Šilumos kepimas: duonkepės, krosnys ir keptuvės – tradicijos ir technologijos
Duonos kepimas yra viena seniausių maisto gaminimo tradicijų, kuri siekia tūkstantmečius. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų, kur duona buvo pagrindinis maisto produktas, iki šių dienų, kai galime mėgautis įvairiausių rūšių duona, kepimo būdai ir įrankiai nuolat tobulėjo. Šiandien duonos kepimas apima ne tik tradicines krosnis, bet ir modernias duonkepes bei keptuves, kiekvienas iš jų turėdamas savo privalumų ir pritaikymo būdų. Panagrinėkime šiuos kepimo būdus išsamiau.
Duonos kepimo istorija: nuo senovės iki šių dienų
Duonos kepimo istorija prasidėjo prieš tūkstančius metų, kai žmonės išmoko apdoroti grūdus ir iškepti juos ant įkaitintų akmenų.
Senovės Egiptas ir Mesopotamija
Duona kaip pagrindinis maisto produktas atsirado maždaug prieš 5000-6000 metų. Senovės Egipte ir Mesopotamijoje duona buvo svarbus kasdienis maistas. Egiptiečiai pradėjo naudoti pirmąsias orkaites, kurios buvo panašios į krosnis, kuriose buvo galima išlaikyti pastovią temperatūrą. Jie išmoko naudoti malkas ir akmenis, kad išlaikytų šilumą.
Viduramžiai ir renesansas
Viduramžiais, ypač Europoje, duonos kepimas tapo kasdieniu užsiėmimu daugelyje namų.
Technologijų pažanga
Pirmosios modernios duonkepės pradėjo atsirasti XIX a. pradžioje, su industrializacijos plėtra. Naudojant krosnis su reguliuojama temperatūra ir geresnėmis izoliacinėmis medžiagomis, duona tapo lengviau kepama ir pasiekiama platesnei visuomenei.
Taip pat skaitykite: Orkaitės kepimo principai
Malkinės duonkepės Lietuvoje: tradicijos ir paveldas
Malkinės duonkepės turi gilias šaknis Lietuvos kultūroje ir kulinarijoje. Jos buvo neatsiejama kaimo ir miestelių gyvenimo dalis, o tradicinis duonos kepimas buvo svarbus bendruomenės ritualas.
Istorija ir reikšmė
Malkinės duonkepės istorija Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su senovės tradicijomis ir žemdirbyste. Senovėje, prieš atsirandant moderniems elektriniams ir dujiniams prietaisams, malkinės duonkepės buvo svarbiausias įrankis, leidžiantis kepti duoną. Malkinės duonkepės buvo plačiai naudojamos tiek kaimuose, tiek miesteliuose.
Bendruomenės tradicijos
Tradicinė duona buvo labai svarbi lietuvių kulinarijoje ir kasdieniame gyvenime. Malkinės duonkepės vieta dažnai buvo bendruomeninės vietos, kur susirinkdavo kaimynai ir kartu kepdavo duoną, o ši tradicija skatino bendrystę ir bendravimą. Iš dalies dėl to, kad malkinė duonkepė reikalavo daug darbo ir atidumo, ji tapo ne tik virtuvės įrankiu, bet ir tam tikra simboline šeimos ar bendruomenės vieta.
Šių dienų paveldas
Vis dėlto kai kuriuose Lietuvos kaimuose, restoranuose ar kulinarijos mokyklose ir šiandien galima rasti veikiančias malkines duonkepes, kurios išlaiko senovines tradicijas ir galima kepti ne tik duoną, bet ir kitus kepinius, kaip pyragus ir bandeles ir t.t.. kultūrinis ir kulinarinis paveldas.
Mūrinės duonkepės krosnys: patikimumas ir unikalus skonis
Mūrinės duonkepės krosnys yra viena iš seniausių ir patikimiausių technologijų, naudojamų maistui kepti. Jos ne tik puikiai atlieka savo funkciją, bet ir suteikia namams jaukumo bei šilumos.
Taip pat skaitykite: Naujų Namų Tradicijos
Konstrukcija ir veikimo principas
Mūrinė duonkepė krosnis susideda iš tvirtos mūro konstrukcijos, kuri efektyviai išlaiko ir paskirsto šilumą. Veikimo principas pagrįstas šilumos kaupimu ir lėtu jos išsiskyrimu per mūro paviršių. Mūrinė duonkepė krosnis, įkaitinta, ne tik išskiria šilumą, bet ir išlaiko ją, suteikdama maistui tolygų, švelnų ir šiltą aplinką kepimo metu.
Privalumai
- Unikalus skonis. Mūrinės krosnys suteikia gaminiams unikalų, dūmo prisotintą skonį, kuris nepasiekiamas naudojant šiuolaikines elektrines ar dujines krosnis.
- Šilumos išlaikymo efektyvumas. Mūrinės duonkepės krosnys pasižymi aukštu šilumos išlaikymo ir paskirstymo efektyvumu. Iš šamotinių plytų pagaminta pakura plius iš keraminių plytų, akmenų ar sudrėbti molio pagamintas krosnies korpusas ilgą laiką išlaiko šilumą net ir po to, kai nustoja degti ugnis.
- Ilgaamžiškumas ir patikimumas. Mūrinės duonkepės krosnys yra labai tvirtos ir ilgaamžės. Jei jos buvo pastatytos teisingai, jos gali tarnauti dešimtmečius.
- Ekologinis aspektas. Mūrinės duonkepės krosnys dažnai naudoja natūralias ir atsinaujinančias energijos šaltinius, pavyzdžiui, malkas.
Statybos ypatumai
Statant mūrinę duonkepę, būtina atsižvelgti į kelis svarbius aspektus. Pirmiausia, krosnies pagrindas turi būti stabilus ir gerai izoliuotas nuo žemės drėgmės. Pakuros formos ir dydžiai priklauso nuo numatomos naudojimo apimties. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą dūmų ištraukimo sistemą, kad garai ir dūmai nepatektų į kepimo erdvę.
Pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams
Nors mūrinės duonkepės krosnys dažnai laikomos senovine technologija, šiuolaikiniai inžinieriai ir meistrai dažnai pritaiko šias krosnis šiuolaikiniams poreikiams.
Ką galima kepti mūrinėje duonkepėje?
Mūrinėje duonkepėje galima kepti įvairiausius kepinius. Dėl pastovios temperatūros ir šilumos paskirstymo, duonai kepti šiose krosnyse pasiekiami ypač geri rezultatai. Be to, mūrinės krosnys puikiai tinka ir kitų tradicinių kepinių(pica, karka, įvairūs troškiniai ar net visas paršelis) kepimui, nes jie reikalauja aukštos temperatūros ir geros šilumos akumuliacijos.
Kepant maistą mūrinėje duonkepėje, pasiekiamas ypatingas rezultatas, nes krosnies sukuriama šiluma ir švelnus aplinkos drėgnumas leidžia gaminiams įgyti unikalią tekstūrą ir skonį.
Taip pat skaitykite: Grindų įrengimas virš rūsio bute
- Duona. Tai maistas, kuris yra viena iš pirmųjų rūšių, pradėtas kepti šiose krosnyse, ir vis dar laikomas geriausiu pasirinkimu. Mūrinės duonkepės šiluma leidžia duonai pasiekti tobulą tekstūrą: traškią plutą ir minkštą, purią vidų. Be tradicinės baltos duonos, duonkepėje galima kepti įvairius kitus duonos gaminius, tokius kaip ruginė duona, bagetės, batonas, ciabatta, net įvairūs mieliniai pyragai ir kepiniai.
- Pica ir pyragai. Picos gamyba mūrinėje duonkepėje yra tiesiog menas. Šiluma ir dūmų prisotinta aplinka suteikia picai ne tik traškią plutos tekstūrą, bet ir unikalų skonį. Mūrinė duonkepė pasiekia tokias aukštas temperatūras, kurios yra idealios picos kepimui - net 400-500 laipsnių Celsijaus. Be picos, mūrinėje krosnyje puikiai kepa ir kiti pyragai, tokie kaip focaccia, kepsniai su įvairiais įdarais, pite ir net skirtingi pikantiški pyragaičiai.
- Mėsa. Duonkepė taip pat puikiai tinka mėsos kepimui. Naudojant mūrinę krosnį, mėsa kepa lėčiau ir tolygiau, išlaikydama savo sultingumą ir aromatą. Kepti ant malkų šildomos mūrinės krosnies, mėsa ne tik išlieka sultinga, bet ir įgauna traškią plutą, o šiluma iškepa ją taip, kad vidus būna švelnus, o išorė - traški ir kvapni.
- Daržovės ir troškiniai. Mūrinė krosnis taip pat puikiai tinka daržovių kepimui ir troškinimui. Kepant daržoves šioje krosnyje, jie įgauna gilų, saldų ir intensyvų skonį. Troškiniai, gaminami mūrinėje krosnyje, taip pat tampa itin skanūs. Lėtas ir ilgalaikis kepimas užtikrina, kad visi ingredientai susijungia ir įgauna nepakartojamą skonį.
- Desertai. Duonkepė gali tapti puikia vieta ir desertų gamybai. Mūrinė krosnis leidžia ne tik kepti duoną ir pyragus, bet ir sukurti gardžius desertus, tokius kaip obuolių pyragai, cinamono ritinėliai, šokoladiniai keksiukai ar net duoninis pudingas.
Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai, derinami su senovinėmis duonkepės tradicijomis, leidžia šiuos įrenginius pritaikyti net ir šiuolaikiniame gyvenime. Maistas, pagamintas mūrinėje duonkepėje, pasižymi ypatingu skoniu, tekstūra ir aromatu. pasiekti kitose kepimo sistemose.
Mūrinės duonkepės krosnys yra unikalus ir patikimas sprendimas tiek pramonės, tiek asmeniniams poreikiams. Jos sujungia senovinius metodus su šiuolaikiniais statybos sprendimais, leidžiant pasiekti puikius kepimo rezultatus.
Kepimas keptuvėje: greitas ir patogus būdas
Kepimas keptuvėje yra vienas greičiausių būdų paruošti maistą. Svarbu maisto neperkepti ir nesudeginti, o kepti teisingai iki gražios auksinės spalvos ir siekti, kad maistas neprisigertų riebalų, kas ypač svarbu, metant svorį. Kepimui dažniausiai naudojama keptuvė, į kurią pilamas aliejus ar dedami kiti riebalai.
Keptuvės pasirinkimas
Tačiau mokslo bendruomenėje nėra vieningo sutarimo, kokia keptuvė geriausia: vieni teigia, kad geriausia keptuvė yra "močiutės" ketaus keptuvė, o kitiems nepakeičiama virtuvėje, lengva ir moderni keptuvė su nepridegančia danga.
Geros keptuvės požymiai:
- storas dugnas - reikalingas vienodam šilumos pasiskirstymui kepimo metu;
- didelis kepimo plotas - kad vienu metu būtų galima kepti daugiau maisto ir nereikėtų pakartotinai pilti ir kaitinti riebalų, norint iškepti dar vieną porciją;
- patogi rankena - kad neslystų ir nekaistų;
Populiarus mitas, kad keptuvėse su nepridegančia danga galima kepti visiškai nenaudojant riebalų, tačiau, tai tik reklaminis triukas! Jei norite, kad po kelių kepimų keptuvės danga nesuskiltų, vis tiek turėsite įpilti nors kelis lašus riebalų.
Temperatūros kontrolė
Kadangi kalbame apie terminį maisto apdorojimą, tai labai svarbi yra temperatūros kontrolė. Pradėkime nuo to, kad riebalų nereikėtų pilti nei į šaltą, nei į labai karštą keptuvę. Pavyzdžiui, aliejus, ypač pigus aliejus, gali būti nevisiškai išvalytas ir dehidratuotas. Tai yra, jame gali būti likęs tam tikras vandens kiekis, todėl stipriai įkaitinus keptuvę ir įpylus į ją aliejaus, galima gauti riebių ir degančių lašelių fejerverką, po kurio teks ilgai valyti ne tik dujinę viryklę, bet ir virtuvę.
Leiskite keptuvei šiek tiek įkaisti, kol dugnas visiškai išdžius, bet ne perkais. Ir tik po to įpilkite aliejaus. Kepimo procesas bus saugus, o gaminimo rezultatas bus skanus! Tačiau jei nesate tikri, kad galite tiksliai užfiksuoti reikiamą momentą neperkaitindami keptuvės, tada riebalus kaitinkite kartu su keptuve. Jo temperatūrą galite patikrinti senamadiškais metodais - palaikę delną porą centimetrų nuo riebalų paviršiaus.
Dėmesio: Tik nesinaudokite kvailu patarimu: "įlašinti į karštą aliejų porą lašų vandens ir, jei pasigirsta šnypštimas, galite pradėti kepti". Virtuvėje bus riebalų fontanas!
Ką daryti, jei riebalai perkaista?
Nukelkite keptuvę nuo ugnies ir švelniai pasukite, kad riebalai greičiau atvėstų. Jei riebalai ir toliau rūksta ir tamsėja, geriausia juos išpilti, išvalyti keptuvę ir kepimo procesą pradėti iš naujo. Perkaitintas aliejus aliejus ar kiti riebalai labai pakeičia skonį ir suteikia nemalonų skonį patiekalui bei kancerogenų porciją valgytojui.
Patarimai
- Riebalų temperatūra stipriai nukrenta vos panardinus maisto priduktą ar produktus į riebalus. Atsiminkite: kuo maisto produktai šaltesni, tuo labiau krenta riebalų temperatūra. Jei planuojate kepti sultingą kiaulienos kepsnį, išimkite mėsą iš šaldytuvo ir palikite, kad sušiltų iki kambario temperatūros. Prieš kepant, mėsą (ar žuvį) nuvalykite sausa servetėle, kad būtų kuo mažiau vandens.
- Ką daryti, jei maistas per greitai sudedamas į riebalus, kurie dar nespėjo įkaisti, ir nenori kepti? Šiek tiek padidinkite šilumą ir palikite maistą ramybėje. Netrukus išgirsite čirškėjimą - tai ženklas, kad riebalai sušilo ir vanduo pradėjo garuoti. Kai tik iš maisto spėjusios išsiskirti sultys išgaruos, jis pradės kepti.
- Ką daryti, jei reikia kepti daug maisto produktų? Standartinė rekomendacija - maisto produktus keptuvėje išdėliokite taip, kad jie nesiliestų vienas prie kito ir niekas netrukdytų išskiriamoms sultims laisvai išgaruoti.
- Ką daryti, jei maistas prilipo prie keptuvės? Kepkite toliau ir, laikydami keptuvę už rankenos, judinkite ją pirmyn ir atgal. Po minutės ar dviejų, kai susidarys plutelė, produktas pats atkibs nuo keptuvės.
Kaip teisingai kepti maistą keptuvėje
Riebalus dėkite ar pilkite į pašildytą keptuvę, o ne karštą keptuvę, ir pamažu kaitinkite, kol pasieksite reikalingą kepimui temperatūrą. Nedėkite kepimui skirtų produktų į šaltus riebalus. Maisto produktus nenardinkite į riebalus, o kepkite nedideliame riebalų kiekyje. Svarbu, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų produkte esančios sultys. Kepkite trumpai ir nepasiekite smilkimo ar degimo temperatūros. Svarbiausia: nenaudokite tų pačių riebalų kepimui antrą kartą! Maisto produktus nebūtina nardinti į gausų kiekį riebalų - reikėtų juos apkepti, pakepti. Juk svarbiausia, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir išliktų maiste esančios sultys.
Šiluma ir jaukumas namuose: židiniai, krosnelės ir krosnys
Artėjant šventėms, daugelis mūsų prisimena jaukius vakarus prie židinio ar krosnies. Šiluma ir ugnies vaizdas sukuria ypatingą atmosferą, kuri ramina ir nuteikia pozityviai.
Židiniai ir krosnelės: šildymo būdai
Rudenį, kai vėsta orai, žmoguje atsiranda natūralus šilumos ir šviesos poreikis. Tuomet supamės į šiltus rūbus, pledus, degamės žvakes, o tie kurie turi - kuria krosneles arba židinius (jei už lango ne „minusas“, pakanka ir biožidinio skleidžiamo jaukumo). Iš tiesų, galimybė „reguliuoti“ krosnelės ar židinio šilumą, t. y. Nors krosnelę ar židinį rekomenduojama įsirengti dar vasarą, čia galime taikyti posakį „geriau jau vėliau nei niekada“.
Tad, jei galvojate įsigyti židinį ar krosnelę, reikėtų žinoti esminius skirtumus tarp krosnių (akumuliacinio) ir krosnelių (konvekcinio) šildymo. Akumuliaciniu principu veikiančios krosnys paprastai yra didelės, sveriančios iki kelių tonų. Jų didelė masė tolygiai inertiškai iš lėto įkaista, sugerdama visą kaitrą į savo korpusą ir paskui vėl tolygiai lėtai vėsta. Konvekcinės krosnelės yra mažesnės, sveriančios iki kelių šimtų kilogramų. Jos turi dvigubas korpuso sieneles, tarp kurių karštas įkaitęs oras į erdvę sklinda greitai ir tolygiai, bet greičiau ir atvėsta.
Kadangi karštas oras cirkuliuoja greitai, išorinė konvekcinės krosnelės sienelė yra vėsi, tuo tarpu krosnis dėl savo masės ilgai išlaikydama šilumą būna įkaitusi lyg žarija. Taigi, būtent šaltuoju metu laiku atsiskleidžia visi židinio ir krosnelės privalumai. O ypač žinant, kad mūsų laukia šalčiausia žiema per visą šimtmetį.
Beje, žiemai, jei neturite centralizuoto šildymo, o norite nuolatinės ir pastovios šilumos, tinkamesnė yra krosnis. Arba, renkantis krosnelę ar židinį, atkreipti dėmesį į krosnelės arba židinio galingumą. Kuo namų erdvės didesnės, tuo galingesnė turi būti krosnelė ar židinys.
Pasiruošimas šaltajam sezonui
Kaip artėjant šalčiams ruošiamės keisti automobilio padangas, taip prieš šaltąjį sezoną turime pasirūpinti ir židiniu, krosnele. Tik tvarkinga krosnelė ar židinys yra saugi kūrentis ir šildytis. Sinoptikų duomenimis, ši žiema bus šalčiausia per 100 šimtų metų, todėl užklupsiantiems speigams reikia būti pasirengus ir galvoti apie tai jau dabar. Be to, prognozuojama, kad šalčiai pasitrauks tik balandį, o tai reiškia, kad laukia ilgas šildymo sezonas.
Žinia, kad centrinio šildymo kainos baugina visus, o norisi priminti, kad šiluma sklindanti iš krosnelės ar židinio yra pigesnė. Naujas kūrenimo sezonas prasideda tik tada, kai išvalomas ir patikrinamas kaminas. Tai pirmas dalykas, kuriuo turite pasirūpinti. Ir geriausia - nedelsiant, nes artėjant speigams, kaminkrėtį, dėl užsakymų gausos, bus vis sunkiau išsikviesti.
Tik ką įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti krosnelę ar židinį, priminsime, kodėl būtina valyti kaminą. Kaminą būtina valyti ne tik dėl saugumo, bet ir išlaidų - tvarkingas kaminas taupo malkas. Taip pat prieš pradedant naudoti krosnelę ar židinį būtina patikrinti kitus elementus, pavyzdžiui, durelių tarpines ar pakuros vidines detales.
Židinio durelės atlieka svarbią funkciją - jos užtikriną atviro židinio saugumą, užtikriną ilgesnį degimą, todėl patiems tarpinių, kurios tvirtina durelių stiklą, keisti nerekomenduotume, nes eksperimentuodami galite ką nors sugadinti. Neatsitiktinai sakoma, kad „skūpus“ moka dvigubai, todėl verčiau investuoti į kokybišką aptarnavimą teikiančius ir gamintojų apmokytus meistrus, turinčius jų žinias liudijančius sertifikatus.
Beje, ar žinojote, kad dažniausiai visas suodinas ir truputį į nelabąjį panašus kaminkrėtys simbolizuoja ne ką kitą, o laimę? Pasak legendos, vienas kaminkrėtys kažkada išgelbėjo karaliaus gyvybę, tad nuo to laiko, karaliaus nurodymu, kaminkrėtys tapo gerbiama profesija.
Ekologiškas požiūris į šildymą
Šitoje mūsų epochoje, kurioje kasdien pramonė smurtauja prieš gamtą negailestingai eikvodama jos išteklius, itin svarbus tampa kiekvieno iš mūsų pasirinkimas gyventi kitaip. Kaip kitaip? Žodžių „ekologiškai“, „draugiškai aplinkai“ (angl. green, eco-friendly) nebepakanka, nes jie dažniausiai asocijuojasi tik su gamtą tausojančiu gyvenimo būdu. O mums norisi pasakyti kur kas daugiau. Tai gyvenimas švariau, harmoningiau, natūraliau visomis prasmėmis. Žinoma, nereikia ir „perspausti“.
Šiuo metu pasaulyje jau galima išgirsti apie radikalus, kurie norėdami išsaugoti gamtą nori sunaikinti visuomenę. Ekologiška gyvensena apima ir atsakingą, protingą vartojimą, t. y. gerai įvertinant, ar tikrai daiktas, kurį aš perku, yra man reikalingas, o jei reikalingas, ar jis nėra žalingas aplinkai.
Atrodytų, jog, kas čia galėtų būti neekologiško kalbant apie židinius ir krosneles. Kaip ir nėra, tačiau ar žinojote, kad yra krosnelių ir židinių, kurios turi specialią švaraus degimo sistemą? Pasirinkdami savo namams tokias krosneles ir židinius, jūs prisidėsite prie to, kad į atmosferą bus išmetamas kur kas mažesnis dujų kiekis, o sunaudojama net 50 procentų mažiau malkų.
Bet šį kartą mums labiau norisi susitelkti į pačios ugnies, t. y. kuro, draugiškumą gamtai ir mums patiems. Mūsų nuomone, negali būti sveikesnės ir malonesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia sausas medis, galiausiai pavirstantis į pelenus ir dūmus. Beje, neretai norėdami, kad malkos greičiau ir efektyviau užsiliepsnotų, naudojame įvairius degiuosius skysčius.
Jeigu tikrai ilgitės švarios ir ekologiškos ugnies siūlytumėme jų atsisakyti ir išbandyti iš natūralių žaliavų (medžio plaušo ir specialaus augalinio aliejaus) pagamintus įdegtukus. Šie įdegtukai dega be dūmų ir be kvapo ir tinka židiniams, krosnelėms, krosnims, laužavietėms, šašlykinėms. Taip pat yra išrasta visiškai nauja priemonė - tai iš medžio, vilnos ir vaško padaryti įdegtukai. Jie visiškai netoksiški, be cheminių priedų ir uždegti nuostabiai kvepia.
Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorite kūrenti malkomis, yra kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, galite rinktis kurui specialų bekvapį, dūmų neskleidžiantį biokurą (jis tinka biožidiniams) arba kitus įvairius perdirbtus augalinės kilmės produktus: atliekų briketus, medienos pjuvenų granules ir pan. (būtinai pasidomėkite, ar jūsų krosnelei ar židiniui ši kuro rūšis tinka).
Iš tiesų, ne taip ir svarbu koks bus jūsų pasirinkimas. Svarbiausia, kad jis būtų draugiškas jums pačiam. O žinote, kur paslaptis? Jog tas, kuris tausoja save, tausoja ir gamtą, tai yra tai, iš kur pats yra atėjęs.
Žingsniai link naujos krosnelės ar židinio
Dažniausiai gyvenime būna taip - užsimanome vieno ar kito dalyko, bet didžiausias „pagalys ratuose“ būna tai, kad nežinome nuo ko pradėti. Klausimų daug, atsakymų mažai, neaišku, ko pirmiau imtis. Panašiai yra ir pradėjus ieškoti namams krosnelės ar židinio. Pasiūla didelė, variantai ant pirštų nesuskaičiuojami. Be to, viena yra norėti, kita - ar tikrai mūsų išsirinkta krosnelė ar židinys galės būti sumontuojami.
1 žingsnis. Pirmiausia, ką turėtumėte padaryti - įvertinti, kiek galite skirti lėšų židiniui ir krosnelei.
2 žingsnis.
3 žingsnis. Šis etapas - jau malonesnė viso proceso dalis.
4 žingsnis.
5 žingsnis. Tai pats atsakingiausias momentas. Krosnelių ir židinių salone užsakote gaminį. Reikia nusiteikti, jog teks šiek tiek palaukti, todėl, jei planuojate židinį turėti šaltajam sezonui arba tam tikrai progai, būtina turėkite kelių mėnesių rezervą.
6 žingsnis. Tai ta ilgai lauktoji diena, kai sutariate su salonu, kada Jums patogiausia atvežti gaminį kartu su išrašytu garantiniu gaminio dokumentu.
7 žingsnis. Dar vienas atsakingas etapas, kurį geriausiai patikėti tiems, kurie geriausiai išmano savo darbą.
tags: #šilumos #kepimas #vikipedija