Šiaurės Vakarų ir Rytų Europa Pietų Europa: Geografinis Apžvalga
Europa, esanti Šiaurės pusrutulyje ir užimanti vakarinę Eurazijos žemyno dalį, yra itin suskaidyta pasaulio dalis, kur pusiasaliai ir salos sudaro didelę jos teritorijos dalį. Jos geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos lemia regionų įvairovę, kuri skirstoma į Šiaurės, Vakarų, Rytų ir Pietų Europą. Šiame straipsnyje nagrinėsime šių regionų geografinius ypatumus, klimato skirtumus ir kultūrinius aspektus, ypatingą dėmesį skiriant Šiaurės Vakarų, Rytų ir Pietų Europai.
Europos Geografinės Zonos
Geografinės zonos - tai žemyninės dalys, kurias lemia šilumos ir drėgmės derinys. Jos dėsningai keičiasi nuo pusiaujo ašigalių link ir nuo vandenynų krantų žemynų vidurio link (horizontaliosios geografinės zonos), taip pat nuo kalnų papėdžių viršūnių link (vertikaliosios geografinės zonos, arba kalnų gamtinės zonos).
Geografinių zonų taksonominė gradacija nėra nusistovėjusi, bet dažniausiai skiriami du atvejai:
- Kiekvienos geografinės juostos geografinėmis zonomis laikoma miškingi, pusiau miškingi, žolėti ir dykuminiai kompleksai. Iš viso yra 23 geografinės zonos, kurios skirstomos į pazonius. Pagal šį skirstymą, visi vidutinės juostos miškai sudaro vieną geografinę zoną, o spygliuočiai, mišrieji ir plačialapiai miškai - pazonius. Subekvatorinės juostos pusiau miškingi plotai sudaro vieną savanų zoną, o joje skiriamos drėgnos ir sausos savanos.
- Zonomis laikomi mažesni kraštovaizdžio kompleksai, todėl skiriama daugiau zonų. Spygliuočių miškai, vakarų sektoriaus mišrieji miškai, rytų sektoriaus mišrieji miškai, vakarų sektoriaus lapuočiai miškai laikomi atskiromis vidutinės juostos zonomis. Mažesni kompleksai laikomi pazoniais. Pavyzdžiui, spygliuočių miškų zonoje skiriami šiaurinis, vidurio ir pietinis pazoniai.
Geografinėse juostose, kurių įvairiose vietose iškrinta beveik tiek pat kritulių, zonų kaitą daugiausia lemia šilumos kiekio kitimas šiaurės-pietų kryptimi. Tokiose juostose geografinės zonos tęsiasi vakarų-rytų kryptimi (kaip ir pačios geografinės juostos). Juostos, kurių rytinės ir vakarinės dalys įvairiuose žemynuose labai nevienodai drėkinamos, skirstomos į sektorius: paokeaninius (vakarinius ir rytinius), pereinamuosius ir žemyninius. Geografinių zonų kaitą tokiose juostose daugiausia lemia kritulių kiekio kitimas vakarų-rytų kryptimi, todėl geografinės zonos eina šiaurės-pietų arba artimos krypties ruožais. Šią geografinių zonų kryptį labai paryškina dienovidinių krypties kalnagūbriai (Kordiljeros, Andai, Australijos Alpės).
Kiekviena geografinė zona turi tam tikrą komponentų ir procesų, formuojančių savitą gamtinį kraštovaizdį, derinį: klimato tipą, geomorfologinių procesų kompleksą ir jų sukurtą reljefo struktūrą, hidrografinį tinklą ir hidrologinį režimą, dirvožemio atmainų ir biocenozių kompleksus. Išraiškingiausias geografinių zonų komponentas yra augalija, todėl geografinės zonos vadinamos augalijos pavadinimais. Geografinės zonos neturi aiškių ribų, jos pamažu pereina viena į kitą. Geografinių zonų kraštovaizdžiui didelę įtaką daro žmonių ūkinė veikla. Dauguma geografinių zonų yra pakitusios, ypač savanų, stepių, miškastepių, mediteraninių, plačialapių ir mišriųjų miškų zonos; mažiausiai pakitusios dykumų, tundrų, miškatundrių zonos.
Taip pat skaitykite: Korėjos susivienijimo perspektyvos
Šiaurės Europa
Šiaurės Europa apima Skandinavijos šalis (Norvegiją, Švediją, Daniją), Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją), Suomiją, Islandiją ir Airiją. Šis regionas pasižymi savitu kraštovaizdžiu, kuriam būdingi kalnai, ežerai, miškai ir ilga pakrantė.
Norvegija yra kalnuota šalis, kurios didžiąją dalį užima Skandinavijos kalnai. Jos pakrantę raižo fiordai - siauri ir giliai į žemę įsiterpę jūros заливы. Norvegija garsėja savo naftos ir gamtinių dujų ištekliais, taip pat žvejyba ir laivininkyste.
Švedija yra didžiausia Skandinavijos šalis, kurios reljefas įvairesnis nei Norvegijos. Švedijoje yra daug ežerų ir miškų, o jos ekonomika remiasi машиностроением, medienos apdirbimu ir telekomunikacijomis.
Danija yra žemiausia Skandinavijos šalis, kurios didžiąją dalį užima žemumos ir salos. Danija garsėja savo žemės ūkiu, maisto pramone ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Lietuva, Latvija ir Estija - tai Baltijos valstybės, esančios rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šios šalys pasižymi lygumų reljefu, miškais ir ežerais. Jų ekonomika remiasi žemės ūkiu, medienos apdirbimu, transportu ir paslaugų sektoriumi.
Taip pat skaitykite: Charakteristikos: Pietų Amerikos savanos
Vakarų Europa
Vakarų Europai priskiriamos šalys, esančios vakarinėje Europos dalyje, įskaitant Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą ir Šveicariją. Šis regionas yra vienas ekonomiškai stipriausių ir labiausiai urbanizuotų pasaulio regionų.
Prancūzija yra didžiausia Vakarų Europos šalis, pasižyminti įvairiu kraštovaizdžiu - nuo Alpių kalnų iki Viduržemio jūros pakrantės. Prancūzija garsėja savo kultūra, istorija, mada, vynu ir turizmu. Jos ekonomika remiasi pramone, žemės ūkiu ir paslaugų sektoriumi.
Didžioji Britanija yra sala valstybė, susidedanti iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos. Didžioji Britanija yra svarbus finansų centras, taip pat garsėja savo istorija, kultūra ir švietimo sistema.
Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika, pasižyminti stipria pramone, ypač automobilių gamybos, машиностроением ir chemijos pramonėmis. Vokietija taip pat garsėja savo kultūra, istorija ir švietimo sistema.
Beneliukso šalys (Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas) yra mažos, bet ekonomiškai stiprios šalys, esančios prie Šiaurės jūros. Šios šalys garsėja savo prekyba, transportu ir paslaugų sektoriumi.
Taip pat skaitykite: Koordinatės laivyboje
Šveicarija yra kalnuota šalis, esanti Alpėse. Šveicarija garsėja savo bankininkyste, туризмом ir aukštos kokybės gaminiais.
Pietų Europa
Pietų Europai priskiriamos šalys, esančios pietinėje Europos dalyje, įskaitant Italiją, Graikiją, Ispaniją, Portugaliją, Albaniją ir kitas šalis, esančias Balkanų pusiasalyje. Šis regionas pasižymi šiltu klimatu, kalnuotu reljefu ir turtinga istorija.
Italija yra pusiasalis valstybė, esanti Viduržemio jūroje. Italija garsėja savo kultūra, istorija, menu, mada ir virtuve. Jos ekonomika remiasi туризмом, pramone ir žemės ūkiu.
Graikija yra šalis, esanti Balkanų pusiasalio pietuose. Graikija garsėja savo senovės istorija, kultūra, mitologija ir туризмом.
Ispanija yra šalis, esanti Pirėnų pusiasalyje. Ispanija garsėja savo kultūra, istorija, architektūra, flamenko ir туризмом.
Portugalija yra šalis, esanti Pirėnų pusiasalio vakaruose. Portugalija garsėja savo istorija, kultūra, vynu ir туризмом.
Albanija yra šalis, esanti Balkanų pusiasalio vakaruose. Albanija garsėja savo gamta, istorija ir kultūra.
Pietų Europai būdingas Viduržemio jūros klimatas, kuris pasižymi karštomis ir sausomis vasaromis bei švelniomis ir drėgnomis žiemomis. Šis klimatas idealiai tinka žemės ūkiui, ypač auginant alyvuoges, vynuoges ir citrusinius vaisius.
Rytų Europa
Rytų Europa apima šalis, esančias rytinėje Europos dalyje, įskaitant Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir kitas šalis. Šis regionas pasižymi įvairiu kraštovaizdžiu, nuo lygumų iki kalnų, taip pat turtinga istorija ir kultūra.
Ukraina yra didžiausia Rytų Europos šalis, pasižyminti derlingomis lygumomis ir miškais. Ukraina garsėja savo žemės ūkiu, pramone ir istorija.
Rusija yra didžiausia pasaulio šalis, kurios didžioji dalis yra Azijoje, bet apie 40% jos teritorijos yra Europoje. Rusija pasižymi įvairiu kraštovaizdžiu, nuo tundros šiaurėje iki stepių pietuose. Rusija garsėja savo naftos ir gamtinių dujų ištekliais, pramone ir kultūra.
Baltarusija yra šalis, esanti Rytų Europos lygumoje. Baltarusija pasižymi miškais, ežerais ir pelkėmis. Jos ekonomika remiasi žemės ūkiu ir pramone.
Klimato ir Augalijos Įtaka
Klimatas ir augalija yra svarbūs veiksniai, lemiantys geografinių zonų susidarymą ir jų ypatumus. Šiaurės Europoje vyrauja субполярный ir vidutinių platumų jūrinis klimatas, todėl čia auga spygliuočių miškai (taiga) ir tundra. Vakarų Europoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis klimatas, todėl čia auga mišrieji ir plačialapių miškai. Pietų Europoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas, todėl čia auga subtropiniai augalai, tokie kaip alyvmedžiai, vynuogės ir citrusiniai vaisiai. Rytų Europoje vyrauja žemyninis klimatas, todėl čia auga stepės ir miškastepės.
tags: #šiaurės #vakarų #ir #rytų #europa #pietų