Šilutė: ką veikti, kur pavalgyti, lankytinos vietos
Šilutė - miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pamario krašte, garsėja savo unikalia gamta, istorija ir kultūra. Turizmo sezonas čia prasideda anksti, o turistų srautai nuolat auga. Šiame straipsnyje rasite patarimų, ką pamatyti, nuveikti ir kur pavalgyti Šilutėje ir jos apylinkėse.
Turizmo sezonas Šilutėje
Šiemet VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro darbuotojai dažniau nei bet kada girdi klausimus: „Ką aplankyti, ką veikti ir kur apsistoti?“. Tai lėmė anksti prasidėjęs turizmo sezonas ir padidėję turistų srautai iš Lietuvos ir užsienio. Jau balandžio pradžioje Turizmo informacijos centras sulaukė informacijos ieškančių turistų užklausų. Pasak centro direktorės Rasos Kmitienės, Šilutės krašto populiarinimas įvairiose parodose ir su turizmu susijusiuose renginiuose duoda puikių rezultatų. Nuo pat įstaigos įkūrimo prieš 3 metus, atvykėlių srautai tik didėja. Vien per birželį į centrą kreipėsi per 2500 turistų.
Individualūs maršrutai ir populiariausi objektai
„Atvykėliai dažniausiai užduoda tą patį klausimą: „Ką galima pamatyti jūsų rajone?“. Stengiamės išsiaiškinti, kas konkrečiam turistui aktualiausia. Pagal tai stengiamės sudaryti individualų maršrutą bei pasiūlyti tinkamiausias turizmo paslaugas“, - teigia R. Kmitienė. Tarp turistų populiariausia turistinė schema - lankstinukas. Šiais metais labiausiai lankytino objekto titulas atiteko atnaujintam Aukštumalos pelkės pažintiniam takui.
Kuriozai ir salos statuso išskirtinumas
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Atvykėliai dažnai mano, kad iš Ventės rago yra tiesus kelias į Rusnę ir klausia, kaip jį surasti. Jiems paaiškinus, kad Rusnė yra sala ir į ją veda vienintelis tiltas, o norint ten patekti reikia grįžti į Šilutę, poilsiautojai lieka nustebę. Žinoma salos statusas šį miestą padaro išskirtiniu ir dar labiau traukiančiu turistus.
Turizmo centro paslaugos
Šilutės turizmo informacijos centre turistai gali gauti ne tik naudingos informacijos, bet ir kitų turizmo paslaugų, tokių kaip ekskursijų užsakymas ir gido paslaugos. Šiemet viena iš labiausiai turistų pamėgtų teikiamų paslaugų - pažintinė kelionė „Pažink Pamario kraštą“. Tai 3 valandų plaukimas laivu bei pagal klientų norus papildomai aplankomos vietos.
Taip pat skaitykite: Maisto užsakymas Šilutėje
Populiariausios lankytinos vietos
R. Kmitienės teigimu, labiausiai lankytinos vietos šiemet yra Ventės ragas, Rusnė, Šilutė ir Švėkšna. Nemažą turistų dalį sudaro ne tik užsienio šalių piliečiai, bet ir lietuviai. Esant prastesniam orui, sulaukiama nemažai atvykėlių ir iš populiariausių Lietuvos kurortų - Palangos, Nidos. Tarp į Šilutę poilsiauti atvykstančių užsieniečių vis dar vyrauja vokiečiai. Šilutės krašte dažnai apsilanko latviai, lenkai, čekai. Pasitaiko ir turistų iš gerokai tolimesnių Žemės kampelių.
Pamario krašto unikalumas
„Pamario krašto išskirtinumo vienu sakiniu neapsakysi. Čia yra unikalių laukinės gamtos kampelių, kurie dar nėra urbanizuoti. Didžiuojamės savo išskirtine kultūra ir istorija, juk esame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione. Atvykėlius galime pakviesti „pašmėkioti kafijos ir vofelių“ H. Šojaus dvare, nuspalvinti vėtrungę Kintuose esančiame Vydūno kultūros centre ar paragauti naminio vyno vyndarių Samoškų sodyboje. Visa tai tik maža dalis to, kas traukia žmones iš viso pasaulio į Pamarį“, - teigia R. Kmitienė.
Turistų tipai ir veiklos
Kalbėdama apie turistų rūšis, R. Kmitienė išskyrė dvi populiariausias jų rūšis: aktyvaus poilsio mėgėjai ir gamtos mylėtojai. Vokiečiai mėgsta apylinkes pažinti keliaudami dviračiais. Nemuno deltos regioninis parkas tam yra tinkamiausia vieta, mat čia esti daugybė paukščių rūšių. Paukščių stebėjimui turistams siūlomas Tulkiaragės pažintinis takas, UAB „Kintai“, kur taip pat organizuojamas paukščių stebėjimas, bei rekomenduojamas gidas ornitologas Boris Belchev.
Bendradarbiavimas ir rinkodara
„Bendradarbiaujame su Nemuno deltos regioniniu parku, Salos etnokultūros centru bei kitomis kultūros įstaigomis. Tendencija tokia, kad atvykę turistai nori ne tik pakeliauti, apsistoti viešbutyje ar tiesiog skaniai pavalgyti. Jie nori užsiimti ir kažkokia veikla, susijusia su šiuo kraštu. Tokiu atveju jiems organizuojame įvairias edukacines programas, renginius. Aktyviai vykdome ir turizmo rinkodarą. Bendradarbiaujame su viso mūsų regiono turizmo informacijos centrais. Šilutės miesto šventės metu jų atstovus pasikvietėme į svečius ir organizavome „Turizmo alėją“, kurioje visi norintys galėjo gauti naudingos informacijos apie turizmą visame Klaipėdos regione. Jūros šventės metu šis projektas buvo tęsiamas. Pas mus atvyksta nemažai žiniasklaidos atstovų iš užsienio šalių. Vien šiemet su Pamario kraštu supažindinome žurnalistų grupes iš Vokietijos ir Lenkijos. Jie rašo apie išskirtinio grožio Šilutės kraštą ir jame teikiamas turizmo paslaugas. Planuojame rengti Izraelio žiniasklaidos atstovų informacinį turą. Didėjantys turistų srautai tarsi patvirtina, kad dirbame tinkama linkme“, - pasakojo R. Kmitienė.
Ką pamatyti Šilutėje ir jos apylinkėse
Šilutė ir jos apylinkės siūlo įvairių lankytinų vietų, kurios patiks tiek gamtos, tiek istorijos mėgėjams.
Taip pat skaitykite: Šilutės įdomybės
Šilutės senamiestis ir architektūra
Pradėkite kelionę po Šilutės miestą pėsčiomis ir susipažinkite su senoviniais, puošniais pastatais. Kaip ir kiekvienas miestas ar miestelis, taip ir Šilutė prasideda nuo stoties. Šilutės geležinkelio stotis veikia nuo XIX a. pabaigos.
Geležinkelio stotis ir tiltas
Geležinkelio stoties pastatas (pastatytas 1875 m.) yra Geležinkelio gatvėje netoliese esančio Geležinkelio tilto (pastatytas 1870 m., restauruotas 2010 m.) per Šyšos upę.
Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčia
Eidami toliau miesto centro kryptimi, pamatysime Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčią (Katalikų Bažnyčios g. 1). Tai stačiakampio formos raudonų plytų istorizmo stiliaus bažnyčia, pastatyta 1854 metais. Ją puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis bei itin dailios formos vitražiniai langai. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje, ant aukšto pjedestalo, pastatyta Šv. Mergelės Marijos statula.
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla
Keliaukime miesto centro link ir stabtelėkime ties Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla (Lietuvininkų g. 72). Šie įspūdingi raudonų plytų neogotikinio stiliaus pastatai buvo pastatyti 1845 metais. Juose net iki 1953 m. veikė apskrities teismo rūmai bei 200 vietų kalėjimas.
Šilutės miesto muziejus
Pačiame miesto centre (Lietuvininkų g. 36) yra Šilutės miesto muziejus. Šilutės muziejaus ištakos siekia XIX a. pabaigą, kuomet 1889 m. senąjį Šilokarčemos dvarą nupirko iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu). 1990 m. Šilutės kraštotyros muziejus buvo pervardintas į Šilutės muziejų, paruoštos naujos ekspozicijos. Eksponuojami patys vertingiausi H. Šojaus kolekcijos eksponatai. Muziejus turi įsteigęs savo filialus Kintuose, Bitėnuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje bei Macikuose. Šiuo metu muziejuje bei jo filialuose yra sukaupta beveik 57 000 eksponatų.
Taip pat skaitykite: Jolantos šakočiai: unikalūs receptai iš Šilutės
Šilutės muziejuje eksponuojami Klaipėdos krašto lietuvininkų baldai, saviti šio krašto drabužiai bei rankdarbiai; muziejaus pradininko, vokiečių dvarininko Hugo Šojaus dvaro baldai; Klaipėdos krašto žemėlapiai bei fotografijų rinkiniai, atspindintys Šilutės miesto architektūrą praėjusio šimtmečio pradžioje; Hugo Šojaus surinktų ragų, drugelių, vabalų kolekcija ir pamario krašto gyvūnų bei paukščių iškamšos, padarytos jau po Antrojo pasaulinio karo.
Šilutės paštas ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Paėjėjus tolėliau iki Lietuvininkų g. 23 namo, pamatysime Šilutės pašto pastatą, statytą dar 1909 m. Visi šalia jo esantys gyvenamieji namai - Respublikinės reikšmės architektūros paminklai. Kitoje kelio pusėje (Lietuvininkų g. 22) matyti Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, įsikūrusi 1911 m. statybos pastate.
Šilutės Evangelikų liuteronų bažnyčia
Visai šalia pašto (Lietuvininkų g. 25) stovi Šilutės Evangelikų liuteronų bažnyčia (statyta 1924-1926 m.), kurios bokštas su trimis varpais ir vienu didžiausių Lietuvoje bokšto laikrodžių (ciferblato skersmuo - 2,5 metro) kyla į 50 metrų aukštį.
H. Zudermano paminklas, tarybinių karių kapinės ir H. Šojaus dvaras
Eidami toliau prieisite kilusio iš Šilutės vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928 m.) paminklą, tarybinių karių kapines, įrašytas į kultūros paveldo registrą, H.Šojaus dvarą (1818 m.) - nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatą su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Šalia - buvęs angliško tipo dvaro parkas su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais. Deja, parkas stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo ilgą laiką jis buvo menkai prižiūrimas, gerokai apnyko, žuvo nemažai egzotinių medžių.
Geltonas metalinis tiltas ir Senoji turgaus aikštė
Prie pat H.Šojaus dvaro šviečia Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę, nutiestas dar 1914 metais. Paėjėję upės pylimu, atsidursite Senojoje Šilutės turgaus aikštėje ir buvusiame Žuvų turguje, veikusiame nuo 1511 metų ir garsėjusiame visame Klaipėdos krašte. Pasižvalgę po aplink aikštę išsidėsčiusius Klaipėdos kraštui būdingos architektūros senuosius gyvenamuosius namus, pasukite į šalia esančią Uosto gatvę. Prieisite Šilutės prieplauką (Uosto g.
Rusnė
Rusnė - vienintelė Lietuvos sala, į kurią veda tiltas. Ši vietovė žavi savo gamta ir ramybe.
Ventės ragas
Ventės ragas - pusiasalis Kuršių mariose, garsėjantis paukščių stebėjimo stotimi. Tai puiki vieta gamtos mylėtojams.
Švėkšna
Švėkšna - miestelis, nutolęs per 20 kilometrų nuo Šilutės, garsėjantis savo architektūra ir istorija.
Švėkšnos bažnyčia
Pagrindinis Švėkšnos akcentas - milžiniška ir didinga raudonplytė bažnyčia. Ši bažnyčia neogotikinė, pastatyta 1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Bažnyčia sudaryta iš trijų navų, kurias kerta skersinė nava. Su aštuoniais altoriais, o po didžiuoju dar yra ir kripta. Labai įdomu ir tai, kad bažnyčios šventorių su parku jungia apie 1885 m. pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas - viadukas.
Švėkšnos muziejus
Visai netoli bažnyčios, judant link parko, pamatysite ir Švėkšnos muziejų, įkurtą viename iš Švėkšnos dvaro pastatų. Nuo 2005 m. Nemažai šio muziejaus eksponatų priklausė Švėkšnos dvarui. Gausus senosios raštijos palikimas, vienas vertingiausių leidinių - XVII a. Lietuvos Statutas. Muziejuje nuolatiniu pagrindu veikia keturios skirtingos ekspozicijų salės: etnografijos, archeologijos, dvaro bei miestelio istorijos.
Vila „Genovefa“
Paėjus parku giliau, prieisime ir Austriją primenančią baltą vilą. Ši ampyro stiliaus vila statyta dar 1880 metais, po sovietizacijos kiek nukentėjo, bet buvo restauruota. Ligi šiandien išliko mažoji parko architektūra: centriniai vartai su tvoros segmentais, sodo vartai su akmenų tvoros liekanomis, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos statula tvenkinio saloje. Naujai atkurtas saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, apvali apžvalgos aikštelė su baliustrada, laiptai su vazomis, Šv. Ją žmonos garbei pastatė Adomas Pliateris ir pavadino „Genovefa“. Ši vila buvo grafų vasaros rezidencija, kurią jie naudodavo pokyliams, svečiams priimti.
Švėkšnos Evangelikų liuteronų bažnyčia
Evangelikų liuteronų parapijos steigimo poreikis Švėkšnoje iškilo XVII a. pab. ir ypač XVIII a. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 metais, kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 metais ją nusiaubė gaisras. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 metais, bokštas pristatytas 1913 m.
Vilkėno dvaras
Vilkėnų dvaro statymą iniciavo Aleksandras Plliateris, o sodo - jo žmona. Dvaro ansamblis kurtas 1880 - 1897 m. Vilkėno dvaro rūmai yra neorenesansinis dviejų aukštų nesudėtingo simetriško plano statinys su bokštu. Pagrindiniame fasade keturių mūrinių kolonų portikas, galiniame fasade - balkonas.
Vilkėno malūnas
Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. buvo užtvenkta Švėkšnalė ir čia pastatytas vandens malūnas. Vilkėno dvaro sodybos komplekso dalis. 1891 m. kilus potvyniui, vanduo pralaužė užtvanką, malūnas buvo restauruotas. 1936 m. malūne pastatytas dyzelinis motoras, naudotas pritrūkus vandens. 1993 m. dvarą grąžinus Pliaterių paveldėtojams, 1995 m. baigtas malūno kapitalinis remontas. Jame įrengtas viešbutis ir restoranas.
Paminklas skrendančiai gervei
Įsukant į kaimo turizmo sodybą ant kampo ir stūgso skrendančios gervės paminklas. Jis įsitaisęs ant Parakaunyčios kalnelio, nuo kurio atsiveria Švėkšnos panorama, matosi bažnyčia. Paminklas pastatytas istorinėje vietoje: 1831 metų liepos mėnesį ten buvo apsistojusi poilsio generolo F. Rolando sukilėlių armija, 1948 m. ant Parakaunyčios kalnelio stovėjusioje daržinėje buvo laikinai uždaryti į Sibirą tremiami žmonės.
Lurdo grota
Važiuojant į Švėkšną pamatysime šią grotą su Mergelės Marijos statula. 1914 m. prie kelio aukštame šlaite Inkaklių ūkininkai įrengė Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. Šalia lurdo yra šulinys, kuris, žmonių teigimu įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos ir yra stebuklingas.
Dreverna ir Svencelė
Dreverna ir Svencelė - vietovardžiai, kuriuos jau keletą metų puikiai žino visi vandens pramogų ir sporto aistruoliai bei tie, kurie ieško unikalių poilsio vietų Lietuvoje. Kaimai keliautojus traukė dar ir tada, kai turizmas juose nebuvo išplėtotas, mat panorama čia itin graži - atsiveria į Kuršių marias, Kuršių nerijos nacionalinį parką ir UNESCO saugomas Mirusias (Pilkąsias) kopas.
Drevernos uostas ir apžvalgos bokštas
Vos prieš dešimt metų vieta, į kurią šiandien plūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų ir kurioje itin nelengva gauti vietą nakvynei, buvo visiškai tuščia, o norinčiųjų čia kurti verslą neatsirado. Šiandien Drevernoje rasi kempingą, mažųjų laivų uostą, vandens pramogas, restoraną ir kt. Nors ir ne aukščiausias Lietuvoje, bet neabejotinai didžiausias Drevernoje, o gal ir visame Pamario krašte - tai apžvalgos bokštas. Palypėti 15 metrų metaline konstrukcija išties verta, nes iš čia atsiveriantis vaizdas tiesiog gniaužia kvapą: Kuršių marios, Drevernos apylinkės, Kuršių nerijos nacionalinio parko Pilkosios (Mirusios) kopos.
Vilhelmo kanalas
Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863-1873 metais - jį kasė vietos gyventojai, o paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Kanalo statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. XX amžiaus įrengta net 10 metalinių tiltų per kanalą, šiuo metu išlikę 2.
Edukacinė programa „Žuvies kelias“
Palankesnę vietą žvejybai už Dreverną turbūt sunku rasti, tad čia ir buvo sukurta edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“. Programa prasideda laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kur drauge su „Žvejytėmis“ ratelius suksi, mokysies šišioniškių - lietuvininkų tarmės žodžių, skanausi Mažosios Lietuvos desertą - gliumzinį (varškės) pyragą su kafija bei dreverniškių žuvienę. Vėliau keliausi į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto apžvelgsi Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą. Galiausiai leisiesi į romantišką kelionę Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu - reisine „Dreverna“.
Svencelė - kaitavimo rojus
Svencelė - burtažodis, kurį žino visi kaitavimo entuziastai. Svencelė - ideali vieta kaitavimui, nes marių pakrantės pieva lygi jėgos aitvaro paruošimui ir pakėlimui, krantas platus išėjimui į vandenį ir mažai gilėjantis. Svencelėje veikia daug kaitavimo mokyklų ir įrangos parduotuvių, nakvynei likti galima konteinerinio tipo nameliuose, pavalgyti - čia pat veikiančiame restorane.
Lankupių kabantis tiltas ir šliuzas
Nuo Svencelės visai netoli į rytus ir į Lankupių kaimą užsuk, kuris puikuojasi 2017 metais į Lietuvos rekordų sąrašą įtrauktu Lankupių kabamuoju tiltu per Minijos upę. Kaip skelbia medinė nuoroda, tiltas statytas dar XX amžiaus pradžioje, jo ilgis siekia net 130 metrų, plotis - 1,4 metro. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime, o juo einant atsiveria pasakiškas gamtovaizdis. Mažytis Lankupių kaimas puikuojasi dar vienu lankytinu objektu - vieninteliu Lietuvoje technikos paminklu paskelbtu šliuzu. Jo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius.
Šilutės „sekretai“
Šilutės „sekretai“ - unikalus projektas Lietuvoje ir Europoje, kur miesto istorija atskleidžiama mažosios architektūros elementais. Tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas praeities gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje - XX a.
Vandens pramogos Šilutėje
Norintiems išbandyti vandens pramogas - Šilutėje ir šalia jos galima pasiplaukioti irklentėmis, vandenlentėmis, vandens slidėmis, buriuoti ir kaituoti.
Kur pavalgyti Šilutėje ir apylinkėse
Šilutės kraštas gali pasiūlyti įvairių maitinimo įstaigų, nuo jaukių kavinukių iki restoranų. Šilutėje verta paragauti tradicinių Pamario krašto patiekalų, tokių kaip žuvienė ar gliumzinis pyragas. Drevernoje galite mėgautis šviežia žuvimi, o Svencelėje rasite restoraną, kuriame galėsite pavalgyti po aktyvios dienos, praleistos kaitavimo mokykloje. Švėkšnoje galite papietauti kavinėje „Viesulas“, o Vilkėno malūne - restorane.
Apgyvendinimas Šilutėje ir apylinkėse
Šilutės krašte rasite įvairių apgyvendinimo variantų, nuo viešbučių Šilutėje iki kaimo turizmo sodybų apylinkėse. Drevernoje galite apsistoti kempinge, o Svencelėje - konteinerinio tipo nameliuose. Vilkėno malūne įrengtas viešbutis, o Švėkšnoje galite rasti jaukių nakvynės vietų.
tags: #Šilutė: #ką #veikti, #kur #pavalgyti, #lankytinos