl įvairių priežasčių jis nebuvo numuštas. Vienas iš veiksnių buvo slaptas įsakymas nenumušinėti civilinių ir sportinių lėktuvų, išleistas po to, kai sovietų kariškiai 1983 m. numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą.
Nusileidimas Raudonojoje aikštėje
Praskridęs didelę dalį Sovietų Sąjungos teritorijos, M. Rustas pasiekė Maskvą. Iš pradžių jis ketino nutūpti Kremliuje, tačiau neradęs tinkamos vietos, nusprendė leistis Raudonojoje aikštėje. Apsukęs kelis ratus virš aikštės, jis nutūpė ant Moskvoreckio tilto, netoli Vasilijaus Palaimintojo soboro.
Pasekmės
M. Rusto skrydis sukėlė didelį sumaištį Sovietų Sąjungoje. Michailas Gorbačiovas pasinaudojo šiuo incidentu kaip pretekstu atleisti gynybos ministrą Sergejų Sokolovą ir priešlėktuvinės gynybos vadą Aleksandrą Koldunovą, taip pat daugelį kitų aukštų karininkų.
M. Rustas buvo areštuotas ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo už chuliganizmą, aviacijos skrydžių saugumo taisyklių pažeidimą ir neteisėtą Sovietų Sąjungos sienos kirtimą. Tačiau jis buvo paleistas po 432 dienų pagal amnestiją.
M. Rusto požiūris į savo skrydį
Nusileidęs Maskvoje, M. Rustas teigė, kad jo skrydis buvo taikos kvietimas. Jis norėjo atkreipti dėmesį į Šaltojo karo įtampą ir paskatinti dialogą tarp Rytų ir Vakarų.
Taip pat skaitykite: Sistemos ir individo priešprieša: „Skrydis virš gegutės lizdo“
Šiandien M. Rustas savo poelgį vertina kritiškai. Jis teigia, kad pagal tuometinius jo politinius įsitikinimus tai buvo teisingas žingsnis, tačiau dabar jis to nebedarytų ir savo planų nelaikytų realistiniais.
M. Rusto gyvenimas po skrydžio
Po paleidimo iš kalėjimo M. Rustas grįžo į Vokietiją. Tačiau jo gyvenimas nebuvo lengvas. Jis turėjo problemų su teisėsauga, įskaitant kaltinimus užpuolimu ir vagystėmis.
M. Rustas taip pat patyrė nesėkmių asmeniniame gyvenime. Jo pirmoji santuoka baigėsi skyrybomis, o vėliau jis vedė antrą kartą. Šiuo metu M. Rustas gyvena Hamburge ir dirba finansų analitiku.
Kiti skrydžiai virš Maskvos
Be minėtų įvykių, yra ir kitų istorijų apie skrydžius virš Maskvos. Pavyzdžiui, knygoje „Teroras ir svajonė. Maskva, 1937-ieji“ aprašomas Margaritos skrydis virš Maskvos iš Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“. Šis skrydis simbolizuoja laisvę ir pabėgimą nuo totalitarinio režimo.
Taip pat verta paminėti 1973 m. įvykusią TU-124 katastrofą netoli Maskvos, kurioje žuvo keturi žinomi Lietuvos gydytojai pediatrai. Ši tragedija atskleidė sovietinių lėktuvų kokybės ir saugumo problemas.
Taip pat skaitykite: „Skrydis virš gegutės lizdo“: santrauka
tags: #skrydis #virš #maskvos #istorija