Siauraznypliai vėžiai: receptai, gaudymas ir taisyklės

Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios vėžių rūšys: vietinės - plačiažnypliai, siauražnypliai - ir invazinės - žymėtieji bei rainuotieji. Nors vietinių vėžiagyvių gaudymui galioja tam tikros taisyklės, invazinius galima iš upių traukti visus metus neribotais kiekiais, tai net skatina daryti aplinkosaugininkai. Šiame straipsnyje aptarsime siauražnyplių vėžių ypatumus, jų gaudymo taisykles, auginimą ir keletą gardžių receptų, kaip juos paruošti.

Vėžių rūšys Lietuvoje

Lietuvos vandenyse aptinkamos keturios vėžių rūšys:

  • Plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus) - vietinė rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl juos gaudyti draudžiama. Plačiažnyplis vėžys dar vadinamas tauriuoju ir upiniu. Jiems palankiausi vandens telkiniai su kietu molingu, smėlingu ar durpingu dugnu. Vieninteliai vietiniai plačiažnypliai gyvena ne giliau nei 6-7 metrai, kur įsirausia urvus pasislėpti. Plačiažnypliai vėžiai įtraukti į saugotinų gyvūnų sąrašus, jų gaudymas apribotas. Lietuva yra įsipareigojusi juos saugoti ir užtikrinti tvarią jų populiacijų būklę. Tarptautinėje raudonojoje knygoje jie priskirti pažeidžiamoms rūšims.

  • Siauražnypliai vėžiai (Astacus leptodactylus) - vietinė rūšis, kurią galima gaudyti tik sezono metu. Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Siauražnyplis yra mažesnis negu plačiažnyplis. Jo kiautas šviesiai rusvas, gelsvas ar žalsvas. Apatinė kiauto dalis dar šviesesnė ar net balta. Ne visai „mūsiškiai“ yra ir siauražnypliai vėžiai, tačiau kadangi jų gimtinė - Baltarusija, laikoma, jog per Lietuvą eina jų paplitimo arealo riba. Deja, jie populiacijos gausumu stipriai pralaimi įsibrovėliams.

  • Žymėtieji vėžiai (Pacifastacus leniusculus) - invazinė rūšis, kurią galima gaudyti visus metus. Žymėtuosius vėžius atskirti nesunku - ties žnyplių sujungimu jie turi ryškiai baltą arba gelsvą dėmę. Žymėtieji vėžiai Lietuvoje aklimatizuoti prieš gerus dvidešimt metų. Jie atsparūs lietuviškus vėžius šienaujančiam vėžių marui ir mažiau jautrūs taršai.

    Taip pat skaitykite: Kaip virti vėžius?

  • Rainuotieji vėžiai (Orconectes limosus) - invazinė rūšis, kurią galima gaudyti visus metus. Rainuotąjį vėžį nesunku atskirti pagal ant pilvelio nugarinės pusės esančias rudas (tamsiai raudonas) skersines juostas. Rainuotieji vėžiai kelia vėžių maro grėsmę, sudaro konkurenciją vietiniams vėžiams, neigiamai veikia visą vandens gyvūnų bendriją. Jeigu rainuotieji vėžiai, platindami marą ir nugalėdami vietinius konkurencinėje kovoje, juos išstumtų, šalis patirtų didelę žalą.

Siauražnyplių vėžių gaudymo taisyklės

Siauražnyplių vėžių gaudymas yra ribojamas siekiant apsaugoti jų populiaciją. Štai pagrindinės taisyklės:

  • Sezonas: Siauražnyplius vėžius leidžiama gaudyti nuo liepos 16 d. iki spalio 14 d.
  • Kiekis: Vienos žvejybos metu galima sugauti ne daugiau kaip 50 vnt.
  • Dydis: Sugautų vėžių minimalus dydis - 10 cm (nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo).
  • Įrankiai: Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius siauražnypliams vėžiams gaudyti.
  • Draudžiami būdai: Draudžiama šiuos vėžius gaudyti rankomis, graibštais ar kitais būdais.
  • Leidimas: Gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą.

Už neteisėtą vėžių žvejybą taikomas įspėjimas arba bauda, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama žala gamtai.

Kaip atskirti vėžių rūšis?

Norint tinkamai laikytis vėžių gaudymo taisyklių, svarbu mokėti atskirti skirtingas vėžių rūšis. Štai keletas patarimų:

  • Plačiažnypliai vėžiai: Ant žnyplių turi du dantelius - tai vienas iš išskirtinių jo bruožų. Kai pagavę vėžį jį apverčiate - žnyplių spalva gali būti arba raudona (su įvairiais atspalviais).
  • Siauražnypliai vėžiai: Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Pilkšvą apačią, gamtos mokslų daktaro teigimu, turi siauražnypliai ir rainuotieji vėžiai.
  • Žymėtieji vėžiai: Žymėtieji vėžiai judančios ir nejudančios žnyplės dalies sandūroje turi šviesesnę dėmę - tai vienas pagrindinių požymių, kaip juos atskirti.
  • Rainuotieji vėžiai: Rainuotasis vėžys už žnyplių, sekančiame narelyje turi aštrų pentiną (išaugą). Taip pat galvakrūtinės priekinėje dalyje kiautas turi visą eilę dantelių. Bruožas, dėl kurio rainuotasis taip ir vadinamas - jo uodegos viršutinė dalis - su ryškiais dryžiais, o žnyplių galiukai - geltoni.

Vėžių auginimas

Nors dauguma žmonių vėžius gaudo gamtoje, juos taip pat galima auginti ir dirbtinai. Štai keletas patarimų, kaip auginti siauražnyplius vėžius:

Taip pat skaitykite: Šaldyti vėžiai: geriausi receptai gurmanams

  • Tvenkinys: Vėžiai gyvena švariame, gėlame vandenyje. Optimaliausias tvenkinys vėžių auginimui yra tvenkinys su patenkančiu vandeniu, tačiau tai nėra būtina sąlyga. Labiausiai tinka tvenkiniai su molėtu arba akmenuotu dugnu, kuriame vėžiai galėtų rausti urvus. Vėžių auginimui skirtas tvenkinio dydis turėtų būti apie 1,2 metro gylio ir 0,1 ha ploto. Šiems gyvūnams reikalingas minimalus deguonies kiekis yra 5-7 mg/l.
  • Šėrimas: Vėžių šėrimas prasideda vandens temperatūrai pasiekus 7 laipsnius šilumos. Nors jie ėda viską, geriausiai tinka specialus kombinuotasis pašaras. Taip pat į racioną galima įtraukti gyvus sliekus, sraiges, uodų lervas, virtas morkas, bulves, košę. Vidutinė pašaro norma - 2 procentai kūno svorio.
  • Subrendimas: Siauražnypliai vėžiai privačiuose tvenkiniuose subręsta trečiais metais, gamtos sąlygomis maždaug penktaisiais. Jų ilgis 7-8 cm. Daugintis gali jau trečiaisiais gyvenimo metais, patelė vienu metu subrandina apie 100-400 kiaušinėlių. Dauginasi rudenį, kai vandens temperatūra pasiekia 4-5 laipsnius. Gamtoje išgyvena iki 10 metų.

Vėžių gaudymo patarimai

Patyręs vėžiautojas Matas dalijasi savo patarimais, kaip sėkmingai gaudyti vėžius:

  • Laikas: Vėžius pradėkite gaudyti pavasarį, nors iš tiesų būtų galima pradėti tik birželio pradžioje. Sezonas baigiasi spalį. Kuo vanduo šaltesnis, tuo vėžiai nenoriau lenda iš savo urvų po akmenimis, šakomis, paplautų medžių šaknų, kur slepiasi.
  • Įrankiai: Naudokite specialiai vėžiams gaudyti skirtus bučiukus. Matui pakanka keturių bučiukų, kad per dvi-tris valandas pagautų šimtą vėžių.
  • Masalas: Geriausiai tinka šaldytos strimelės. Taip pat naudojamos įvairių rūšių žuvys. Sakoma, kad vėžius labai vilioja česnako kvapas.
  • Laikymas: Negalima pagautų vėžių laikyti vandenyje, nes jame greitai pradeda trūkti deguonies, pakyla temperatūra ir vėžiai ima kristi. Vėžius geriausia laikyti kibire be vandens, apdėjus dilgėlėmis arba kitais augalais.

Kaip paruošti vėžius?

Anot Mato, vėžius virti reikia dar gyvus - dėti į gausiai pasūdytą vandenį su krapais ir prieskoniais. Štai keletas receptų, kaip skaniai paruošti vėžius:

Klasikinis vėžių virimo receptas

Reikės:

  • 10 vėžių
  • 1 pjaustyto svogūno
  • 1 saujos krapų
  • 1 saujos petražolių
  • 4 kvapiųjų pipirų
  • 1 stiklinės raudono vyno
  • Vandens (tiek, kad vėžiai komfortiškai tilptų)
  • Gero žiupsnio druskos
  • Galima patiekti su citrinos skiltelėmis

Gaminimas:

  1. Pirmiausia vėžius reikia sutupdyti į šiltą vandenį ir pamaišyti, kad išsiplautų dumblas.
  2. Tada užverdame vandenį-sultinį, į kurį keliauja druska, krapai, petražolės, svogūnai, pipirai. Dar galima dėti šakninių daržovių, kad būtų daugiau aromato. Sultinį užviriname.
  3. Užvirus sultiniui, sudedame vėžius ir užpilame stikline raudono vyno. Vėl užviriname ir verdame 15 min. Vėžiai turi tapti raudoni raudoni, o tarpai tarp uodegėlių ir likusio kūno turi būti ryškus.
  4. Svarbus momentas - negalima virti nebegyvų vėžių. Taip pat negalima valgyti vėžių, kurių išvirusių uodegos tiesios. Uodegėlės turi būti riestos.
  5. Išvirusius vėžius išgriebiame iš puodo ir patiekiame gliaudyti.

Vėžiai itališkai: Risotto agli scampi

Reikės:

  • 400 g ryžių
  • Balto vyno
  • Petražolių
  • Česnako
  • Alyvuogių aliejaus
  • Druskos
  • Koncentruoto žuvies sultinio arba žuvies sultinio, pagaminto iš karpių galvų
  • Šaldytų vėžių

Gaminimas:

  1. Atitirpinkite vėžius.
  2. Nulupkite vėžius. Išimtą minkštimą pasidėkite atskirai, o visus lukštus sumeskite į nukoštą karpių (kitų žuvų) nuovirą arba puodą su vandeniu, kuriame bus verdamas žuvies sultinys iš vėžių likučių ir koncentrato.
  3. Kitame puode ant aliejaus pakepinkite išspaustą česnaką ir susmulkintas petražoles (ugnį sumažinkite, kad česnakas nepradėtų svilti!). Beveik tuojau pat suberkite ryžius. Juos truputį pakaitinkite ir užpilkite apypilnę stiklinę balto vyno.
  4. Toliau nuolat pamaišydami mediniu ilgakočiu šaukštu ant mažos ugnies virkite ryžius, užpildami po samtelį sultinio.
  5. Artėjant prie virimo pabaigos, sumeskite vėžių minkštimą.
  6. Ryžiams išvirus, užberkite petražolių ir uždengę palikite juos kelioms minutėms atsipūsti.

Taip pat skaitykite: Vėžiai aluje ir vandenyje

tags: #Siauraznypliai #vėžiai #receptai

Populiarūs įrašai: