Senieji Rusijos tortų receptai: kulinarinio paveldo atgaivinimas Lietuvoje

Šalia lietuvių ilgus šimtmečius gyvenę kitataučiai įnešė savitą indėlį į Lietuvos kulinarinį paveldą. Žydų virtuvė, nepaisant griežtų religinių taisyklių, yra labai turtinga ir įvairi. Laikui bėgant, žydų kulinarinės tradicijos keitėsi dėl geografinių ir klimatinių sąlygų. Pavyzdžiui, tą patį patiekalą Lenkijoje ir Lietuvoje gyvenusios žydės gamino skirtingai, o Artimuosiuose Rytuose - dar kitaip. Šiandien pabandykime atgaivinti senąsias tradicijas ir pasinerti į žydų kulinarinio paveldo pasaulį, atrasti senųjų rusiškų tortų receptų skonius.

Žydų virtuvės ypatumai Lietuvoje

Kupiškio etnografijos muziejuje galima susipažinti su senaisiais litvakų virtuvės patiekalais. Istorikė A. Jonušytė apibūdina žydišką virtuvę kaip saldžiarūgštę. Šabo metu, nuo penktadienio pavakarės iki šeštadienio vakaro, žydai nedirbdavo, todėl maistas būdavo ruošiamas iš anksto. Tuomet šeimininkės parodydavo savo išradingumą, gamindamos ilgai troškinamus patiekalus.

Žydų švenčių patiekalai yra atskira tautinės virtuvės dalis. Rudenį, per Jom Kipurą, Simchat Torą, Šmini Aceret, Sukotą ir Naujuosius metus - Roš ha Šana, stalas būdavo nukrautas simboliniais valgiais. Roš ha Šana šventei kepama chala - kvietinių miltų pynė, patiekiamas įdarytas karpis arba lydeka. Anksčiau, kai kurių produktų, pavyzdžiui, granatų, datulių, šviežių vynuogių, paprasta žydų šeima Kupiškyje negalėjo gauti. Kiekvienas patiekalas turėjo simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, manoma, kad granate yra 613 grūdelių - tiek, kiek yra prievolių Toroje. Tačiau per Roš ha Šaną nerekomenduojama valgyti riešutų.

Ryškiausia žiemos šventė - Chanuka, o spurgos ir latkės - bulviniai blynai, kepti aliejuje, yra svarbūs jos simboliai. Litvakai spurgas įdarydavo spanguolių uogiene, o latkės iki šiol patiekiamos su obuoliene. Kitur gyvendami litvakai kūrė naujas patiekalų versijas. Litvakų virtuvei įtakos turėjo ir sezoniškumas. Žiemą populiarūs buvo troškiniai ir sriubos. Tu Bišvat - Medžių naujųjų metų - šventės metu svarbią reikšmę turi miežiai, kviečiai, granatai, alyvuogės, figos, datulių sultys. Purimo šventėje visada būna vadinamųjų Amano ausyčių - sausainių. Prieš karą ir po jo macai buvo kepami namuose ir naudojami įvairiems patiekalams per Pesach šventę. Per Laužų šventę - Lag Ba Omer - kepama daug mėsos ir daržovių ant žarijų.

Desertai žydų virtuvėje

Žydų virtuvėje galima rasti ne vieną žuvies patiekalą. Po ilgos žiemos Velykų stalą puošia ryškiaspalviai patiekalai: žalios salotos, uogomis gardinti užkandžiai ir vaisių pyragai. Apie senovinius rusiškus tortus duomenų nėra.

Taip pat skaitykite: Tradicijos ir kokybė

Tortų gamyba: nuo tradicijų iki šiuolaikinių tendencijų

Tortas - tai desertas, kuris užbaigia šventinį stalą ir suteikia kulinarui galimybę nustebinti svečius. Desertai skirstomi į šaltus ir karštus. Karšti desertai gali būti kepami orkaitėje, verdami riebaluose arba ruošiami ant grotelių. Šaltų desertų grupei priklauso ledai, šerbetai ir granitos. Desertai taip pat skirstomi į smulkiuosius (torto gabalėliai, pyragaičiai) ir išskirtinius, kurie patiekiami lėkštėje ir susideda iš mažiausiai trijų dalių: pagrindinės (dažniausiai kepinys), vaisių ir padažo.

Desertų patiekimo būdai yra įvairūs: mažos porcijos indeliuose, lėkštėse, taurėse arba „bufeto stiliumi“. Per furšetus mėgstama vaišinti desertais, patiektais mažuose indeliuose, arba vaisiais, suvertais ant iešmelių ir pagardintais desertiniais padažais.

Konditerijos menas gimė Italijoje, Venecijoje, XV a. pabaigoje, kai pasirodė cukrus. Iki to laiko europiečiai saldumynus pirkdavo iš arabų, kurie cukrų naudojo jau nuo 850 metų. Europiečiai labiausiai plėtojo pyragaičių ir sausainių gamybą, o arabai pirmieji atkreipė dėmesį į tai, kad verdant cukrų galima paruošti įvairiausių saldžių gaminių.

Kai kurie desertai apipinti legendomis. Sakoma, kad ledais jau buvo smaližiaujama prieš 4 000 metų karštojoje Mesopotamijoje. Egiptiečių faraonams ledus atplukdydavo Nilo upe jau V a. pr. m. e. Jie mėgo sniego kamuolėlius gardinti medumi ir uogomis.

Vienas garsiausių itališkųjų desertų - tiramisu, išvertus į lietuvių kalbą, reikštų „pakylėk mane“. Pasakojama, kad pirmą kartą jis buvo pagamintas XVII a. vieno Toskanijos hercogo garbei ir tuo metu vadintas „hercogo sriuba“.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai mėsos gaminiai

Šiuolaikinėje konditerijoje kulinarija skverbiasi ir į desertų gamybą: čiobreliai, bazilikai - tai įprasti pyragaičių prieskoniai. Desertai (įvairiausi putėsiai, padažai) gaminami iš burokėlių, pomidorų. Lietuvoje rasime ir molekulinės virtuvės akcentų.

Tortų receptai

Apelsininis tortas

Ingredientai:

  • 200 g sviesto
  • 200 g cukraus
  • 3 apelsinų žievelės
  • 4 kiaušiniai
  • 150 g kvietinių miltų
  • 50 g kukurūzų miltų
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių
  • 150 ml jogurto
  • Keli šaukštai pieno (jei tešla per kieta)

Gaminimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Apvalią torto formą ištepkite sviestu ir išklokite kepimo popieriumi.
  2. Minkštą sviestą, cukrų ir nutarkuotas apelsinų žieveles ištrinkite iki purumo.
  3. Po vieną įmaišykite kiaušinius, vis įberdami po porą šaukštų miltų.
  4. Įmaišykite likusius kvietinius ir kukurūzų miltus, kepimo miltelius, o galiausiai jogurtą.
  5. Jei tešla atrodo per kieta, įpilkite kelis šaukštus pieno.
  6. Supilkite tešlą į paruoštą formą ir kepkite apie 40 minučių, arba kol tortas iškeps.

Medaus tortas

Medaus tortas - vienas paprasčiausių tortų, kurį gali iškepti visi. Jam tereikia medaus, grietinės, citrinos ir medaus paplotėlių.

Migdolinis vyšnių pyragas

Ingredientai (12 porcijų):

  • 250 g sviesto
  • 250 g cukraus pudros
  • 5 kiaušiniai
  • 200 g miltų
  • 70 g migdolų miltų
  • 400 g vyšnių
  • Sluoksniuota bemielė tešla (24 cm formai)
  • Migdolų drožlės

Gaminimas:

  1. Konditerinę formą išklokite sluoksniuota bemiele tešla, pabadykite šakute ir apkepkite 175 °C temperatūros orkaitėje 10 minučių. Išėmę atvėsinkite.
  2. Sudėkite vyšnias į apkeptą tešlą.
  3. Paruoškite migdolinį įdarą: sviestą plakite su cukraus pudra, po vieną įmušdami kiaušinius. Sukite iki purumo, tada sumaišykite su miltais ir migdolų miltais.
  4. Supilkite migdolinį įdarą ant vyšnių, kraštus apibarstykite migdolinėmis drožlėmis.
  5. Kepkite pyragą 30-40 minučių 170 °C temperatūros orkaitėje.

Taip pat skaitykite: Kur pavalgyti Kaune?

tags: #senieji #rusiai #tortų #receptai

Populiarūs įrašai: